Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas
Viktoras Uspaskich
Perskaitęs kai kurių politikų ir apžvalgininkų komentarus dėl Seimo Darbo partijos frakcijos narių užregistruotos rezoliucijos „Dėl buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko paleidimo į laisvę“, noriu pastebėti, kad minėta rezoliucija apibendrino tiek ES, tiek JAV Senato rezoliuciją, tiek išreikštą Vokietijos kanclerės Angelos Merkel reikalavimą, tiek Lietuvos vadovų veiksmus, kurių buvo imtasi iki šiol. Net Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pripažino, kad J. Tymošenko teismas buvo politizuotas ir selektyvus, o jos įkalinimas — neteisėtas.
Tačiau paradoksalu — tik po Darbo partijos frakcijos rezoliucijos pagaliau pradėta viešai kalbėti apie įsisenėjusias problemas Ukrainoje. Juk reikia kalbėti ne tik apie problemas Ukrainoje, bet ir visoje ES. Nes kai patogu — jie kalba apie atitinkamas vertybes, o kai nepatogu — tos vertybės yra užmirštamos. Todėl prasidėjusi vieša diskusija verčia suabejoti kai kurių ES ir Lietuvos politikų bei vadovų nuoširdumu, o kai kurių nepridengta veidmainystė net skatina rimtai susimąstyti, kada jie kalba tiesą, o kada — meluoja, ir kokios yra tikrosios vertybės jų galvose.
Vos pernai gegužės mėnesį šalies vadovė Dalia Grybauskaitė puikavosi nuotraukose iš Charkovo centrinės klinikos, kur vizito Ukrainoje metu aplankė Juliją Tymošenko. Tuomet, laikydama J. Tymošenko už rankos, Prezidentė deklaravo paramą jai ir reikalavo, kad ji būtų kuo skubiau paleista. Tiesą sakant, be kalbų, nebuvo imtasi jokių veiksmų, todėl palaikydami šią idėją iniciatyvos ėmėmės mes.
Iniciatyva užtikrinant žmogaus teises
EŽTT pripažino, kad J. Tymošenko teismas buvo politizuotas ir selektyvus, o jos įkalinimas neteisėtas. 2012 m. rugsėjo mėn. dėl J. Tymošenko įkalinimo buvo priimta JAV Senato rezoliucija, 2012 m. gegužės mėn. atitinkama rezoliucija šiuo klausimu buvo priimta Europos Parlamente, 2013 m. balandžio mėn. Vokietijos kanclerė A. Merkel pareiškė, kad Ukraina turi užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms ir reikalavo paleisti buvusią premjerę. Mūsų užregistruota rezoliucija tik apibendrina ir reziumuoja šiuos dokumentus ir pareiškimus, tačiau kai tik Darbo partija (leiboristai) pradėjo kalbėti apie šią problemą, ji iš karto buvo apkaltinta prorusiškumu ir siekiu sužlugdyti ES ir Ukrainos suartėjimą. Tad tokie pareiškimai yra ne tik keisti, bet mažų mažiausiai juokingi. Kaip tada reikėtų vertinti visas ankstesnes kalbas, veiksmus ir iniciatyvas? Ar visi jie taip pat buvo prorusiški?
Aš vienas pirmųjų Europos Parlamente pradėjau kalbėti apie J. Tymošenko problemą Ukrainoje. Dar 2011 m. gegužės 24 d. įsitraukiau į aktyvią grupę kuriant „EP Ukraine Club“ už Ukrainos integravimąsi į ES. 2011 rugpjūtį vykau į komandiruotę Ukrainoje ir dalyvavau posėdžiuose šia tema, kur vienas iš reikalavimų buvo J. Tymošenko paleidimas. 2012 vasario 28 d. asmeniškai pasiūliau ALDE frakcijos vadovui Guy Verhofstadt organizuoti renginį šia tema. Mano ir frakcijos vardu buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti bendruose renginiuose Ukrainos prokurorams, advokatams, Helsinkio komiteto nariams Viktorui Pshonka, Rinatui Kuzminui, Mikaeliui Lyngbo bei Viktorui Juščenko.
