etnologas

Šiandien, gegužės 8-ąją, Lietuvoje minima ypatinga diena – šv. Stanislovas, kuris kaimo žmonių vadintas kitaip – Cibuliniu. Protėviai tikėjo, kad šiandien yra pati geriausia diena sodinti svogūnus, o kad derlius nudžiugintų, imdavosi burtų. Apie šios dienos ištakas, reikšmę ir tai, kodėl bitininkai šią dieną stebėdavo orus, naujienų portalui tv3.lt pasakojo etnologas, profesorius Libertas Klimka. Šv.

Kovo 4-oji ypatinga diena Lietuvoje – nuo senovės lietuviai ją vadino Kovarnių bei Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena. Šiuo pavasario laiku, žmonės pradeda švęsti linksmiausią pavasario prekybos šventę – Kaziuko mugę.  Etnologas Libertas Klimka pasakoja, kad Kovarnių dieną senovės lietuviai švęsdavo pasitikdami pavasarį. Kaimui ši diena buvo ypatinga, nes parskrisdavo varnėnai. Šią dieną vadindavo špokų arba varnų diena, o jų parskridimas – pirmieji pavasario požymiai.

Raudonos rožės, širdelės formos saldainių dėžutės, gražūs žodžiai ir kitos romantiškos smulkmenos – šv. Valentino dienos atributika. Vieni pasakytų, jog tai ypatinga šventė, kurios metu žmonės gali išreikšti savo meilę, draugystę ir romantiškus jausmus, o kitiems ji nepriimtina. Visgi, mažai kas žino, kad lietuviai meilės dieną gali švęsti dažniau. Lietuvoje šv.

Lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su šv. Agotos varduvėmis. Duona šią dieną pradėta šventinti bažnyčiose. Profesorius, etnologas Libertas pasakoja, kad iki dabar Šv. Agotos duona „saugo nuo visko, kas nutvilko kaip ugnis“.  L. Klimka sako, kad Šventoji Agota buvo ugnimi kankinta. Ji – krikščionybės kankinė pirmaisiais eros amžiais.

Senolių išmintis byloja, kad Pusiaužiemio arba Viduržiemio metu diena jau būna pailgėjusi per avinuko šuolį, o gamta jau yra žengusi pirmąjį žingsniuką pavasariop. Sakoma, kad būtent šią dieną iš žiemos miego prabunda barsukas ir išlenda iš savo olos, o nuo jo elgesio ir priklauso, ar greit ateis taip laukiamas pavasaris.

Lapkričio 11-ąją vyksta paskutinė rudens šventė – šv. Martyno diena. Ji lietuvių liaudies gyvenime buvo itin reikšminga. Jos metu gyventojai galėdavo prognozuoti, kokių orų galima laukti per šv. Kalėdas. Apie šių metų spėjamus Kalėdų orus bei reikšmingas datas kitų metų orų spėjimui  papasakojo etnologas Libertas Klimka. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl ši šventė ypatinga – orų prognozavimas. Šiuo laikotarpiu lietuviai galėdavo nuspėti, kokių orų švenčių metu galima laukti.

Lapkričio 11-ąją, minint paskutinę rudens – šv. Martyno – šventę, galime numatyti, kokių orų tikėtis. Tad etnologas Libertas Klimka pasakoja, kodėl ši diena svarbi, kokios jos tradicijos ir kaip galime nuspręsti, kokie orai laukia. L. Klimka sako, kad norint sužinoti, kokie bus šaltojo laikotarpio orai, turėjome palaukti iki šv. Martyno dienos – paskutinės rudens šventės.

Rugpjūčio 24 d. daugelyje Lietuvos regionų minima šv. Baltramiejaus diena, su kuria, kaip teigiama, iš Lietuvos išskrenda gandrai. Ši diena taip pat praneša ir apie artėjantį rudenį, jo orus.  Profesorius Libertas Klimka pasakoja, kad sulig šv. Baltramiejaus diena išskrenda ne tik gandrai, tačiau ir pastebimai sutrumpėja dienos, o svarbiausi vasaros darbai jau būna nudirbti.

