Netylant kalboms apie mažėjantį rinkėjų aktyvumą, politikai griebiasi įvairių priemonių šiai problemai spręsti. Viena iš tokių priemonių galėtų būti Brazilijoje, Kuboje, Nikaragvoje, o nuo šiol jau ir ES šalyje - Austrijoje praktikuojamas rinkimų teisės suteikimas nepilnamečiams.
Galbūt Lietuvai taip pat reikėtų perimti šią praktiką?
Pirmasis raundas Austrijoje
Prieš kelias savaites Austrijoje vykę priešlaikiniai parlamento rinkimai pasižymėjo ypatinga naujove – pirmą kartą ES istorijoje rinkimų teisė buvo suteikta 16-os ir 17-os metų piliečiams. Toks sprendimas rinkėjų gretas papildė 184 tūkstančiais potencialų balsų.
Kokios įtakos ši naujovė turėjo rinkimų rezultatams?
16-mečiai Austrijoje tesudarė maždaug 3 procentus visų rinkėjų. Šis skaičius nėra didelis, tačiau, pavyzdžiui, rinkimus laimėjusios „Laisvės partijos“ lyderis Heinzas-Christianas Strache ketvirtadalį surinktų balsų gavo būtent iš jaunų rinkėjų. Spėjama, kad šiuos rinkėjus galėjo paveikti prieš rinkimus H.C. Strache tinklalapyje įdėtas „Laisvės partijos“ lyderio, apsimaukšlinusio žymiojo Lotynų Amerikos kovotojo Che Guevaros beretę, atvaizdas ir „čegevariškas“ šūkis: „Viva HC!“ („Tegyvuoja Heinz Christian!“).
Pasibaigus rinkimams, Austrijoje imta spėlioti, ar 16-mečiai prisidėjo prie radikaliosios dešinės politinių partijų pergalės. Ekspertai negalėjo vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą, bet pripažino, kad rinkimų ir apklausų rezultatai rodo, jog radikalesnės mintys ir idėjos galėjo paveikti jaunuolių mąstymą ir kartu pasirinkimą.
O kaip būtų su 16-mečiais Lietuvoje?
16-mečiai nepasižymi psichologine branda
Kaip teigė „Balsui.lt“ psichologas Eugenijus Laurinaitis, dabartiniams 16-mečiams trūksta vertybinės-moralinės brandos. Jis aiškino, jog atsižvelgus į visą visuomenės raidą, matyti, kad netgi šiuolaikiniai 18-mečiai, 20-mečiai, o kartais net ir vyresni jaunuoliai vertybine-moraline prasme dar nėra pilnai susiformavę.
Vertindamas 16-mečių galimybę dalyvauti rinkimuose, psichologas teigė, jog dabartiniams jaunuoliams nepakanka analitinių ir pažintinių gabumų, kad pajėgtų brandžiai įvertinti kandidatus.
„Sugebėjimas prisiimti atsakomybę už tai, kokiam žmogui kiekvienas iš mūsų paves spręsti už jį sunkius ir sudėtingus visuomenės klausimus <...> reikalauja pakankamai didelių analizės, žmonių pažinimo sugebėjimų, kuo 16-mečiai dar nepasižymi“, sakė psichologas.
Psichologas apgailestavo, jog net ir dabartiniai 18-mečiai dažnai nepasižymi tokiais gabumais, tačiau nepritarė, jog jiems suteikta rinkimų teisė būtų ribojama.
„Deja, mes jau turime tokį įstatymą, kokį turim, ir dabar atiminėti, manau, būtų nelabai racionalu“ – sakė E. Laurinaitis. Tačiau pašnekovas nepritartų, jei rinkimų teisė būtų suteikta ir 16-mečiams.
Kur riba rinkėjams?
Kiek kitokios nuomonės buvo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Paklaustas, kaip vertina galimybę 16-mečiams suteikti rinkimų teisę, Z.Vaigauskas teigė, kad jo nestebina tokio pobūdžio iniciatyvos. Jis priminė, kad istoriškai rinkėjų ratas buvo nuolat plečiamas. Iš pradžių rinkimų teisė buvo suteikta 21 metų asmenims – tik vyrams, – vėliau amžiaus cenzas buvo mažinamas iki 18 metų, o galiausiai ir moterys gavo teisę balsuoti.
Pasak VRK pirmininko, kai kurios pasaulio šalys jau taiko tokią praktiką, todėl suprantama, kodėl šis klausimas galiausiai iškilo ir Lietuvoje.
Pats Z.Vaigauskas sakė, jog neprieštarautų, jei ši naujovė būtų taikoma mūsų šalyje.
„Kodėl gi ne? Dabar žmonės daug greičiau subręsta, todėl jų (16-mečių – V.K. pastaba) dalyvavimas rinkimuose, manau, nebūtų blogas dalykas,“ – „Balsui.lt“ sakė VRK pirmininkas.
Kita vertus, Z.Vaigauskas pripažino, jog pasaulyje kyla diskusijos dėl to, kokią amžiaus ribą rinkėjams nusistatyti. Anot jo, vienur kalbama apie 16-mečius, kitur pasigirsta kalbos ir apie 14-mečius ar net 12-mečius.
Visgi VRK pirmininkas nesiryžo vertinti 14-mečių ar 12-mečių galimybės dalyvauti rinkimuose, tačiau sutiko, jog 16-a metų yra tinkama amžiaus riba rinkėjams.
Leisti ar ne?
Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius įstatymus 16-mečiai negali vairuoti, įsigyti svaigiųjų gėrimų, užeiti į suaugusiems skirtas parduotuves, lošti kazino, įsigyti šaunamojo ginklo, pirkti šventinių fejerverkų, be tėvų sutikimo išvykti į užsienį, dirbti visą darbo dieną ir negali balsuoti rinkimuose.
Jei suteiktume teisę balsuoti, vadinasi, reiktų išplėsti ir kitas 16-mečių teises?
Galbūt kai kurie 16-mečiai vairuoja geriau nei 18-mečiai? Galbūt kai kurie 16-mečiai žino apie politiką daugiau nei 20-mečiai? Galbūt kai kurie 16-mečiai lošia ar šaudo geriau už 30-mečius? O galbūt kai kurie 16-mečiai yra netgi atsakingesni už 40-mečius? Bet šioje vietoje iškyla vienas klausimas: „kiek tokių „subrendusių“ 16-mečių yra Lietuvoje?“.
Metinė avarijų ir nusigėrusių paauglių statistika Lietuvoje, ko gero, galėtų atsakyti į šį klausimą.
Bet kuriuo atveju, tikėtina, jog dauguma į rinkimus sugužėjusių 16-mečių savo balsą atiduotų už mamos ar tėčio pasiūlytą kandidatą arba už kurią nors iš plagijavimo pralobusią „žvaigždutę“.
Vitalija Kolisova
