Vis dažniau pasigirsta nuomonių, jog visuomenėje keičiasi asmenų žinių kompetencijų vertinimas: šiuolaikiniam vadovui kur kas pravarčiau gebėti greitai „prisigaudyti“ daug ir įvairios informacijos nei skirti laiko ir pastangų gilinimuisi į vieną konkrečią sritį. Kokie iš tiesų yra šiuolaikiniai lyderiai?
Į klausimą, kokie būtų šiuolaikinio lyderio bruožai, psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis atsakė: „Šiuolaikinis lyderis – labai abstrakti sąvoka, nes skirtingose srityse reikalingi skirtingi lyderiai. Žmonių, kurie turi valdyti žmones savybės visais laikais buvo tokios pat: mokėjimas įvertinti žmonių nuomones ir jomis naudotis, sugebėjimas įvertinti žmonių nuotaiką ir ją keisti reikiama kryptimi, mokėjimas motyvuoti žmones darbui ar nuraminti juos po nesėkmės ir ypač svarbu – mokėti girti po sėkmės. Lyderis turi gebėti telkti žmones, panaudoti visą kūrybinį kolektyvo potencialą.“
Pasak pašnekovo, šiuolaikiniame pasaulyje yra labai greitai ir dinamiškai besivystančių verslo sričių, kurių lyderiai turi turėti specifinių būdo savybių: „Yra sričių, kuriose lyderystę lemia gebėjimas surinkti pačią naujausią informaciją ir panaudoti ją savo sprendimų priėmimui. Tokiose srityse ypač vertintinas gebėjimas greitai ir kokybiškai rinkti informaciją ir ją analizuoti. Žinoma, svarbus ir profesinis srities išmanymas, savo vykdomos veiklos vertinimas globalioje perspektyvoje, ekonominis, politologinis, geopolitinis mąstymas, sprendimų priėmimas. Globalioji ekonomika susiformavo ne taip jau seniai, tad ir iš šiuolaikinių lyderių reikalaujama greito persiorientavimo.“
Žinių trūkumą „kompensuoja“ pasitikėjimas savimi
Apie tai, kokie skirtumai egzistuoja tarp jaunesnių ir vyresnių lyderių, pašnekovas sakė: „Jauniausios kartos lyderiai demonstruoja žymiai didesnį pasitikėjimą savimi ir dėl mažos sėkmės linkę save labai gerai vertinti – kiek tai padeda ar trukdo, lemia pati situacija. Vyresniosios kartos lyderiai labiau linkę pasikliauti savo patirtimi, sukauptomis žiniomis, bendradarbiavimu su kitais žmonėmis, tad ir sprendimus šie žmonės priima kitaip.“
E. Laurinaičio teigimu, daug kas priklauso ir nuo šalies kultūros bei žmonių pasaulėžiūros: „Kai į Lietuvą atvyksta dirbti tarptautinių kompanijų padalinių Lietuvoje vadovai iš užsienio, jiems būna išties nelengva ne tik perteikti savo patirtį ir žinias, bet apskritai įprasti prie gyvenimo ir verslo aplinkos Lietuvoje.“
Ar tikrai aukštesni mato toliau?
Dažnai sakoma, kad Lietuvoje dalis vadovaujančias pareigas einančių žmonių tarsi tebeturi homus sovieticus etiketę ir siekia aklai vadovautis instrukcijomis, tarsi bijodami imtis asmeninės atsakomybės. Komentuodamas šią tendenciją, pašnekovas sakė: „Reikėtų skirti vadovavimą valstybinėse struktūrose ir verslui. Versle naujovės ir kiti dalykai įgyvendinami žymiai greičiau, o valstybinėse struktūrose kol kas didelių pasikeitimų nevyksta. Čia vis dar tinka posakis, kad aukštesnieji mato toliau, tad tebėra gyvas įsivaizdavimas, kad daugelis oficialios hierarchijos dalykų yra šventos ir nepajudinamos taisyklės.“
Į klausimą, ar vyresniosios kartos lyderiai jaučia psichologinį diskomfortą, bandydami prisitaikyti šių dienų darbo rinkoje, E. Laurinaitis sakė: „Tokių žmonių psichologinio diskomforto atsiradimas tikėtinas. Pavyzdžui, darbo praradimas visiškai sugriauna vyresnio amžiaus vadovo psichologinį komfortą, nes buvęs reikalingas, kompetetingas žmogus, tampa nereikalingu. Tuomet apninka nusivylimo jausmas.“
Lyderis mokosi visą gyvenimą
Kauno technologijų universiteto profesorius Gediminas Merkys, kalbėdamas apie tai, jog šiuolaikinis žmogus privalo prisijaukinti „mokymosi visą gyvenimą“ strategiją, sakė: „Kai žmogų pasiekia didelis įvarių žinių srautas, o moksle daugėja įvairių specializacijų ir specifinių sričių, akivaizdu, kad visko žinoti žmogus negali.“
„Žmogus, kuris nori siekti karjeros, būti lyderiu, privalo būti išprusęs – tarsi turėti „vidinę navigacinę sistemą“. Jei žmogus išmano tik labai siaurą sritį, net menkas nukrypimas į šalį tokius „specialistus“ paverčia „veiklos invalidais“. Bendro išprusimo turėjimas leidžia ne tik susigaudyti informacijos sraute, bet ir išvengti klaidų“, – kalbėjo profesorius.
Kaip siauro mąstymo pavyzdį pašnekovas prisiminė naktines mokesčių reformas: „Buvo tikimąsi, kad padidinus įvairius akcizus ir mokesčius, o išlaidas apkarpius, bus pasiektas teigiamas rezultatas, bet negalima pamiršti, kad tai, kas tinka tiksliesiems gamtos mokslams, ne visada gali būti taikoma ir socialiniame gyvenime, kurio neįmanoma sutalpinti į konkrečias taisykles. “