2012 m. balandžio ir gegužės mėnesiais įvyko posėdžiai dėl J. Tymošenko. Susitikime su delegacija iš Ukrainos, kurioje dalyvavo visų frakcijų atstovai, įspėjau, kad prieš suartėjimą su ES Ukraina turi spręsti savo problemas, susijusias su žmogaus teisių pažeidimais ir demokratijos stoka. Raginau tai daryti kuo skubiau, nes vėliau, integruojantis į ES, Ukrainos institucijų veikla bus vis labiau legitimizuojama, nes teisminis bendradarbiavimas ES grindžiamas teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu. Tai reiškia, kad visi valdžios veiksmai bus laikomi „teisėtais“ ir „demokratiškais“, o po tokiomis formuluotėmis slepiama didžiulė pagunda nacionaliniu mastu pažeidinėti žmogaus teises ir primesti daugumos diktatą. Diktatą, kurio niekas nepatikrins. Niekad nebūčiau patikėjęs, kad taip galėtų atsitikti ES, kuri visur ir visada kiša savo trigrašį dėl žmogaus teisių ir demokratijos bei pamokslauja visiems dėl tokių vertybių.
Demokratinių vertybių devalvavimas — ir Lietuvoje
Tenka apgailestauti, jog tai, dėl ko įspėjau Ukrainą, jau įvyko Lietuvoje. Lietuvos teismai organizavo slaptus posėdžius, priiminėjo sprendimus be visų bylos dalyvių, be advokatų, dezinformavo Europos Parlamento ir Teisės komiteto narius, o tie savo ruožtu slėpėsi už formuluočių, kad jeigu tai vyksta ES valstybėje-narėje, vadinasi, viskas ten tvarkoje ir viskas turi būti gerai su žmogaus teisėmis, teisėsauga ir teismų sistema. Todėl jie ir nekreipė dėmesio į kitą pusę, kuri ieško tiesos. Darbo partija septintus metus yra šmeižiama ir teisiama, atmetami visi kaltinamųjų prašymai, taip jiems nesuteikiama galimybė visavertiškai ir civilizuotai gintis, o ES institucijos Lietuvos institucijų veiklą laiko teisėta. Dar daugiau, dezinformuojama ir visa Lietuvos visuomenė, kad teismų kolegija pas mus yra skiriama pagal kompiuterinę programą, nors tai yra visiškas melas.
Gyvas pavyzdys — vėlgi Darbo partijos byloje. Vienos bylos dalyviai iš Trakų padavė apeliaciją birželio mėnesį, tai yra, mėnesiu anksčiau, nei Darbo partijos bylos advokatai. Bylos apimtis yra 30 tomų, o apeliacija bus pradėta nagrinėti lapkričio mėnesį, tai yra, po 5 mėnesių. 160 tomų apimties Darbo partijos bylos apeliacija buvo paduota rugpjūčio mėnesį, tačiau posėdis paskirtas spalį. Maža to, likus mėnesiui iki apeliacijos buvo pakeista kolegija, atsirado naujų teisėjų, naujas kolegijos pirmininkas. Ir visa tai be kompiuterinės programos. Liko tik vienas mėnuo, nors bylą sudaro 160 tomų. Ir 5 mėnesiai bylai iš 30 tomų. Kas tai yra? Ar kompiuteriai pradėjo dirbti atvirkščiai? Tokia yra demokratija ir teisė? Todėl priimant Ukrainą su išlygomis, tai yra, nekreipiant dėmesio į žmogaus teisių pažeidimus, į nekaltai įkalintus žmones, tokia praktika ir liks, nes tokia praktika yra ES gėda, dėl ko labai gaila.
Todėl reikia išspręsti visus Ukrainos klausimus dar prieš atitinkamų sutarčių pasirašymą, nes vėliau įsisenėjusios problemos galės atsigręžti prieš pačią ES, kai tradicinės demokratinės ir teisinės vertybės bus devalvuotos, o dvigubų standartų taikymas taps įprastu reiškiniu ES politikoje. Tad siūlau kurti Sąjungą, gerbiančią žmogaus teises, demokratiją, suteikiant galimybę kiekvienam žmogui be išimties ginti savo teises ir, svarbiausia, apsiginti. Sąjungą, kurioje nė vienas faktas ir žmogus nebus pamirštas, ir netaptų kieno nors užgaidų įkaitu.
Manau, kad metas ES ir Lietuvos politikams baigti spekuliacijas ir bandymus slėptis nuo tikrovės. Darbo partija (leiboristai) nuosekliai ir seniai laikosi vieningos pozicijos, neveidmainiauja ir siekia, kad Europoje būtų užtikrintos žmogaus teisės, o J. Tymošenko — išlaisvinta. Todėl Darbo partija (leiboristai) sieks, kad ES nuosekliai laikytųsi savo pozicijos, o ne bandytų slėpti žmogaus teisių pažeidimus, ir dar pamokslautų kitoms šalims.
