es

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis susitiko su Europos generinių vaistų asociacijos (EGA) atstovais ir, sukvietęs atsakingus už farmacijos politikos formavimą, aptarė vaistų kainų problematiką Lietuvoje, taip pat galimybes atpiginti medikamentus. Ministras V. P. Andriukaitis pažymėjo, kad vienas iš būdų mažinti išlaidas medikamentams – skatinti žmones rinktis generinius vaistus.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europos Sąjungos (ES) institucijos neranda bendro sutarimo dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos. Europos Komisijos teigimu, jei artimiausiu metu nepavyks sutarti dėl lėšų perskirstymo, ūkininkai gali patirti nuostolių. Žemdirbiams paskutiniai derliaus nuėmimo darbai, tuo metu ES politikai tariasi, kaip ūkininkai gyvens ateityje.

Rusijos dujų koncernas "Gazprom" pasirengęs parduoti jam priklausantį Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės "Amber Grid" akcijų paketą, žiniasklaidos atstovams pareiškė "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotojas Valerijus Golubevas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūra ITAR-TASS. V.Golubevas pridūrė, jog kol kas "Gazprom" negavo iš Lietuvos Vyriausybės jokių konkrečių pasiūlymų dėl "Amber Grid" akcijų išpirkimo ir galimos jų kainos.

Vyriausybė pirmadienį spręs, ar dėl Europos Komisijos Lietuvai pritaikytos tiesioginių išmokų žemdirbiams moduliacijos kreiptis į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą. Dėl šios moduliacijos nuo 2012 metų sumažėjo nacionalinės išmokos už gyvulius ir pasėlius. „Vyriausybė šiandien svarsto, ar kreiptis į teismą. (...) Vos tik pritars, turėtume iš karto išsiųsti dokumentus“, - BNS informavo žemės ūkio ministro atstovė spaudai Ramunė Visockytė.

Vilniuje rugsėjo 17–18 dienomis vyko neformalus Europos Sąjungos saugumo politikos direktorių susitikimas, skirtas aptarti svarbiausius Bendrosios saugumo ir gynybos politikos (BSGP) darbotvarkės klausimus ir pasiruošti gruodžio mėnesio Europos Vadovų Tarybos diskusijoms saugumo ir politikos klausimais.

Vyriausybė dar kartą patikina, kad imasi visų priemonių, siekdama apginti Lietuvos ekonominius interesus ir išspręsti nuo praėjusios savaitės susidariusią situaciją, kai Rusija Lietuvos vežėjams pradėjo taikyti išskirtinai nuodugnios patikros priemones savo muitinėse. „Rusijos veiksmus vertiname kaip nepagrįstus ir akivaizdžiai diskriminacinius. Džiaugiuosi, kad sulaukėme tinkamo dėmesio iš Europos Sąjungos (ES) institucijų.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Uspaskich Perskaitęs kai kurių politikų ir apžvalgininkų komentarus dėl Seimo Darbo partijos frakcijos narių užregistruotos rezoliucijos „Dėl buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko paleidimo į laisvę“, noriu pastebėti, kad minėta rezoliucija apibendrino tiek ES, tiek JAV Senato rezoliuciją, tiek išreikštą Vokietijos kanclerės Angelos Merkel reikalavimą, tiek Lietuvos vadovų veiksmus, kurių buvo imtasi iki šiol.

Nesulaukusi įtikinamo Rusijos atsakymo dėl Lietuvos vežėjų diskriminavimo Europos Sąjunga (ES) imtųsi teisinių veiksmų per Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), sako eurokomisaro Algirdo Šemetos kabineto vadovas Kęstutis Sadauskas. „Pirmiausia tai turėtų būti teisiniai veiksmai, kadangi mums daugiausia abejonių kelia Rusijos atitikimas PPO taisyklėms. Tad ES, be abejo, veiktų per ten, tai yra per Ženevą“, – BNS telefonu iš Briuselio sakė K.Sadauskas.

Mėgstame šyptelėti, kai turtus susirinkę aitvarai palieka kaimyno sodą. Ekonominė logika rodo, kad analogiška padėtis tarp valstybių turėtų versti raudoti. Europai parodžius pirmuosius atsigavimo ženklus, darosi įdomu, ar jau galime trinti rankas dėl galvas keliančių Senojo žemyno ekonomikų. Neprireikė nė trejų metų, ir išsivysčiusios šalys ėmė ropštis iš niūrios recesijos liūno.

