• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europoje kaistant geopolitinei situacijai, Lietuva ėmė garsiau aptarinėti visuotinės karo tarnybos prievolės klausimą. Ir nors ekspertai bei politikai vieningai sutaria, kad visuotinis šaukimas gali būti gyvybiškai svarbus Lietuvai, daugelis taip pat išskiria kelias su tuo susijusias problemas. Pavyzdžiui, tai, kad Lietuvoje sparčiai mažėja tarnybai tinkamų jaunuolių – jų sveikata paprasčiausiai per prasta.

Europoje kaistant geopolitinei situacijai, Lietuva ėmė garsiau aptarinėti visuotinės karo tarnybos prievolės klausimą. Ir nors ekspertai bei politikai vieningai sutaria, kad visuotinis šaukimas gali būti gyvybiškai svarbus Lietuvai, daugelis taip pat išskiria kelias su tuo susijusias problemas. Pavyzdžiui, tai, kad Lietuvoje sparčiai mažėja tarnybai tinkamų jaunuolių – jų sveikata paprasčiausiai per prasta.

REKLAMA

Krašto apsaugos ministerija (KAM) visuomenei pristatė Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studiją. Joje numatyta, kad visuotinis šaukimas į kariuomenę jaunuoliams baigus mokyklą galėtų būti įvestas per šešerius arba aštuonerius metus, jis atsieitų šimtus milijonų eurų.

Įžvelgia problemas dėl psichikos ir sveikatos

Neįprasta, kad krašto gynybos tema pasisakytų psichiatrai, tačiau psichiatras psichoterapeutas dr. Eugenijus Laurinaitis turi svarią nuomonę visuotinio šaukimo klausimu. Jis išskiria dvi, jo manymu, svarbias problemas. Viena – dabartiniai jaunuoliai bręsta gerokai lėčiau, todėl gali būti nepasiruošę tarnauti, kita – jų sveikata dažnai netinkama tarnybai.

REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu mano kartoje paauglystė baigdavosi 18–19 metų ir būdavo visiškai aišku, kad, kai po mokyklos į kariuomenę imdavo vaikiną, jis būdavo pakankamai suaugęs, tai dabar mūsų disciplinų moksliniai tyrimai rodo, kad merginų paauglystė baigiasi vidutiniškai 23–25 metų amžiuje, o vaikinų – 25–27 metų amžiuje“, – KAM surengtoje diskusijoje apie visuotinį šaukimą kalbėjo E. Laurinaitis.

REKLAMA

Paauglystės pabaiga, pasak psichoterapeuto, laikomas momentas, kai žmogus supranta, kad „laisvė ir atsakomybė yra vienos monetos dvi pusės“. Ir, anot E. Laurinaičio, paaugliai galbūt būtų nusiteikę tarnauti kariuomenėje, tačiau nebūtinai bus iš tikrųjų tam pasiruošę.

„Tyrimas rodo, kad 18–19 metų jaunuoliai labiausia motyvuoti dalyvauti visuotinio šaukimo karinėje tarnyboje. Bet, kai jie nueis ir pamatys, kas ten vyksta, kokia bus jų reakcija, – mes turėtume būti pasiruošę tik įsivaizduoti. Gali būti, kad jie sakys, ne, ne, ne, aš nebenoriu, paleiskite mane pas mamą.

REKLAMA
REKLAMA

Ir kartu aš galvoju, kad didėjant šauktinių skaičiui ryškiai didėja būtinų jiems mokyti jaunesnių karo vadų poreikis, šituos vadus reikia ypatingai mokyti dirbti su paaugliška asmenybe. Ne tik karybos įgūdžių, bet ir psichologinio bendravimo, santykių, santykių reguliavimo įgūdžių“, – rekomendavo psichiatras.

Galiausiai, pasak E. Laurinaičio, svarbus fizinės sveikatos klausimas. Pusė – 48 proc. – Lietuvos jaunuolių netinka karinei tarnybai dėl sveikatos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai kažką sako apie mūsų visuomenę. Jeigu šitas pasiruošimas būtinajai karinei tarnybai būtų pradėtas nuo mokyklinių metų, tai galbūt ir jų sveikata būtų kitokia, galbūt jie ją saugotų. Nes mes puikiai žinome, kad sveikata didele dalimi priklauso nuo elgesio su savimi, ką aš su savimi darau, kaip aš vertinu save kaip vyrą“, – pažymėjo specialistas.

REKLAMA

Kad šiuo metu jaunuolių sveikata yra tragiška, teigia ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas. Jo supratimu, šią problemą reikia pradėti spręsti dar mokyklos suole.