Rugpjūčio 10-ąją minima Paskutinioji perkūno diena, vėliau, į šalį atkeliavus krikščionybei, sutapatinta su šv. Lauryno varduvėmis. Profesorius, etnologas Libertas Klimka sako – tai pirmoji šventė su rudens užuominomis.  Perkūnas protėviams buvo itin svarbus – jis globodavo šiltąjį metų pusperiodį, o štai nuo rugpjūčio 10 dienos jo jėgos ima silpti.

Birželio 29 dieną minima šv. Petro ir Pauliaus diena. Etnologas prof. Libertas Klimka sako, kad su šia diena baigiasi vasarvidžio pasitiktuvės. Be to, tai yra taip pat iškili vasaros šventė po saulėgrįžos. Sakoma, kad dabar prasideda ir lietingesnis periodas, tad atkreipkite dėmesį į vieną ženklą – jis išduos, kokie orai laukia.

Prasidėjusi vasara neleidžia atsipūsti – pliskina kaitri saulė, o taip reikiamo lietaus vis nesulaukiame. Etnologo, profesoriaus Liberto Klimkos teigimu, sulauksime lengvo lietaus, tačiau juo galės džiaugtis ne visi.  L. Klimka turi džiugią žinią – sulauksime bent kiek lietaus, tiesa, dar porą dienų nusimato sausos ir saulėtos. Vis tik, net palijus labai džiaugtis nebus kuo, nes šiemet gamta krečia išdaigas.  „Deja, lietus bus ne visur ir negausus, nes naktys šaltos.

Šiandien yra minima Šv. Florijono, gaisrų sergėtojo diena. Etnologas, gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka sako, kad anksčiau gaisrai būdavo didžiulė bėda Lietuvoje, todėl nieko keisto, kad ieškodami pagalbos žmonės likimą perdavė į sergėtojo rankas. Pasidalinti šios dienos išskirtinumu bei žinia, kokių orų galime tikėtis, etnologas sutiko ir su tv3.lt naujienų portalo skaitytojais.

Šiltas ir saulėtas balandis neužsitęsė – sugrįžo vėsūs orai, vėl pasirodė šalnos. Gegužė džiugių žinių neatneš – pirmasis dešimtadienis nusimato darganotas, termometrų stulpeliai sunkiai sieks šypseną keliančius rodiklius. Vis tik sekantys gamtos ženklus jau žino, kada tikėtis atšilimo ir kokios vasaros laukti. Sugrįžusios kregždutės ir gegučių kukavimo aidas dar nesusprogus medžiams miškuose pranašauja, kokia vasara bus Lietuvoje.

Kelias dienas džiuginę kone vasariškai šilti orai, panašu, baigiasi – etnologas, profesorius Libertas Klimka pastebi, kad nusimato nemažai kritulių, tačiau yra ir gera žinia – kuo gausesni krituliai, tuo mažesnė tikimybė, kad užklups šalnos. Šiandieną, balandžio 25-ąją – Daržų diena, po šalies krikšto sutapatinta su šv. Morkaus švente. Tai – daržo sėjos pradžios metas. „Sakydavo, kad jau laikas pradėti rūpintis daržais. Bet, matyt, senovėje tai buvo su mitologija susijusi diena.

Kovo 10-oji – 40-ties paukščių diena. Ši diena taip vadinama neatsitiktinai – apytikriai tiek rūšių paukščių išskrenda žiemoti į šiltus kraštus, o pavasarį pradeda sugrįžti į Lietuvą. Senoliai laukdavo sugrįžtančių paukščių ir šią dieną spėdavo, kokie orai laukia. Etnologas, profesorius Libertas Klimka pažymi, kad protėviams, ypač besiverčiantiems žemės ūkiu, paukščių sugrįžimas buvo svarbus – jie praneša apie sugrįžtantį pavasarį.

