es

Rytoj 12.30 val. grupė studentų iš Lvovo miesto universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų savo iniciatyva Vilniuje surengs padėkos akciją „Ačiū, tau, Lietuva!“. Ukrainiečių jaunimas, pasipuošęs savo tautiniais rūbais, šia simboline akcija, vyksiančia Europos aikštėje, padėkos Lietuvai už Ukrainos siekio integruotis į ES palaikymą.

Studentai iš įvairių Ukrainos universitetų Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje rugsėjo 17 dieną susipažino su Lietuvos nueitu keliu į Europos Sąjungą ir NATO, šalies naryste ES, pirmininkavimu ES Tarybai 2013 metais, vystomojo bendradarbiavimo projektais, Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimu.

Bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo sutartis turėtų būti pasirašyta spalio mėnesį, ir šis terminas nebebus nukeliamas. Taip Milane (Italija) vykstančio Europos Sąjungos transporto ministrų susitikimo metu Lietuvos susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių patikino Estijos ekonomikos reikalų ir infrastruktūros ministrė Urve Palo. „Vertinu šį patvirtinimą kaip bendrą pasiryžimą laiku įgyvendinti projektą jau artimiausiu metu dedant visas reikiamas pastangas ir laiku sutvarkant būtinus formalumus.

Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) asociacijos sutarties ratifikavimas yra simbolinis aktas, tačiau jį temdo sprendimas atidėti laisvosios prekybos įsigaliojimą, spaudžiant Rusijai ir daliai Ukrainos oligarchų, sako Lietuvos ekspertai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas BNS sakė, kad euforija, kylanti dėl Asociacijos sutarties ratifikavimo Ukrainoje ir Europos Parlamente, yra susijusi su sutarties simboline prasme.

Didžiųjų šalies parlamentinių partijų lyderiai teigia, jog Škotijai naudingiau negriauti Jungtinės Karalystės. Konservatorės Rasos Juknevičienės teigimu, Škotijos atsiskyrimas netgi galėtų turėti ilgalaikių pasekmių NATO bei ES saugumui. Ketvirtadienį įvyks Škotijos referendumas dėl nepriklausomybės. Portalo LRT.

JAV leidžiamas naujienų savaitraštis „Newsweek“ dar pavasarį paskelbė 12 homofobiškiausių šalių. Sąraše, parengtame vadovaujantis įvairiais kriterijais, vyrauja labiau atsilikusios Afrikos, Azijos, Karibų regiono valstybės. Sąrašo pabaigoje – 11-oje vietoje – įvardyta Lietuva. Žurnalistai pabrėžė, kad nors homoseksualumas šalyje nėra uždraustas, yra daugybė jo priešininkų.

„Lietuva ir kitos Baltijos šalys privalo sulaukti išskirtinių Europos Sąjungos (ES) priemonių siekiant sušvelninti ekonomines ir socialines Rusijos embargo pasekmes“,  – tokią poziciją Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre išsakė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. "Raginu Komisiją pasitelkti Europos Globalizacijos fondo resursus siekiant padėti žemės ūkio ir perdirbimo įmonių darbuotojams, kurie, dėl Rusijos įvestų sankcijų stagnuojant ekonomikai, gali likti be darbo.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su šalies universitetų rektoriais aptarė mokslo ir studijų kokybės gerinimą, rengiamas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas bei naujos Europos Sąjungos finansinės paramos prioritetus. „Kokybiškos studijos – investicija į šalies ateitį. Beatodairiškas pelno vaikymasis, kai siekiama tik studentų kiekybės, sumenkina aukštojo mokslo kokybę.

Šiandien Strasbūre vykstančiame plenariniame posėdyje europarlamentaras Gabrielius Landsbergis teikia Europos Parlamentui rezoliuciją, kuria raginama įvesti pilną ginklų pardavimo embargą ir siūlomas sprendimas, kaip sustabdyti Prancūzijos desantinių valdymo laivų "Mistral" pardavimą Rusijai.

  Antradienį Strasbūre Europos Parlamentas pritarė ES ir Ukrainos Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčiai (535 balsai už, 127 prieš, o 35 susilaikė). Tuo pačiu metu sutartį ratifikavo ir Ukrainos Aukščiausioji Rada, o abiejų parlamentų nariai tarpusavio vaizdo ryšiu galėjo tiesiogiai stebėti ratifikavimą. Sutartis leis sustiprinti ES ir Ukrainos politinius ir ekonominius ryšius. „Tai istorinis momentas, kai du parlamentai laisvai apsisprendė vienu metu balsuoti dėl šios sutarties.