„Situacija yra tragiška, manau, galime įvardinti, kad yra tragiška. Ir privaloma atrasti būdus, kaip ją taisyti. Aišku, jau net nekalbant apie kūnu kultūros pamokas ir jų peržiūrėjimą, bet vis užklasinę veiklą ir to, ką mes dabar turėsime dorotis su tomis sveikatos problemomis po pandemijos.

REKLAMA

Kadangi artėjame prie to taško, kad vienu ar kitu atveju vaikinų šaukimas bus visuotinis, tą jau pripažįsta ir krašto apsaugos ministras, kadangi demografinė situacija tokia, kad mes prie to skaičiaus artėjame, mes turime pradėti dirbti su jaunuoliais nuo pirmųjų dienų“, – tvirtino L. K. Vaičiakas.

Jis taip pat ragina dar ankstyvose klasėse imtis ruošti vaikus ne tik fiziškai, bet ir ugdyti jų pilietiškumą. Nes dabartinių pilietiškumo ugdymo pamokų, L. K. Vaičiako teigimu, neužtenka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mes privalome jas peržiūrėti, nes gerų pilietiškumo pamokų turime vienetus. Visur kitur tai yra arba papildoma istorijos pamoka, arba namų darbų darymo pamoka. Bendrai tą pilietiškumo gyslelę reikėtų sieti per visas pamokas, jo mes negalime palikti vienai pamokai ir tikėtis, kad jaunas žmogus per vieną savaitinę pamoką gali kažko gauti“, – siūlė jaunimo organizacijų atstovas.

Ragina atsakyti į esminius klausimus

Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, karo sociologas dr. Deividas Šlekys atkreipia dėmesį, kad kalbant apie visuotinį šaukimą, neužtenka aptarti tik finansinių ar žmogiškųjų išteklių klausimų. Svarbu kalbėti apie tai, kam Lietuvai apskritai to reikia.

REKLAMA

„Didysis momentas būtų atgrasymo didinimas. Nes čia eina kalba apie valstybės gynybą, ir ginkluotą, ir neginkluotą. Tai galiausiai ko mes siekiame visuotine karine tarnyba? Ar mes siekiame turėti kuo didesnį visuomenės narių skaičių, gebančių bent minimaliai elgtis su ginklu ir atlikti tam tikrą kovinį veiksmą, ar tai yra pareiga, kad pilietis turi tai daryti, tai pilietiškumo ir patriotiškumo stiprinimo programa? 

REKLAMA

Klausimas didysis yra, ko mes norime iš visuotinės tarnybos. Nes tai yra įrankis. Įrankis kam? Turėti daugiau aktyvių piliečių? Tada tai galime pasiekti ne vien tik per visuotinę tarnybą. Nors turėti kuo daugiau potencialių karių? Tada taip. Man atrodo, mes tokios diskusijos normaliai ir neturėjome“, – pastebėjo D. Šlekys.

Kartu jis pasigenda platesnio pokalbio apie gynybos sampratos pokytį – kaip įvedus visuotinį šaukimą keistųsi karybos strategija, kaip būtų ruošiamasi gintis. Galiausiai politologas atkreipia dėmesį, kad visuotinis šaukimas turi ir savo trūkumų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nėra nemokamų pietų. Mes, turėdami visuotinę tarybą turėtume daugiau aktyvių piliečių, suprantančių, kas yra karyba, gynyba, kas yra valstybės interesai. Bet ką rodo sociologija ir istorija šauktinių tarnybos, plačiąja prasme, gali būti ir tokios labiau neigiamos pasekmės. 

Kaip didesnė socialinė, kultūrinė, politinė poliarizacija. Tai nereiškia, kad nereikia daryti tokio projekto. Bet jį darant reikia iš anksto apsvarstyti, kad jį darant gali būti ir tam tikros neigiamos pasekmės, kurių neutralizavimui reiktų teisėsaugos, žvalgybos tarnybų, švietimo sistemos iš tikrus mechanizmus apgalvoti. Nes tikrai nebūtų viskas labai gražu, tą rodo, istorija, netgi pačios Lietuvos, gal labiau tarpukario“, – vardijo D. Šlekys.

REKLAMA

Kad visuotinio šaukimo klausimu dar neaptartos visos problemos, pritaria ir politikai. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė, nors ir palaiko visuotinį šaukimą, ragina atsakyti į kelis esminius su tuo susijusius klausimus.