Vos prasidėjus kovo mėnesiui, visi jau laukia šiltų, pavasariškų orų. Tačiau jų, panašu, dar teks palūkėti, nes pavasaris ateiti neskubės. Daugelis kovo mėnesio švenčių pavadintos paukščių vardais. Kovo 4-ąją minima varnėnų diena, o kovo 10-ąją minėsime 40-ties paukščių dieną, o bažnytiniame kalendoriuje ši diena prilyginama 40 kankinių dienai.

Už lango čiulbantys paukšteliai ir pamažu iš žiemos užmigdytos žemės lendantys pirmieji žibuoklių žiedeliai primena, kad kalendorinės žiemos dienų liko visai mažai. Nors dažniausiai tikimės greitu metu sugrįžtant šiltų ir gaivių pavasario orų, tačiau gamtos ženklus stebintis Libertas Klimka sako turintis liūdnų žinių – pavasaris atplauks dar negreitai. Vienas pirmųjų paukščių, kuris pavasarį sugrįžta atgal į gimtinę iš šiltųjų kraštų yra vieversėlis.

Šiandien, kuomet visi iš kiemo varo lauk žiemą ir kepa blynus, yra puiki diena atsigręžti ir į artėjančio pavasario orus. Anot etnologo Liberto Klimkos, stebint orus galima gerokai nusivilti, kadangi iki šiol buvę visi gamtos ženklai rodo tik vieną – pavasaris bus vėsus, šilumos teks gerokai palaukti. Vakar buvo minimi Mėnulio nauji metai arba kitaip, Kumeliuko krikštynų šventė.

Kalendoriuje sausio 25-oji žymi pusiaužiemį. Etnologas Libertas Klimka teigia, kad ši diena parodo, kokių orų galime tikėtis likusią žiemą bei pavasarį. Gamtos ženklus stebintis vyras pasakė, į ką šiandieną reikėtų atkreipti dėmesį. Senų senovėje žmonės laukdavo žiemos vidurio, kad galėtų tą dieną nuspėti būsimus orus ir planuoti į ateitį darbus. Teigiama, kad pusiaužiemio dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę.

Šiandien – trumpiausia metų diena, kitaip vadinama saulėgrįža. Jau šį savaitgalį švęsime šv. Kalėdas, kurios yra ne tik kūdikėlio Jėzaus gimimo diena, tačiau ir saulės sugrįžimo šventė, kuri žymi ilgėsiančių dienų pradžią. Kuo ypatingas šis laikotarpis ir kokių orų galime tikėtis per šventes sutiko pasidalinti etnologas, gamtos ženklų žinovas Libertas Klimka. Saulėgrįžos šventės – žiemos ir vasaros dalija kalendorių į dvi dalis.

Lapkričio 30-ąją minima Šv. Andriejaus diena, dar vadinama Saulės grįžtuvių laukimo pradžia, jau nuo seno laikyta pirmąja žiemos švente, tad senoliams buvo itin svarbi. Be to, įžengiama ir į adventą, rimties, susikaupimo metą. Etnologas, profesorius Libertas Klimka pasakojo, kad Šv. Andriejaus, lietuvių dažniau vadinto Andriumi, diena protėvių buvo labai sureikšminta, tai tarsi slenkstis į ramybės laikotarpį. „Sako, kad Šv.

Lapkričio 11 dieną minima Šv. Martyno diena senoliams buvo svarbi keliais aspektais – šią dieną gamta išduodavo, kokie orai laukia žiemą, taip pat pagerbdavo amatininkus. Be viso to, tai buvo vaikų šventė, turėjusi itin įdomias tradicijas. Etnologas, profesorius Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad Šv. Martyno diena yra paskutinė rudens šventė, paskutinioji rudens diena. Po jos prasideda priešžiemis, kuris dažniausiai tęsiasi iki Šv. Andriejaus dienos, lapkričio 30-osios.