Viena iš priežasčių, kodėl Rusijos muitinė taiko sankcijas Lietuvai, yra numatomas Ukrainos asociacijos su Europos Sąjunga (ES) sutarties pasirašymas Vilniuje, todėl tai yra išbandymas ES, kuri turi parodyti tokioms šalims kaip Ukaina, kad sugeba apginti nuo Rusijos, teigia „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį išsiuntė laišką Europos Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton, Europos Komisijos (EK) viceprezidentui Siimui Kallas, EK komisarams Algirdui Šemetai, Kareliui De Guchtui ir Štefanui Fulei.

Rugpjūčio viduryje įvyko Vladimiro Putino vizitas į Azerbaidžaną, kuriame Rusijos lyderis nebuvo septynerius metus. Tai yra gera proga pakalbėti apie Baku prioritetus ir iššūkius užsienio politikos srityje. Azerbaidžano santykius su Maskva gana tiksliai charakterizavo tinklalapis BBC – „partneriai, bet ne sąjungininkai“. Ilhamo Alijevo iš tiesų nepavadinsi prorusišku lyderiu. Nepalankių Kremliui jo žingsnių pavyzdžių užtenka.

Viena pagrindinių krizės Europoje priežasčių – duomenų apie bankų būklę stoka, sako Europos centrinio banko (ECB) vykdomosios valdybos narys Jörgas Asmussenas. ,,Dabar turime atgaivinti kreditų teikimo sąlygas, nes kitu atveju negalėsime kalbėti apie tvarų ūkio augimą.

  Spaudos konferencijoje Vilniuje penktadienį susirinkę Europos finansų ministrai, eurokomisarai ir centrinių bankų vadovai pabrėžia, kad Europos atsigavimu džiaugtis dar anksti.   Už ekonomiką ir pinigų politiką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Ollis Rehnas spaudos konferencijoje sakė į Lietuvą atvykęs iš Latvijos, kur kalbėjosi apie nuo kitų metų įvedamą eurą.

Penktadienį Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas Lietuvos banke priims dvidešimt septynių ES valstybių narių centrinių bankų valdytojus ir Europos Centrinio Banko viceprezidentą Vitorą Constancio. Jie dalyvaus pirmą kartą Vilniuje vyksiančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdyje. Lietuvos banke įvyks svečių darbiniai pietūs.

Islandijos užsienio reikalų ministras Gunnaras Bragis Sveinssonas (Gunaras Bragis Sveinsonas) ketvirtadienį, vykdydamas šiais metais rinkėjams duotą pažadą pranešė, kad jo šalis neribotam laikui stabdo derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES). „Mes išformavome savo darbo grupę bei derybininkų komandas, ir daugiau jokių kitų viršūnių susitikimų nebus“, – G.B.Sveinsssonas pareiškė parlamente.

Per šią savaitę Europos Parlamente (EP) vykusią plenarinę sesiją buvo aptarta daug įvairių europiečiams svarbių klausimų. Vienas jų - Europos ir Baltarusijos santykiai, į kuriuos pirmą kartą nutarta pažvelgti šiek tiek kitokiu kampu. EP narys, delegacijos su Baltarusija pirmininko pavaduotojas Justas Vincas Paleckis balsas.lt papasakojo, kokia yra Europos Sąjungos (ES) pozicija šios lietuviams kaimyninės valstybės atžvilgiu. - Kokia yra ES politika Baltarusijos atžvilgiu? - balsas.

Ketvirtadienį Europos Komisija priėmė plačiausio užmojo per 26–erius telekomunikacijų rinkos reformos metus planą. Priėmus su žemyno ryšių infrastruktūra susijusių teisės aktų rinkinį  bus sumažinti vartotojų mokesčiai, sumažės biurokratinių kliūčių bendrovėms, bus suteikta naujų teisių ir naudotojams, ir paslaugų teikėjams.

Žemdirbiai ruošiasi streikuoti, jeigu ministrų kabinetas nuspręs 700 mln. litų 2014-2020 metų finansinės perspektyvos lėšų skirti ne tiesioginėms išmokoms, o keliams remontuoti, ketvirtadienį rašo „Verslo žinios“. „Vyriausybė nori pinigus, numatytus tiesioginėms išmokoms, perkelti kitoms programoms. Šios lėšos atiteks ne tik ūkiams modernizuoti, bet ir kaimo bendruomenėms, keliams remontuoti.

Gediminas Stanišauskas Netikėta žinia: jaunimo nedarbas Lietuvoje, pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, yra keturis kartus mažesnis, nei teigia Eurostatas ir Statistikos departamentas. Ar tai tiesa? Prezidentė Dalia Grybauskaitė priekaištauja valdžiai, kad ji per mažai dėmesio skiria jaunimo nedarbui mažinti. Premjeras Algirdas Butkevičius atsikerta, esą kiekvieną savaitę apie tai diskutuoja su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene.

