Lietuvoje šv. Valentino dienos alternatyvoms turime net keletą datų Pavyzdžiui, gruodžio 6-ąją – Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto tuoktuvių diena, gegužės 1-ąją – gegutės dieną.
Šv. Valentinas vertinamas prieštaringai
Anksčiau Libertas Klimka minėjo, kad šv. Valentino diena arba paprasčiau – vasario 14-oji yra ne tik romantiškiausia diena metuose, tačiau ir puiki proga iš jos pasipelnyti verslams. Tačiau, etnologo teigimu, už šią iš Vakarų valstybių atėjusią šventę Lietuvoje dėkoti reikia ne kam kitam, o žiniasklaidai.
„Vakarų kultūroje ši diena buvo žinoma kaip studentų diena, kurie vėliau per ją išpopuliarino šv. Valentino atminimą, nors jis istorinėms žinioms yra labai prieštaringai vertinama asmenybė“, – pasakojo L. Klimka.
Etnologas teigė, kad prieštaringai vyskupas šv. Valentinas vertinamas buvo ne šiaip sau. Anot legendos, jis į kariuomenę pakviestiems vyras padėdavo išvengti karo tarnybos slapta juos sutuokdamas su mylimosiomis.
Etnologas pasakoja, kad pagal legendą, tuo metu Romoje į kariuomenę būdavo priimami tik viengungiai vyrai, kurie neturėjo sukurtos šeimos: „ Šis kunigas nusižengė ir dėl to buvo įmestas į kalėjimą ir mirė kankinio mirtimi. Kadangi jis globojo įsimylėjėlius, vėliau buvo paskelbtas šventuoju ir taip atsirado Valentino diena.“
Dabar etnologas L. Klimka juokiasi, kad iš buvusios studentų dienos šiomis dienomis ši diena liko tik parodija ir šventė, kuri liko darželiuose, mokyklose, kur vaikai vieni kitiems klijuoja širdeles.
„Dabar šią dieną švenčia ir vaikų darželyje. O studentai laiškelių neberašo, jie rašo tik SMS žinutes. Kadangi mes pamiršome savo etninės kultūros tradicijas ir dienas, susijusias su jaunimu bei meile, pasiėmėm importinį šv. Valetiną“, – sako jis.
Pasižymėkite šias datas
Etnologas primena, kad meilę švęsti galima ir kitomis dienomis: gruodžio 6-ąją – Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto tuoktuvių diena, gegužės 1-ąją – gegutės dieną, gegužės 13-ąją – meilės deivės Mildos dieną, taip pat antrąją Sėkminių dieną.
Tokių dienų minėjimas, pasak L. Klimkos, žiūrint etnologiškai yra svarbus tuo, kad kiekviena tauta turėjo kažkokias dienas, kurios įprasmino meilę, dievybes, istorines asmenybes ir panašiai.
„Lietuviai galėtų švęsti kad ir Barboros Radvilaitės meilės istoriją su Žygimantu Augustu, kuri yra labai graži legenda, ypač Vilniaus mieste.
Tačiau ši diena prabėga beveik nepastebėta, nesvarbu ar tai būtų jungtuvių diena, ar Barboros Radvilaitės gimimo diena. Biografija yra puikiai žinoma, tad Barbora Radvilaitė tikrai galėtų tapti ta ikona, simbolizuojanti meilę“, – dalinasi savo įžvalga etnologas.
Žvelgiant į tautinę kultūrą, tradicijas, lietuviai taip pat neabejotinai turėjo turėti meilės dievaitę, kaip ir kitos tautos.
Etnologas pasakoja, kad senojoje religijoje tokia mitinė būtybė yra žinoma savo išvaizda, tačiau apie jos vardą, deja, bet nėra jokių užuominų:
„Nežinome tokios meilės dievaitės vardo, tačiau žinome jos metamorfozę, kaip ji atrodo. Dažnai mitinės būtybės įgauna kitą pavidalą, kuriuo jos yra žinomos. Šią mitinę būtybę dabar naudojame kaip Užgavėnių personažą, kuris yra pilkoji gervelė.
Yra žinoma, kad anksčiau jaunimas žaisdavo daug žaidimų, kuriuose vis minėdavo gervę, gervelė. Ji ir buvo tikrai tas meilės dievaitės įvaizdis.“
Toks meilės deivės gervės įvaizdis atėjo iš gamtos stebėjimo, kuomet atskridusios pavasarį į Lietuvą, jos šoka meilės šokį ir taip vilioja patinus. Gervių šokis būna labai gracingas, įspūdingas ir joks kitas paukštis jo pakartoti negali.
„Be to, meilės dieną minėti galima ir ne tik per antrąją Sėkminių dieną, tačiau ir per gegutės dieną. Gegužės mėnesio pradžioje, vos tik užkukavus gegutei, merginos išsirinkdavo tris vaikinus, kurie ją turės globoti visus metus. Rinkdavo tris, kadangi nežinia, kuris galiausiai pasirodys vertas jos dėmesio“, – pridūrė etnologas.
Meilės deivės Mildos diena – legenda
Pasiteiravus, kaip yra su gegužės 13-ąja diena, kuomet Lietuva mini meilės deivės Mildos dieną, etnologas nusijuokia, kad tai tik istorikų sukurta legenda apie Mildos šventyklą.
„Tai yra devyniolikto amžiaus legenda, kurią sukūrė būtent istorikai, daugiausiai prie jos, turbūt, prisidėjo Teodoras Narbutas.
Tai tikrai nėra sena legenda, tačiau ji žiniasklaidoje labiausiai žinoma todėl, kad tik ji vienintelė buvo įrašyta į kalendorines šventes, nes niekas nesigilina į senesnį klodą, kuris siekia net baltiškąją religiją“, – apie meilės deivės Mildos legendą pasakoja profesorius.
Vis tik, etnologas sako, kad savo artimąjį reikėtų mylėti ne vieną dieną metuose, bet norint paminėti šią šventę, derėtų ranka parašyti laišką ir išsakyti savo jausmus.
„Tai būtų labai nudžiuginanti dovana. Rašyti ranka svarbu dėl to, nes kompiuteris žmogų nuasmenina. Kai rašai klavišais, prapuola artumas.
Jei nori išsakyti artimus jausmus, tai reiktų padaryti rašant ranka arba pašnibždant į ausį. Visa kita yra komercija: meilės siuvenyrai, restoranų kvietimai pavakarieniauti“, – mintimis dalijasi L. Klimka.