Lapkričio 3-oji – Šv. Huberto arba kitaip žinoma Medžiotojų diena. Etnologas Libertas Klimka pasakoja, kad nors ši šventė nėra tradicinė mūsų krašto diena, tačiau šiuo laikotarpiu medžiotojų dienos nepamiršdavo paminėti ir lietuviai. Be to, vyras atskleidė, kokių orų galime tikėtis lapkritį ir į kokius gamtos ženklus reikės atkreipti dėmesį kitą savaitę, norint sužinoti, ko tikėtis per Kalėdas. Etnologas Libertas Klimka teigia, kad Šv. Huberto dieną švęsdavo labiau dvarininkai, kadangi Šv.

Rytoj, rugsėjo 21-ąją, minima kalendorinė bobų vasara. Tai laikotarpis, pasižymintis gerais orais, primenančiais jau prabėgusį šiltąjį sezoną. Vis tik, etnologas, profesorius Libertas Klimka sako, kad šiemet bobų vasara šiltomis dienomis gali nenudžiuginti. Nuo seno rugsėjo 21 diena būdavo laikoma bobų vasaros pradžia ir dažniausiai trukdavo iki rugsėjo 29 dienos, tačiau etnologas pabrėžia – nėra aiškaus ir apibrėžto laiko, kada šis laikotarpis prasideda ir baigiasi.

Rytoj, liepos 20-ąją, senoliai minėdavo Perkūno dieną, kuri, į Lietuvą atkeliavus krikščionybei, sutapatinta su Šv. Elijaus debesų valdytojo diena. Senovėje Perkūnas buvo itin svarbi mitinė būtybė, tačiau ir šiandieną nevertėtų pamiršti jo svarbos, juk visuomet laukiame pirmojo griaustinio, kuris praneša apie ateinantį šiltąjį sezoną, o, be to, jis gali išduoti ir artėjančius orus.

Jau šiandien visa Lietuva pradeda švęsti ilgąjį Joninių savaitgalį. Šiais laikais šią šventę žmonės yra pratę paminėti kiek kukliau, savų draugų rate, tačiau senų senovėje Rasų arba kitaip vadinamų Kupolių šventė būdavo švenčiama tarsi tikras festivalis. Apie senąsias Joninių tradicijas tv3.lt naujienų portalui sutiko papasakoti etnologas, profesorius Libertas Klimka.

Prabėgus šešioms savaitėms po šv. Velykų, minima kita graži šventė – Šeštinės. Nors tai bažnytinė šventė, etnologas Libertas Klimka pabrėžia, kad čia netrūksta ir kaimiškų tradicijų, kai kurias jų galėtume pritaikyti ir šiandieną, o kai kurios nustebina. Etnologas, profesorius L. Klimka pasakoja, kad anksčiau ši diena kartais vadinta ir Kregždžių diena, mat šios panašiu laiku sugrįždavo iš šiltų kraštų, ant savo sparnų parnešdamos šilumą.

Šį sekmadienį, gegužės 8 dieną, galima vadinti tikra svogūnų švente, kadangi šiandieną yra minima Cibulinio šventė. Tačiau, šią dieną ne tik sakoma užsiimti svogūnų arba žirnių sodinimu, tačiau ir minėti Šv. Stanislovo vardadienį. Šią dieną senoliai sakydavo, kad gegužės 8-oji yra tinkamiausia diena sodinti svogūnus arba prie to paties ir žirnius.