Seimo laikinoji tyrimo komisija, nagrinėjanti 2007 metų Nacionalinės energetikos strategijos siekių įgyvendinimą ir iš esmės ketinanti aiškintis buvusios Vyriausybės nuveiktus darbus energetikos ūkyje, pirmame po atostogų posėdyje analizuos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo, finansavimo ir konsultavimo temą. Trečiadienį ketinama aptarti keturis iš beveik dviejų dešimčių klausimų, į kuriuos komisija iki lapkričio 15 dienos turi pateikti atsakymus Seimui.

Europos planai taikyti eurokomisaro Algirdo Šemetos pasiūlytą finansinių transakcijų mokestį atsidūrė teisinėje aklavietėje. Tokią išvadą pateikė finansų ministrų patarėjai, kurie teigia, kad naujoji tvarka „pažeis“ ES teisę ir bus „diskriminacinė“ kitų šalių atžvilgiu, rašoma „The Financial Times“. Leidinio šaltinių teigimu, vienas iš esminių Europos Komisijos pasiūlymų prasilenkia su įstatymais.

Tai, kad realių sprendimų dėl euro zonos krizės galima tikėtis tik po Vokietijos rinkimų, jau tampa kliše ir atitraukia dėmesį nuo esminių krizės elementų, rašoma CNBC. Analitikai perspėja, kad akcijų biržų kilimas po žinių apie euro zonos atsigavimo gali būti pagrįstas neteisingomis prielaidomis, nes visuotinė paklausa taip ir nepadidėjo.

Nors Britanijos vyriausybė planuoja pažaboti imigrantų srautus, paaiškėjo, jog būtent atvykėliai gelbsti Jungtinės Karalystės ekonomiką, į biudžetą „įnešdami“ apie 60 milijardų svarų, praneša Huffington Post. Iš Europos Sąjungos valstybių atvykę darbuotojai imasi tų darbų, kurių nebenori dirbti Britanijos piliečiai. Be to, neretai imigrantai uždirba 7.6 proc. daugiau nei jų kolegos britai. Tyrimas atskleidė, jog 63.3 proc. visų atvykėlių dirba, tuo tarpu britai yra pasyvesni – 56.2 proc.

JAV ir Europos Sąjungos (ES) prekybos sutartis būtų didžiausia žmonijos istorijoje ir sujungtų artimas prekybos kaimynes, Seime įsikūrusiame Europos biure sakė JAV vyriausybės prekybos atstovė Europos Sąjungoje Elena Bryan. „JAV ir ES prekybos apimtys kasdien siekia 2 mlrd. JAV dolerių (5,2 mlrd. litų). Kasmet tarp vienodo dydžio ekonomikų parduodama ir nuperkama prekių ir pasaugų už 4 trln. JAV dolerių (10,4 trln. litų)“, – pasakojo E. Bryan.

Praėjusią savaitę Armėnijos prezidentas pranešė, kad šalis prisijungs prie Muitų Sąjungos. Pasirašyti asociacijos sutartį su ES siekianti Ukraina dar ne iki galo įvykdė visus įsipareigojimus. Ar šie dalykai negresia ES Rytų partnerystės programai, „Laisvosios bangos“ laidoje „Ryto tema“ svarstė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį kritikavo laiką, kuriuo Europos Sąjungos (ES) narės paskelbė nekoordinuotus pareiškimus dėl "stipraus" atsako į numanomą Sirijos režimo cheminę ataką. Jungtinėms Valstijoms siekiant sutelkti tarptautinę paramą baudžiamiesiems smūgiams Sirijai po rugpjūčio 21-osios cheminės atakos, keturios ES šalys penktadienį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime pasirašė pareiškimą, kuriuo raginama surengti „stiprų“ atsaką.

Kipro parlamentas, siekdamas gauti 10 mlrd. eurų vertės gelbėjimo paketą, nusileido tarptautinių kreditorių (ES ir TVF) reikalavimams, praneša BBC. Kiek anksčiau parlamentas atmetė TVF ir ES reikalavimą perleisti dviejų didžiausių komercinių bankų valdymą centriniam šalies bankui. Pirmą 3 mlrd. eurų vertės paramos paketą Kipras gavo šių metų gegužę. Kipras tapo penktąja euro zonos šalimi, kuri buvo priversta kreiptis pagalbos į tarptautinius kreditorius.

