Apie ateities Lietuvos viziją bei kultūros strategijos kūrimo perspektyvas buvo kalbama ketvirtadienį Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikime su šalies kultūros, mokslo, meno ir sporto atstovais.
Pasak Prezidentės atstovo spaudai Lino Balsio, beveik dvi valandas trukusiame susitikime D. Grybauskaitė paragino šalies menininkus, kultūros žmones nieko nelaukiant sutelkti jėgas, susiburti ir bandyti įveikti sunkmetį moralėje, kultūroje ir visuomenėje kalbant ne tik apie ekonomiką, bet ir žmonių dvasinį gyvenimą.
"Šalies vadovė pasiūlė suburti prie Prezidentūros darbo grupę, kurioje galėtų dirbti kuo plačiausias ratas Lietuvos šviesuomenės. Ta grupė galėtų parengti ir konkrečias gaires, ir bendresnę strategiją kaip paramą Vyriausybei ir Seimui. Tokiu būdu būtų išjudintas tas sąstingis ir savotiška depresija, kuri yra apėmusi Lietuvos dvasinį gyvenimą", - sakė Prezidentės atstovas.
Pasak jo, šalies vadovė pasidžiaugė ir geromis naujienomis, kalbant apie materialinę pusę - įstatymo pataisas, kurios palengvino autorinių honorarų apmokestinimą "Sodros" ir mokesčių prasme, nors tai tik pradžia, ir, Prezidentės nuomone, kultūrai reikėtų skirti dar daugiau dėmesio.
Prezidentė D. Grybauskaitė išreiškė ketinimą ir ateityje aktyviai bendradarbiauti su įvairių sričių atstovais.
Susitikime dalyvavęs psichoterapeutas dr. Eugenijus Laurinaitis sakė, kad pažintiniame pokalbyje su Prezidente didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į vertybinę Lietuvos krizę.
"Kultūros, mokslo, meno žmonės kalbėjo apie galimus kelius, kaip su šita krize tvarkytis visų kitų krizių kontekste, nes krizė yra ne viena ir nevienareikšmė. Aš papasakojau apie tyrimą, kuris susiejo laimingumo indeksą įvairiose pasaulio šalyse ir Lietuvos būseną. Pasirodo, mes, lietuviai, esame truputėlį dėl kitų dalykų laimingesni negu kitos civilizuotos demokratinės tautos. Todėl manyčiau, kad būtinas tam tikras sąmoningų veiksmų planas, ir galbūt Prezidentūra gali imtis šitos iniciatyvos", - kalbėjo E. Laurinaitis.
Istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas sako dvidešimt metų pasigendąs Lietuvoje to, ką seniau vadindavo ideologine valstybės programa, o šiandien - informaciniu saugumu. Pasak istoriko, turime labai sudėtingą istoriją ir aibę problemų, vykstąs totalus Lietuvos puolimas, ir niekas tuo, ką vadiname informaciniu saugumu, Lietuvoje neužsiima.
"Niekas Lietuvoje nekonstruoja šiuolaikinės tapatybės, nes mes gyvename su devyniolikto amžiaus pabaigos tapatybe, kuri buvo gimusi tada, kai reikėjo atsiskirti, o dabar turime absoliučiai priešingą situaciją, kai jungiamės, integruojamės. Net Dainų šventėje mačiau atsiskyrimo, o ne jungimosi ideologiją, mačiau lietuvių dainų šventę, o ne Lietuvos dainų šventę. Kaip surasti tuos bendrus vaizdinius, kurie mus jungtų, kas yra tie bendrumo šaltiniai, kuriais galėtume gyventi? Tai bendrystės idėjos klausimas, be kurio bus dar sunkiau išgyventi, jeigu su mūsų ekonomika bus dar blogiau negu šiandien", - konstatavo istorikas.