Nuo senų senovės lietuviai puoselėjo gilias tradicijas saugodamiesi nuo gaisrų. Iš pradžių jie atlikdavo apeigas, kad suvaldytų rūstųjį Perkūną, o vėliau – tikėjimą ir apsaugą atidavė į Šv. Florijono, gaisrų sergėtojo rankas. Apie tai, kuo ypatinga gegužės 4-oji ir kokie pasirodę gamtos ženklai pranašauja orus pavasarį, tv3.lt naujienų portalui papasakojo gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka. Gegužės 4 dieną yra minima Šv. Florijono, gaisrų sergėtojo diena.

Balandžio 25-oji – Šv. Morkaus arba Daržo diena. Pasak profesoriaus, etnologo Liberto Klimkos, ši diena laikoma darbų darže diena. Etnologas L. Klimka nurodo, kad Šv. Morkus yra vienas iš evangelistų, kurio vaidmuo krikščioniškame katekizme yra labai svarbus. „Na, o kaimo žmonės šiandien pradėdavo daržo darbus. Sakydavo, kad šiandien pasėjus morkas, jos augs geriausiai. Gale lysvės dar įkaldavo kuolą, kad morkos augtų ir būtų tokios, kaip jis“, – sako jis. O kaip daržas ir Šv.

Tradiciškai, prabėgus lygiai savaitei po Velykų, sekmadienį švenčiamas Atvelykis. Tai – nepelnytai lietuvių pamiršta šventė, turinti gražias tradicijas. Ką šią dieną veikdavo senoliai, kodėl didelis dėmesys skiriamas vaikams bei kaip paminėti Atvelykį, naujienų portalui tv3.lt pasakojo etnologas, profesorius Libertas Klimka. Svarbu lankyti gimines Retas jau laikosi tradicijos, prabėgus savaitei po Velykų, švęsti Atvelykį, tačiau verta prisiminti šią gražią pavasario šventę.

Šiandien – šlovės pavasariui diena. Nuo senų senovės lietuviai kovo 4-ąją dieną vadino Kovarnių bei Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena. Tad šiomis dienomis, ne veltui žmonės pradeda švęsti linksmiausią pavasario prekybos šventę – Kaziuko mugę. Etnologas Libertas Klimka pasakoja, kad Kovarnių dieną senovės lietuviai švęsdavo pasitikdami pavasarį. Anot jo, šią dieną galima vadinti dar ir varnėnų, špokų diena.

Meilės prisipažinimo, romantiškų eilių paklodės, tuščios raudonų rožių lentynos, šokoladas ir visi kiti mieli, su meile ir romantika susieję atributai. Būtent jais šiomis dienomis įsivaizduojame Šv. Valentino dieną, kuri neretai įpareigoja mylimuosius ją paminėti ir taip įprasminti meilės dieną. Visgi, ne daug kas žino, kad Lietuvoje, šios dienos alternatyvai galime turėti dar keturias dienas. Šv.

„Seredoj, subatoj gimė dievo kumeliukas auksinėm kamanom, sidabrinėm patkavom. Kas?“ – štai tokia mįsle švęsti Mėnulio naujuosius metus arba kitaip vadinamas Kumeliuko krikštynas senovėje pradėdavo švęsti lietuvių gentys. Dabar ši šventė Lietuvoje užmiršta, o pagal Mėnulio naujuosius metus šiandieną 2022 metų Tigro metus pasitinka kinai.

Linksmąsias kalėdinio laikotarpio šventes vainikuoja Trijų karalių šventė, kuri ir skelbia šio džiaugsmingo periodo pabaigą. Etnologas Libertas Klimka papasakojo, ką reiškia ant durų rašomos Trijų karalių vardų raidės bei kodėl šią dieną nupuošiama kalėdinė eglutė. Sausio 6-oji, diena, kuomet pagrindinės miestų aikštės atsisveikins su visą kalėdinį laikotarpį džiuginusiomis eglutėmis.