Didžiosios Britanijos gyventojai yra gerokai labiau susirūpinę galimu rumunų ir bulgarų imigrantų antplūdžiu nei prancūzai ir vokiečiai, rodo „YouGov“ atlikta apklausa. Ir nerimauja jie pagrįstai, nes vien tik balandžio-birželio mėnesiais Britanijoje dirbančių rumunų ir bulgarų skaičius padidėjo beveik 26 proc. iki 141 tūkst.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius rugsėjo 6 dieną su Vilniuje viešinčia Kroatijos Ministro Pirmininko pirmąja pavaduotoja, užsienio ir Europos reikalų ministre Vesna Pusić aptarė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai darbotvarkę, Rytų partnerystės politikos aktualijas ir Vakarų Balkanų regioninį bendradarbiavimą.

Rugsėjo 8–10 dienomis Vilniuje vyks neformalus žemės ūkio ministrų susitikimas, kurio metu bus diskutuojama apie šeimos ūkių perspektyvas globalizacijos kontekste. Ministrų susitikimas bus tvirtas pagrindas tolimesnėms visuomenės, ūkininkų organizacijų diskusijoms 2014 metais, kuriuos Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė Tarptautiniais šeimos ūkininkavimo metais.

Už mažiau nei pusės metų Lietuva taps vienintele bendrosios Europos Sąjungos valiutos, euro, neįsivedusia Baltijos šalimi. Prieš dvejus metus į euro traukinį įšoko Estija, o 2014 metai žymės Latvijos narystės euro zonoje pradžią. Tačiau euro šalininkai Lietuvoje, kurių tyrimų duomenimis yra vos 40 proc., neturėtų per daug susikrimsti dėl niekaip į mūsų duris nepasibeldžiančios europinės valiutos.

Lenkijoje pasirašytos paskutinės elektros tilto su Lietuva "LitPol Link" finansavimo sutartys - projektui skirta 263,42 mln. zlotų (213,6 mln. litų) europinės paramos. Portalas cire.pl pranešė, kad Lenkijos regionų plėtros ministerija pranešimu, europinė parama bus panaudota atkarpų Elkas-Lomža ir Elkas-Lenkijos-Lietuvos siena finansavimui.

Giedrė Sankauskaitė Modernesnės įmonės Lietuvoje turi pačios rūpintis, kaip paruošti kvalifikuotą specialistą. Įmonės negauna pagalbos nei iš valstybės, nei iš aukštųjų mokyklų. Taip trečiadienį žurnalistams teigė įmonėje „Arginta" apsilankiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Ši praktika stabdo ekonomikos vystymąsi ir tai daug kainuoja”, – kalbėjo šalies vadovė.

Rusijos vicepremjeras Dmitrijos Rogozinas patikino Padniestrės vadovus, kad Rusija suteiks būtiniausią paramą Tiraspoliui, jeigu Moldova ir Europos Sąjunga (ES) pasirašys asociacijos sutartį lapkritį vyksiančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime Vilniuje. „Moldovai tai labai rimtas sprendimas, – D.Rogozinas sakė žurnalistams Tiraspolyje.

Saulius Masalskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nedidelis angliakasių miestelis Rumunijoje tapo pirmuoju bankrotu Europos Sąjungoje. Nepaisant visų pažadų padėti vietos gyventojams iš europinių fondų, jo skolos pasidarė tokios didelės, kad vienintele realia išeitimi tapo bankrotas. Aninoasa niekada nebuvo didelis miestelis – geriausiais laikais, kai čia veikė anglių gavybos įmonė, miestelyje gyveno apie 10 tūkst.

Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai proga šių metų rugsėjo 4–6 dienomis Vilniuje ir Druskininkuose vyks neformalus ES Tarybos Biudžeto komiteto posėdis.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Ko iš ambasadorių incidento turėtų pasimokyti mūsų valstybės diplomatai ir patys politikai? To ir ne tik „Savaitės“ studijoje Nemira Pumprickaitė teiravosi buvusio Užsienio reikalų ministro, ES atstovybės Maskvoje vadovo Vygaudo Ušacko.

Zinaida Paškevičienė, Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Savivaldybėse specialiai įsteigtos vietos veiklos grupės padeda kaimo bendruomenėms įgyvendinti jų projektus. Pastebima, kad gaudamos europinę paramą kaimo bendruomenės daug nuveikė sutelkdamos žmones gražinti savo kraštą, todėl baiminamasi, kad sumažinus finansavimą 2014–2020 metų laikotarpiui pradėti darbai sustos.