Pirmadienį vakare Europos Parlamento sesijoje Strasbūre europarlamentaras Antanas Guoga ragino Europos Komisiją paskelbti Lietuvą, Latviją ir Estiją tiksliniu ekonominių poreikių regionu. Kalbėdamas EP diskusijoje dėl Rusijos taikomo embargo žemės ūkio produkcijai iš ES poveikio Europos rinkai, politikas kvietė sukurti atskirą tikslinę paramos nuo draudimų nukentėjusiems Baltijos regiono ūkininkams, gamintojams ir vežėjams schemą.

Saulius Masalskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Antradienį Ukrainos Rada ir Europos Parlamentas turėtų ratifikuoti Ukrainos ir Europos Sąjungos laisvos prekybos sutartį, bet po derybų su Maskva jos įsigaliojimas buvo atidėtas daugiau kaip metams. Abi pusės šį gana netikėtą, praeitą savaitgalį priimtą sprendimą vadina laimėjimu.

Šią savaitę baigsis paraiškų gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ teikimas. Manoma, kad ES skirtais pinigais pasinaudos tik nedaugelis. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė sakė, kad gautos tik 5 paraiškos.

NATO karštligiškai ieško savo egzistavimo prasmės ir vaizduoja Maskvą keliančią grėsmę, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu naujienų agentūrai ITAR-TASS. „Prisimenu, kaip prieš dešimtį metų plėtė Europos Sąjungą ir NATO, skubotai priimdami ne tik rytų Europos šalis iš buvusių Ekonominės savitarpio pagalbos tarybos (ESPT) ir Varšuvos sutarties narių, bet ir tris Baltijos respublikas“, – kalbėjo jis. „Europos Sąjungą palieku nuošalėje – tai ekonomika.

Europos Komisija šiandien pakvietė Europos Sąjungos (ES) valstybes nares siūlyti projektus, kaip panaudoti ES skirtų 11,9 mlrd. eurų Europos transporto jungtims modernizuoti. Tai yra pati didžiausia ES kada nors skirta suma transporto infrastruktūrai finansuoti.

Europos Sąjungai (ES) nepavyko susitarti dėl to, kada turėtų būti įvestos naujos ekonominės sankcijos Rusijai, todėl ketvirtadienį bus surengtos naujos derybos, pranešė diplomatinis šaltinis. 28 bloko valstybių ambasadoriai „pratęs šios dienos diskusijas dėl ribojančių priemonių, sudarant sąlygas tolimesniam situacijos vietoje vertinimui ir papildomoms konsultacijoms“, sakė šaltinis.

JAV leidžiamas naujienų savaitraštis „Newsweek“ dar pavasarį paskelbė 12 homofobiškiausių šalių. Sąraše, parengtame vadovaujantis įvairiais kriterijais, vyrauja labiau atsilikusios Afrikos, Azijos, Karibų regiono valstybės. Sąrašo pabaigoje – 11-oje vietoje – įvardyta Lietuva. Žurnalistai pabrėžė, kad nors homoseksualumas šalyje nėra uždraustas, yra daugybė jo priešininkų.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) spėja, kad Rusijos paskelbtas maisto embargas Europos Sąjungos šalims labiausiai gali paveikti Lietuvą. Pasak banko, būtent Lietuvos maisto produktų eksporto į Rusiją santykis su BVP yra didžiausias visoje bendrijoje. „Eksporto duomenys rodo, kad labiausiai paveikta šalis greičiausiai bus Lietuva, kurios maisto eksportas į Rusiją sudaro 2,7 proc. BVP.

Pirmadienio vakarą Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetas pritarė ES ir Ukrainos Asociacijos ir laisvos prekybos sutarčiai (49 balsai už, 8 prieš ir 4 susilaikė) ir perdavė ją galutiniam ratifikavimui Europos Parlamento plenarinėje sesijoje, kuri vyks kitą savaitę Strasbūre.