Gruodžio 21-oji – ypatinga diena. Šiandien yra minima Žiemos saulėgrįžą, Elnio devyniaragio šventė – pati trumpiausia metų diena – šviesusis paros metas trunka vos kiek daugiau nei 7 valandas. Etnologas Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt apie šią šventę papasakojo šiek teik daugiau, nors apie pačią šventę šiuolaikinėje kultūroje ir nėra daug žinoma – nuo šventės atsiradimo mus skiria tūkstančiai metų. „Astronomiškai šiandien 16 val.

Nuo senovės protėviai gruodžio 13-ąją minėjo Šviesos dieną – ši ne tik reiškė, jog vakarai jau nebetrumpėja bei jau galima laukti grįžtančios saulės, bet ir leido nuspėti visų metų orus stebint gamtos ženklus. Etnologas, profesorius Libertas Klimka priduria, jog į Lietuvą atkeliavus krikščionybei Šviesos diena sutapatinta su Šv. Liucijos diena, tačiau ši šventoji ir buvo šviesos bei tyrumo simbolis.

Nuo pat seno lapkričio 30-ąją buvo minimas šv. Andriejus arba kitaip vadinamoji Saulės grįžtuvių laukimo pradžios diena. Ši šventė dažnai sutampa su Advento pradžia ir simbolizuoja rimtį, susikaupimo metą, o vis vėliau kylanti saulė žmones skatina anksčiau eiti poilsio. Etnologai sako, kad artėjantis Advento periodas puikiai parodo, kokie orai lauks kitais metais. Senoliai šv. Andriejų praminė Saulės grįžtuvių laukimo diena, nes tai pats tamsiausias metų laikas.

Lapkričio 11 diena nuo seno protėviams buvo labai svarbi – tai ne tik buvo paskutinioji rudens šventė ir priešžiemio pradžia, bet ir leisdavo nuspėti, kokia žiema laukia. Bažnytiniame kalendoriuje ši diena įrašyta Šv. Martyno vardu. Etnologas, profesorius Libertas Klimka pasakoja, kad ši diena parodydavo, kokia žiema laukia, o papročiai ir tradicijos buvo labai linksmi, tik gaila, kad vis dažniau pamirštami. Pagal gamtą spėjo orus Šv.

Lapkričio 3-iąją yra švenčiama Šv. Huberto diena. Nors šv. Hubertas yra minimas kaip medžioklės globėjas, pasak etnologo Liberto Klimkos, lietuviai jo dieną ir varduves mini labai pasyviai. Ši diena labiau minima kitose Europos šalyse. O štai kitą savaitę, lapkričio 11 dieną, bus minima reikšmingesnė Lietuvai diena. Tai –  šv. Martyno diena, per kurią bus galima spėti ir žiemos orus.  Manoma, kad nuo senovės yra tikima, kad šv.

Galima pastebėti, kad laidojimo tradicijos šiek tiek pasikeitė jau per paskutinius dvejus metus – nuo koronaviruso pradžios ir dabar. Todėl net nereikia svarstyti, ar dabartinės tradicijos yra kitokios nei buvo anksčiau. Naujienų portalui tv3.lt etnologas profesorius Libertas Klimka pasakojo, kokių laidojimo ir šermenų tradicijų  buvo laikomasi senovės Lietuvoje. Artimojo mirtis yra skaudi nepriklausomai nuo laikmečio, kuriame gyveni. Skiriasi tik atsisveikino su mirusiuoju būdai.

Rudeniui persiritus į antrąją pusę ir artėjant prie žiemos, lietuviai prisimena mirusiuosius, aplanko jų kapus, taip pagerbdami jau išėjusius artimuosius. Tiesa, mūsų protėviai tikėjo, jog mirusiųjų vėlės dalyvauja ir gyvųjų gyvenime, todėl spalio 28-ąją minėdavo Vėlių paminėklus, siekdami padėkoti už viską, ką vėlės davė.