Aurelija Kaškelevičienė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Auganti valstybės skola, mokesčių politika, ekonomikos gaivinimas, nedarbas ir naujų darbo vietų kūrimas – tai aktualiausios temos, kurias šiuo metu aptaria Suomijos vyriausybė, ekonomistai, bankininkai, mokslininkai ir visuomenė. Suomijos vyriausybė ketina dar šiais metais papildomai skolintis 9 mlrd. eurų. Valstybės skola šių metų pabaigoje sudarys 57,7 proc. BVP. Tai didžiausia Suomijos įsiskolinimas.

Šių metų liepos mėnesį žinomas Europos analitinis centras Žako Deloro institutas (Jacques Delors institute) pristatė viešai prieinamą studiją „Baltijos valstybės Europos Sąjungoje: vakar, šiandien ir rytoj“ (http://www.notre-europe.eu/media/balticstateseu-grigaskasekampmaslauskaitezorgenfreija-ne-jdi-july13.pdf?pdf=ok), kurioje į Lietuvą, Latviją ir Estiją žiūrima per politikos, ekonomikos ir energetikos prizmę.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros ,,Eurostat“ duomenimis, 2013 metų liepos mėnesį nedarbo lygis euro zonoje, palyginti su birželiu, liko stabilus ir sudarė 12,1 proc. Visoje ES nedarbas taip pat nekito ir sudarė 11 proc. Birželį ES darbo neturėjo 26,654 mln. asmenų, iš jų 19,231 mln. – euro zonoje. Palyginti su birželiu, nedirbančiųjų skaičius sumažėjo 33 000 visoje ES ir 15 000 euro zonoje.

Vakarų šalys privalo nuversti Sirijos prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą) ir pasiųsti jį į Tarptautinį baudžiamąjį teismą, šios šalies pagrindinės opozicijos grupės vadovas Ahmadas al Jarba (Ahmadas Džarba) sakė ketvirtadienį viename interviu. A.al Jarba nurodė dienraščiui „Le Parisien“, jog per ketvirtadienio rytą vyksiančias derybas su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu) ketina pasakyti: „Cheminis Basharas surengė mūsų žmonių žudynes rugpjūčio 21-ąją.

Į Ukrainą paskutinį liepos savaitgalį atvykęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stengėsi dar kartą įkalbėti Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių prisijungti prie Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjungos.

Vokiečių leidinys „Der Spiegel“ rašo, kad JAV Nacionalinė saugumo agentūra (NSA) sumontavo galybę „blakių“ Niujorke esančioje Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) pagrindinėje būstinėje.

 Ministrų kabinetas trečiadienį apsisprendė suvienodinti Lietuvos gyventojų ir užsieniečių privalomojo sveikatos draudimo sąlygas bei tvarką. Tokį siūlymą teikusios Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, tikėtina, kad 2014 metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto tam prireiks iki 40 mln. litų. Vyriausybės kanceliarijos spaudos tarnyba pranešė, kad pakeitimai, kuriems dar turės pritarti Seimas, turėtų įsigalioti iki spalio 25 dienos.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble pirmą kartą pripažino, kad Graikijai neužteks esamų paskolų, todėl reikės organizuoti naują gelbėjimo paketą, praneša BBC. Ministro pareiškimas pasirodė itin jautriu metu, nes W. Schaeuble partija už penkių savaičių dalyvaus parlamento rinkimuose. Tuo tarpu vokiečiai gana skeptiškai vertina tokius planus.

Daugelis šios akimirkos laukė ilgus metus. Po ilgiausios recesijos nuo pat euro zonos įkūrimo ekonominis blokas praėjusią savaitę pagaliau galėjo pasigirti ketvirtiniu augimu. Ar džiuginantys vieno ketvirčio rezultatai suteikia pagrindą tikėtis stabilaus ir ilgalaikio augimo, klausia „Der Spiegel“. Praėjusių metų gegužę Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi trumpai ir aiškiai pareiškė - „blogiausia liko praeityje“. Po šio pareiškimo euro zonos ekonomikos nuosmukis tęsėsi dar vienus metus.

Kol didžioji dalis Senojo Žemyno valstybių kenčia nuo skolų krizės, Vokietija džiaugiasi nemažai uždirbusi iš savo, palyginus, sveikos ekonomikos. Vokietijos finansų ministerijos atlikta analizė rodo, kad Angelos Merkel vadovaujama valstybė skolos administravimui 2010-2014 metais išleis net 41 mlrd. eurų (141 mlrd. litų) mažiau nei buvo tikėtasi, rašo qz.com.