Europos Sąjunga – nuolat augantis ir besikeičiantis organizmas tarptautinėje arenoje. Beieškodama savo vietos po saule ir siekdama nesubyrėti šalių narių interesų verpetuose ji taip pat siekia dalyvauti svarbiausių tarptautinių klausimų sprendime. Tiesa, vieną pagrindinių turimų įrankių – vyriausiąjį įgaliotinį užsienio ir saugumo politikai – ES renkasi ne pagal galingumą ar naudingumą, o pagal sąrašą punktelių, prie kurių turi būti padėti pliusai.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį paskelbė susitarusi dėl naujų griežtų ekonominių sankcijų Rusijai paketo, nors rytų Ukrainoje įsigaliojo paliaubos tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir prorusiškų sukilėlių. Šios sankcijos sugriežtino liepą įvestas priemones: išplėstas sąrašas asmenų, kuriems draudžiama išduoti vizas ir kurių sąskaitos Bendrijoje bus įšaldytos. Taip pat suvaržyta Rusijos naftos ir gynybos sektoriaus valstybinių įmonių galimybė prieiti prie kapitalo rinkų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Europos ir NATO lyderiai turi parodyti lyderystę ir neleisti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nueiti per toli. „Šiandien Europos ir NATO vadovai laiko lyderystės testą, V.Putinas žino, kaip toli jis gali nueiti, bet mes turime parodyti, kad jis negali nueiti per toli“, - interviu amerikiečių televizijai CNN sakė Lietuvos vadovė, komentuodama NATO viršūnių susitikime Velse vykstančias diskusijas apie situaciją Ukrainoje.

 Lietuva nuostoliams dėl Rusijos embargo kompensuoti Europos Komisijos prašo 46 mln. eurų (beveik 160 mln litų), pranešė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. „Sumą nurodome. Tai yra 46 mln. eurų. Tai yra trumpalaikė priemonė. Trims keturiems mėnesiams“, - penktadienį LRT radijui teigė ministrė. Pasak ministrės, paramos prašoma ir pieno gamintojams, gyvulių bei daržovių augintojams.

Jūriniai dumbliai yra reikšmingas, bet nepakankamai panaudojamas maisto bei pašarų sudedamųjų ir biokuro gamybos išteklius. Tačiau organizuoti jų pramoninį auginimą buvo keblu. Iki šiol. Įgyvendinant ES finansuojamą projektą AT~SEA sukurti naujoviški tekstilės gaminiai, kuriuos naudojant plūdriose jūrinių dumblių augimvietėse galima nesunkiai mechanizuotu būdu gauti didelį derlių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pradeda įgyvendinti jau trečiąjį Europos Sąjungos (ES) Dvynių projektą, kurio metu mokys bei gerąja patirtimi dalinsis su Makedonijos įdarbinimo agentūros darbuotojais ir taip padės Makedonijai ruoštis narystei ES.

Rusijos embargo ir kiaulių maro krizės sutapimas lėmė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai nutarė vieningai derėtis su Europos komisija ir siekti, kad būtų sukurta atskira žemės ūkio nuostolių kompensavimo Baltijos regionui schema. Tai siūlanti bendrą laišką Baltijos šalių žemdirbių organizacijos persiuntė EK Žemės ūkio komisarui Dacian Ciolos. Diskusijos dėl pagalbos žemdirbiams priemonių vyks Europos parlamente šią savaitę.

 LRT radijo laida „LRT Aktualijų studija“, LRT.lt Ukraina kovoja ne tik dėl savo, tačiau ir dėl kitų Rytų Europos šalių saugumo. Be Vakarų pagalbos ginkluote Ukraina sustabdyti Rusijos invazijos nepajėgs, tačiau tikėtis, kad Europos Sąjunga (ES) teiks ginkluotę Ukrainai, – nerealu. Taip LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ teigia Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala.

Lenkijos premjeras ir būsimasis Europos Tarybos (ET) vadovas Donaldas Tuskas Rusijos Federacijos veiksmus prieš Ukrainą pavadino karu, kuris kelia grėsmę ne tik rytiniams Ukrainos regionams. Apie tai šeštadienį išrinktasis ET lyderis D. Tuskas pareiškė kalbėdamas minėjime, skirtame lygiai prieš 75-erius metus prasidėjusio II pasaulinio karo aukoms pagerbti.

Draudimas įmonėms nuo šių metų rugsėjo į Europos Sąjungą importuoti dulkių siurblius, kurių galingumas viršija 1600 vatų, labai paveikė pirkėjus: žmonės suskubo jų įsigyti - Lietuvoje pardavėjai skaičiuoja iki kelių kartų padidėjusius pardavimus. „Pastarąją rugpjūčio mėnesio savaitę dulkių siurblių, kurių galia didesnė nei 1600 vatų, pardavimai ūgtelėjo beveik 3 kartus, lyginant su tuo pačiu pernai metų laikotarpiu.