Rugsėjo 29 diena senovėje lietuviams buvo itin svarbi – tai Švento Mykolo diena, dar vadinama ir Vėjų diena. Anksčiau buvo sakoma, jog šią dieną „atbėgantis“ vėjas pranašauja, kokia bus žiema, o taip pat simbolizuoja ir svarbiausių žemės ūkio darbų pabaigą. Etnologas profesorius Libertas Klimka pabrėžia, jog kaime Šv. Mykolo diena buvo labai sureikšminta, o ir vardas Mykolas – vienas populiariausių Lietuvoje.

Rugsėjo pabaigoje Lietuvoje pastebimas dienos ir nakties susilyginimas. Tokia diena vadinama lygiadieniu. Etnologas Libertas Klimka sako, kad lygiadienis pažymi gamtos pasiruošimą žiemai, o dabar lietuviams reikėtų tikėtis niūresnių ir lietingesnių orų. Rudens lygiadienis paprastai sutampa su Šv. Mato minėjimu, kuris rodo gamtos pasirengimą šaltajam periodui. Etnologas sako, kad šiuo metu prasideda šalnos. „Šv. Matas dabar yra daugiau kaip bažnytinė šventė išlikusi, nes Šv.

Jau eina paskutinės vasaros dienos, o orai vis dažniau primena, kad jau artėja ruduo. Rugpjūčio 24 dieną minima gandrų, ant sparnų parsinešančių pavasarį ir išsinešančių vasarą, išskridimo diena. Šalį pasiekus krikščionybei, ši diena taip pat pradėta vadinti Šv. Baltramiejaus diena. Žmonės jau pastebi išskrendančius gandrus – kai kurie nelaukia rugpjūčio 24-osios ir į ilgą kelionę iškeliauja anksčiau.

Rugpjūčio 16 dieną minima Švento Roko diena, o šios dienos atlaidai kai kuriuose Lietuvos regionuose nenusileidžia vos vakar minėtai Žolinei. Žmonės šią dieną ne tik paminėdavo, bet ir pradėdavo pastebėti pirmuosius gamtos ženklus, išduodančius, kokie tolimesni orai laukia. Etnologas Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt pasakojo, jog Šv. Roko diena turi istorinę reikšmę, kuri labai jautri – išaukštinama labdaringa veikla ir pagerbiamos aukščiausios žmogiškumo vertybės.

Pavasaris šiemet nelepino itin šiltais orais, bet pažvelgus į kalendorių apima džiaugsmas – prasideda ilgai laukta vasara, tiesa, tik kalendorinė. Etnologas Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokia bus pirmoji kalendorinės vasaros diena bei kokių orų galime tikėtis visus tris vasaros mėnesius. Gegužę orai buvo permainingi – saulę keitė lietus, o paskutinėmis dienomis šilumą užgožė stiprus vėjas.

Kovo 19-ąją minima pempės diena. Senovėje tikėta, kad jei šią dieną paukšteliai parskrenda – reikia laukti atšilimo. Merginos pradėdavo rūpintis darželiais, o ūkininkai ieškoti tinkamiausios vietos pasėliams. Etnologas Libertas Klimka tv3.lt portalui plačiau papasakojo apie šią dieną ir kokio pavasario tikėtis. Ši diena – pavasario žingsnis į šiltąją pusę. Žmonės pastebėdavo, kad būtent nuo šios dienos pasirodydavo vis daugiau pavasario požymių. „Tai yra pavasario žingsniukas į šiltąją pusę.

Šiandien, kovo 10-ąją, Lietuvoje minima keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad šią dieną sugrįžta svetur žiemoję paukščiai – net 40 jų rūšių. Taip pat pagal šios dienos orus senoliai spėdavo, kada pradės lepinti pavasariški orai. Anot etnologo Liberto Klimkos, manoma, kad jeigu šią dieną pašąla, tai šals dar 40 parų. Todėl galima numanyti, kad trokštantiems šilumos dar teks palaukti. „Su šia diena siejami orų prognozavimai.