"Raginu Komisiją pasitelkti Europos Globalizacijos fondo resursus siekiant padėti žemės ūkio ir perdirbimo įmonių darbuotojams, kurie, dėl Rusijos įvestų sankcijų stagnuojant ekonomikai, gali likti be darbo. Tai padėtų spręsti ne tik ekonomines, bet ir skaudžias socialines problemas, kylančias po Rusijos veiksmų", - sako V. Blinkevičiūtė.
Taip pat parlamentarė pasiūlė Komisijai paskelbti Baltijos šalis išskirtinių poreikių zona ir įsteigti specialų fondą, skirtą remti šių valstybių ūkininkus ir kompensuoti nuostolius. "Mūsų ūkininkai vis dar gauna mažiausias tiesiogines išmokas visoje ES. O čia dar visu sunkumu užgulė Rusijos sankcijos. Jų poveikis Lietuvos ir kitų Baltijos šalių žemdirbiams ir perdirbėjams yra neproporcingai didelis, lyginant su kitomis ES šalimis, nes Rusija - didžiausia mūsų pieno ir mėsos produktų rinka", - sako V. Blinkevičiūtė.
Jos įsitikinimu, būtent dėl šių priežasčių Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkio sektoriui reikalinga ypatinga ES parama. Susidariusioje situacijoje taip pat svarbu nepamiršti ir ilgalaikių priemonių, mažinančių Rusijos ekonomines sąsajas su ES šalimis narėmis, ypač Baltijos valstybėmis. ES pagalba reikalinga žemdirbiams persiorientuojant į kitas žemės ūkio šakas ir ieškant alternatyvių rinkų produkcijai.
Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė dar rugpjūčio viduryje kreipėsi į Komisiją klausdama, kokių priemonių imsis Komisija, siekiant sumažinti nuostolius, kuriuos patiria ES valstybių narių ir Lietuvos žemdirbiai, perdirbėjai ir vežėjai dėl Rusijos įvestų sankcijų maisto produktams. Taip pat š.m. rugsėjo 4 d. ji subūrė Baltijos šalių europarlamentarus ir inicijavo vieningą jų kreipimąsi į aukščiausius Europos Parlamento ir Komisijos vadovus, raginant imtis skubių veiksmų Rusijos embargo pasekmėms Baltijos valstybėse sušvelninti.
V.Blinkevičiūtės biuro informacija