 Europos Sąjungos (ES) lyderiai šeštadienį pagrasins Rusijai naujomis sankcijomis dėl Ukrainos, tačiau nuogąstaudami dėl naujojo Šaltojo karo ir nenorėdami pakenkti savo pačių ekonomikoms, turėtų suteikti Maskvai dar vieną šansą pasiekti taiką.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai šeštadienį pasirinko Lenkijos premjerą Donaldą Tuską naujuoju Europos Vadovų Tarybos pirmininku, o Italijos užsienio reikalų ministrę Federicą Mogherini (Federiką Mogerini) bloko išorės politikos vadove, pranešė darbą baigiantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus). „Europos Vadovų Taryba išrinko premjerą Donaldą Tuską naujuoju Europos Tarybos ir Euro zonos viršūnių susitikimų pirmininku“, - parašė H.Van Rompuy parašė socia...

 Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį griežtai perspėjo Rusiją, kad ši kariauja su Europa, ir paragino imtis griežtesnių sankcijų Maskvai. „Rusija kariauja su Ukraina, tai yra su šalimi, kuri nori būti Europos dalimi. Rusija praktiškai kariauja su Europa“, – pareiškė ji, atvykusi į ES viršūnių susitikimą. D.Grybauskaitė sakė esanti įsitikinusi, kad Europos Sąjunga turi padėti Ukrainai apsiginti, taip pat ir tam reikalingos karinės technikos tiekimu.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka prašo Europos Sąjungos „duoti tinkamą atsakymą“ į tai, kad Rusijos pajėgos įvestos į Ukrainą, parašė socialiniame tinkle „Twitter“ prezidento atstovas Sviatoslavas Cegolka. „Rusijos pajėgų įvedimas į Ukrainos teritoriją reikalauja tinkamo ES atsakymo į šį agresijos aktą“, – taip anot S.Cegolkos pasakęs P.Porošenka Briuselyje.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai penktadienį atvėrė kelią griežtesnėms sankcijoms Rusijai dėl jos veiksmų, kuriuos daugelis diplomatijos vadovų įvardijo kaip invaziją į kaimyninę Ukrainą. Vokietijai perspėjus, kad krizė Ukrainoje tampa „nevaldoma“, Milane susirinkusių ministrų nuotaikos buvo slogios, sakė Europos Parlamento išorės reikalų komiteto pirmininkas Elmaras Brokas.

Eufemizmais karo sąvoką dangstantys Europos lyderiai pagaliau turėtų atsibusti ir pamatyti, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje, greitai ir stipriai griežtinti sankcijas Rusijai, NATO turėtų stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje su Ukraina, mano Carnegie centro vyresnioji bendradarbė Judy Dempsey. Tvirtesnei Vakarų pozicijai impulsą turėtų duoti Angela Merkel bei Barackas Obama, savo tekste „Ar A. Merkel gali išgelbėti Ukrainą“ rašo analitikė.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai penktadienį renkasi svarstyti 28 šalių bloko pozicijos dėl krizės Ukrainoje, garsėjant raginimams dar labiau sugriežtinti ekonomines sankcijas Rusijai. Ministrų susitikimas Milane įvyks kitą dieną po to, kai NATO pareiškė, jog Rusija pasiuntė į pagalbą rytų Ukrainoje veikiantiems prorusiškiems separatistams apie tūkstantį savo karių ir daug sunkiosios ginkluotės.

Žinių radijas Opozicijos lyderis Andrius Kubilius „Žinių radijui“ sakė, kad Lietuva per Europos Sąjungą turėtų pasiūlyti ekonominės pagalbos Ukrainai planą, kuriuo šiai šaliai atitektų 3 proc. nuo visos Bendrijos paramos šalims narėms. „2014-2020 metų Europos Sąjungos parama, tame tarpe ir mums, sudaro apie 1000 mlrd. eurų, tai jeigu 3 proc. sumos atitektų Rytų kaimynystės politikai – Ukrainai, Moldovai ar Gruzijai – tai būtų apie 30 mlrd. eurų , kas yra nemaži pinigai.

Vita Ličytė, LRT radijas, LRT.lt Lietuvos specialistai sieks, kad Europos Sąjungos parama būtų skiriama mėsos produktų gamintojams. Ketvirtadienį Briuselyje bendrijos šalių ekspertai tariasi dėl papildomų pagalbos priemonių nukentėjusiems ūkininkams dėl Rusijos embargo.

Didelę dalį Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų Lietuvai skiriamos paramos administruoja Ūkio ministerija. Ypatingai didelės investicijos – beveik 1,2 mlrd. litų tenka įmonių produktyvumo didinimui, verslo aplinkos gerinimui ir finansų inžinerijos priemonėms. Nors daugelio projektų įmonės nepajėgtų įgyvendinti be ES paramos, jos ženkliai prisideda ir savo lėšomis. Ūkio ministerijos skaičiavimais 1 ES paramos litas pritraukia beveik 0,7 lito privačių lėšų.

Dalia Kuodytė, LR Seimo narė, LR liberalų sąjūdis Kaip visada, jubiliejaus proga bus pasakyta daug gražių ir teisingų žodžių apie tai, kaip mes siekėme laisvės, kokie buvome drąsūs ir vieningi, tuo stebindami pasaulį. Visi, kurie ten buvome, galime daug pasakoti apie tai, kokie nepakartojami jausmai bei potyriai liko visam gyvenimui. Išties – tai gali nutikti tik kartą gyvenime (geriausiu atveju). Tačiau aš ne apie tai.

Karaliaučiaus srities pasienyje esančiuose Kybartuose trečiadienį kaupėsi krovininiai vilkikai, iš kitų Rusijos regionų ir Baltarusijos per Lietuvą vežantys įvairias prekes Karaliaučiaus srities vartotojams. Kaip rašo „Lietuvos žinios“, Rusijai paskelbus embargą daugumai Europos Sąjungoje (ES) pagamintų maisto prekių, nuo rugpjūčio 16 dienos iš vilkikų vairuotojų imta reikalauti gamintojų sertifikatų tranzitu per mūsų šalį į Karaliaučiaus sritį vežamoms prekėms.

Europos Sąjungos ir Rusijos ekonomikos šiuo metu primena du chroniškai sergančius ligonius, kurie dėl principinio nesutarimo Ukrainos atžvilgiu nusprendė prispjaudyti vienas kitam į sriubą. Negana to, kai kurie ekonomistai nerimauja, kad ES paskirti vaistai gali būti netinkami, o Rusiją ėmė kamuoti pirmieji pingančios naftos uždegimo simptomai.

Europos Sąjunga (ES), dėl konflikto Ukrainoje įvesdama prekybos sankcijas Rusijai, „šovė sau į koją“, penktadienį interviu radijui sakė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Europos sankcijos dėl numanomo Maskvos vaidmens Rytų Ukrainoje „mums kenkia labiau nei rusams“, sakė V.Orbanas savaitiniame interviu visuomeniniam radijui. „ES turėtų ne tik kompensuoti (nuostolius) dabar kenčiantiems gamintojams, bet ir permąstyti visą politiką“, – sakė jis.

Algirdas Acus, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai svarstė ir padėtį Irake, kurio dalį teritorijų užėmė radikalūs islamistai, keliantys grėsmę religinėms mažumoms ir paklusti nesutinkantiems nuosaikiems musulmonams. ES bendros politikos nepristatė, bet sveikino savarankiškus šalių narių sprendimus apginkluoti su islamistais į kovą stojusius kurdus.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžia, kad yra pagrindas sankcijoms, kurias Europos Sąjunga (ES) yra įvedusi Rusijai, bei pažymi, kad ES dėl to yra vieninga. Rusijai dėl konflikto Ukrainoje įvestas sankcijas neseniai sukritikavo Slovakijos ir Vengrijos premjerai, tačiau L.Linkevičius teigia, kad penktadienį Briuselyje posėdžiavę ES užsienio reikalų ministrai tuo klausimu buvo vieningi.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvavo skubiai sušauktoje neeilinėje Europos Sąjungos Užsienio reikalų taryboje, kurioje buvo diskutuojama apie krizes Ukrainoje, Irake, Sirijoje, Gazoje.

Europos Sąjunga (ES) nenorėtų tęsti sankcijų politikos Rusijos atžvilgiu ir neatmeta galimybės atšaukti dabar taikomas priemones, jeigu padėtis Rytų Ukrainoje stabilizuotųsi, sako ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas.

Slovakijos premjeras Robertas Fico (Robertas Ficas) ketvirtadienį sukritikavo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai dėl Ukrainos ir sakė, kad jos tik sukels pavojų 28 valstybių bloko ekonomikos augimui. "Kodėl turėtume kelti pavojų ES ekonomikai, kuri pradeda augti? - spaudos konferencijoje klausė jis. - Jeigu yra krizinė situacija, ją reiktų spręsti kitomis priemonėmis nei beprasmės sankcijos.

„Dėl maisto deficito sunku pasakyti, nes dabar rugpjūtis – laikas vietinėms sezoninėms prekėms, todėl kažkokio stygiaus ar maisto prekių trūkumo tikrai nematyti. Tačiau aš gyvenu Maksvoje ir galiu kalbėti tik apie šį miestą, galbūt, kitose šalies kraštuose situacija visiškai kitokia“, – sako Maskvoje gyvenantis, verslo konsultacijų įmonėje dirbantis Maksimas Ksendzovas.