„Prisimenu, kaip prieš dešimtį metų plėtė Europos Sąjungą ir NATO, skubotai priimdami ne tik rytų Europos šalis iš buvusių Ekonominės savitarpio pagalbos tarybos (ESPT) ir Varšuvos sutarties narių, bet ir tris Baltijos respublikas“, – kalbėjo jis.
„Europos Sąjungą palieku nuošalėje – tai ekonomika. Jeigu nėra žalos įsipareigojimams kitoms valstybėms ir organizacijoms vykdyti, kas gali prieštarauti?“ – sakė S.Lavrovas.
„Tuo tarpu NATO blokas, mūsų giliu įsitikinimu, prarado egzistavimo prasmę ir karštligiškai jos ieško“, – pareiškė ministras.
Anot jo, akivaizdu, kad Afganistanas nesuburia aljanso, ir Briuselyje džiugiai pulta lošti Rusijos korta, nusprendus vaizduoti Maskvą grėsme.
„Dabar šią idėją šildo, taip pat ir neseniai Niuporte vykusiame NATO viršūnių susitikime, nors kaip tik tomis dienomis Rusijos pastangomis ėmė brėkšti išeities iš Ukrainos krizės perspektyva“, – pareiškė S.Lavrovas.
Anot ministro, Rusija ne kartą klausė savo kolegų Vakaruose, ar taip jau būtina plėsti NATO, ar nebūtų geriau galvoti ESBO kategorijomis apie lygų ir nedalomą saugumą visiems.
„Mums sakė: matote, Baltijos šalims liko fobijų po buvimo SSRS, jos taip veržėsi į nepriklausomybę, įgijo ją, bet kaip ir anksčiau jūsų bijo, – kalbėjo S.Lavrovas. – Štai priimsime į NATO, jos nusiramins, ir jūsų santykiai taps giedri“.
„Ir ką gi? Dešimtmetis prabėgo, aljanso skėtis virš Baltijos išskleistas, bet ar ten atsikratė fantomiškų baimių? – tęsė Rusijos URM vadovas. – Priešingai! Pavyzdžiui, Lietuva daugeliu bendradarbiavimo plėtros visoje Europoje konceptualių klausimų bėga net amerikietiško garvežio priekyje“.
Dabar, pažymi ministras, Baltijos respublikos kartu su Lenkija jau tiesiai prašo NATO nutaikyti PRG (Priešraketinės gynybos sistemą) į Rusiją. „Na, kas būdamas sveiko proto šiandien rimtai svarstys apie mūsų įsiveržimą į Europą? To negali būti!“ – pareiškė S.Lavrovas.
Tuo tarpu NATO duomenimis, Ukrainos rytuose tebekariauja apie tūkstantis rusų karių, dar apie 20 tūkst. dislokuota prie Ukrainos sienos.
Dėl agresyvių Rusijos pastarojo meto veiksmų NATO viršūnių susitikime patvirtino veiksmų planą, pagal kurį stiprinama NATO pajėgų parengtis prie Aljanso rytinių sienų, ketinama steigti daugiatūkstantines greitojo reagavimo pajėgas.
„Štabas bus Lenkijoje, priekiniai būriai bus dislokuoti rytų Europoje“, – pažymėjo Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) . Naująsias pajėgas sudarys sausumos, aviacijos ir karinio laivyno daliniai, nurodė NATO vadovas.
„Jeigu sumanytumėte užpulti bent vieną sąjungininką, susidurtumėte su visu aljansu“, – pareiškė A.F.Rasmussenas, baigiantis dviejų dienų NATO viršūnių susitikimui Velse.
Sukūrus tokia pajėgas, NATO galės „užtikrinti nuolatinį dalyvavimą Aljanso rytinėse dalyse rotaciniu pagrindu“, sakė jis, smerkdamas Rusijos agresiją Ukrainoje ir, be kita ko, nurodydamas, kad NATO imsis „reguliariai rengti netikėtas pratybas“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