„Jeigu tai yra visuotinis, ar šaukiamos yra ir moterys? Su pareigūnais kalbame, kad moterų nuvertinimas, neatraukimas, skirstymas pagal lytis yra absurdiškas, jeigu kalbame, kad visuotinė gynyba yra mūsų tikslas. <...>

REKLAMA

Taip pat turime įvertinti kaštus ir tai, kam šiuo metu turėtume skirti prioritetą. Mano akimis, šalia šios diskusijos ypač svarbu kalbėti apie tai, ką mes šiuo metu darome su rezervu ir kaip vykdome rezervistų žinių atnaujinimą“, – pastebėjo D. Šakalienė.

Anot krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, sprendžiant visuotinio šaukimo ateitį, visuomenei bandoma atnešti žinią, kad šalies gynyba – ne tik kariuomenės, bet ir visų piliečių klausimas.

REKLAMA
REKLAMA

„Mūsų tikslas arba pasakymas, kad mes kalbame tiek apie pilietinio pasipriešinimo strategiją, tiek apie visuotinę karo prievolę, vis dėlto įnešti tą žinią, kad valstybė yra visų Lietuvos piliečių reikalas ir visi Lietuvos piliečiai turi jausti atsakomybę už savo valstybę. Kariuomenės pagrindinis tikslas yra užtikrinti valstybės gynybą. Bet ne ginklų skaičius yra reikšmingiausias veiksnys, o piliečių valia.

Mūsų įsitikinimu, per visuotinę karo prievolę, per piliečių rengimą mes galėtume pasiekti tuos tikslus, kada didintume piliečių atsakomybę už savo valstybę, didintume jų valią priešintis galimam agresoriui“, – tvirtino Ž. Tomkus.

Visuotinis šaukimas galėtų kainuoti ir 1,5 mlrd. eurų

Krašto apsaugos ministerijos atliktoje Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studijoje numatoma, kad visuotinis šaukimas į kariuomenę jaunuoliams vos baigus mokyklą galėtų būti įvestas 2027 arba 2029 metais. Tai Lietuvai kainuotų šimtus milijonų eurų.

Jeigu sprendimą dėl visuotinio šaukimo Seimas būtų priėmęs 2021 metais, o į kariuomenę atlikti tarnybos būtų šaukiami tik vaikinai, visuotinis šaukimas galėtų prasidėti 2027 metais. Jeigu būtų šaukiamos ir merginos – 2029-aisiais. Priklausomai nuo to, skirtųsi ir sprendimu įgyvendinti reikiamų lėšų dydis.

REKLAMA

Pirmuoju atveju reikėtų įkurti keturis naujus batalionus, todėl pradinės investicijos turėtų siekti ne mažiau kaip 415 mln. eurų. Antruoju atveju reikėtų 14 naujų batalionų, todėl investicijos būtų didesnės – apie 1,5 mlrd. eurų.

Ginkluotei ir karinei technikai reikėtų atitinkamai 183 ir 640 mln. eurų, infrastruktūrai – 228 ir 804 mln. eurų, administravimui – 5,1 ir 8,7 mln. eurų.

Jeigu būtų šaukiami tik vaikinai, kasmet tokiam modeliui išlaikyti papildomai reikėtų 80 mln. eurų, jeigu ir merginos – apie 220 mln. eurų.

Studijoje nagrinėjami modeliai dėl vaikinų ir dėl vaikinų bei merginų šaukimo išskirti įvertinus penkias prielaidas: į kariuomenę iškart po mokyklos būtų šaukiami 18–19 metų jaunuoliai, būtų panaikinta galimybė atidėti tarnybą dėl studijų, neatvykstančiųjų į tarnybą dalis sumažėtų, taip pat mažėtų ir atleistųjų nuo tarnybos skaičius bei didėtų pripažintų netinkamais dėl sveikatos jaunuolių dalis.

Pagal šias prielaidas apskaičiuota, kad į kariuomenę kasmet vidutiniškai būtų galima pakviesti 6,1 tūkst. šauktinių, jeigu būtų šaukiami tik vaikinai. Jeigu būtų šaukiamos ir merginos, šauktinių skaičius padidėtų iki 11,9 tūkst. kasmet.

Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė visuotinį vaikinų ir merginų šaukimą į kariuomenę ir nuoseklų perėjimą prie tokio universalaus modelio yra įvardinusi kaip siekiamybę savo programoje.

Šiuo metu į kariuomenę kasmet šaukiama po kiek daugiau nei 3,8 tūkst. 18–23 metų jaunuolių ir vyresnių, iki 26 metų, vaikinų, kurie tarnybą buvo atidėję dėl studijų.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų