es

Atskirų Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovų bendravimas su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka kenkia Bendrijos vienybei ir gali būti išnaudotas Minsko režimui siekiant politinės naudos, sako Lietuvos ambasadorius migracijai Linas Linkevičius.

Įvedus visuotinį karantiną Austrijoje žmonės užplūdo parduotuves, sako Austrijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jolita Skinulytė. Pasak jos, verslininkai netgi paankstino „juodajam penktadieniui“ numatytas nuolaidas. Teigiama, kad karantinu valdžia bandys išgelbėti Kalėdas, tačiau tuo džiaugiasi ne visi – jau šeštadienį planuojami bent keturi opozicinių partijų mitingai. Nuo ateinančio pirmadienio Austrija įveda griežtą karantiną.

Europos Komisija (EK) rengiasi penktadienį raštu informuoti Lenkiją ir Vengriją, kad pradedamas procesas, po kurio abi valstybės galėtų netekti finansavimo dėl jų esą keliamos grėsmės Europos Sąjungos teisinei tvarkai. Kaip naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis bloko institucijose, Briuselis reikalaus, kad Varšuva pasiaiškintų dėl savo priemonių, ribojančių teismų nepriklausomumą ir kvestionuojančių ES teisės viršenybę.

NATO ir ES penktadienį pasmerkė šią savaitę Rusijos atliktą raketos bandymą, kai buvo sunaikintas Sovietų Sąjungos laikų palydovas ir dėl to susidarė daugybė nuolaužų, galinčių kelti pavojų orbitinėms stotims. „Šiaurės Atlanto Taryba griežtai smerkia 2021 metų lapkričio 15 dieną Rusijos Federacijos įvykdytą neapgalvotą ir neatsakingą priešpalydovinio ginklo bandymą“, – rašoma Aljanso pareiškime. NATO pabrėžė, kad susidariusios nuolaužos padidino pavojų kosmose dirbantiems žmonėms ir įrangai.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba pirmadienį susitarė dėl 170,6 mlrd. eurų vertės kitų metų ES biudžeto. Jame dėmesys skiriamas ir Lietuvai prioritetinėms sritims – sanglaudos ir žemės ūkio politikai, taip pat susitarta dėl didesnio finansavimo kovai su ES kylančiais sveikatos ir migracijos iššūkiais, pranešė Finansų ministerija.

„Esame dėkingi Europos Sąjungai už iki šiol parodytą solidarumą. Raginame imtis tolesnių greitų ir ryžtingų veiksmų Baltarusijos atžvilgiu. Priešingu atveju, Baltarusijos režimo vykdomų provokacijų ir išpuolių tik daugės“, – teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kuris lapkričio 15-16 dienomis Briuselyje dalyvavo Užsienio reikalų tarybos gynybos klausimais posėdyje.

Europos Sąjungos aukščiausios instancijos teismas antradienį nusprendė, kad Lenkijos vyriausybė daro per didelę įtaką teisėjams.  Tai naujausias ES teismo sprendimas, nepalankus Varšuvos įgyvendintiems teismų sistemos pakeitimams.

Lietuvai ir dar 13-kai Europos Sąjungos šalių raginant Briuselį kuo greičiau spręsti kiaulienos krizę ir taikyti išskirtines paramos priemones kiaulių augintojams, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad tokias priemones reikia vertinti atsargiai. Pasak jo, Briuselis girdi valstybių narių argumentus dėl laikinos pagalbos pratęsimo, o sprendimas bus priimtas artimiausiu metu.

Lapkričio 15 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ir gynybos ministrų bendrajame ES Užsienio reikalų tarybos susitikime Briuselyje, kurio metu aptartas tolesnis „ES saugumo ir gynybos strateginio kompaso“ rengimas ir prioritetiniai uždaviniai.

Europos Sąjunga, tikimasi, imsis ribojančių priemonių prieš karinę kompaniją „Wagner“, kai tik bus atlikti būtini techniniai parengiamieji darbai, pirmadienį pareiškė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. Privati karinė organizacija, kurią Vakarų sostinės laiko esant glaudžiai susijusią su Kremliumi, buvo siejama su konfliktais Ukrainoje, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. „Sutarimas dėl ribojančių priemonių yra.

Naujas sankcijas Baltarusijai dėl migrantų krizės Europos Sąjunga paskelbs artimiausiomis dienomis, pirmadienį, tam pritarus bloko užsienio reikalų ministrams, pareiškė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. Po susitikimo su ministrais J. Borrellis sakė, kad naujosios sankcijos už prisidėjimą prie veiksmų, kuriais „skatinamas nelegalus ES sienos kirtimas“, palies „gana didelį skaičių“ asmenų ir organizacijų.

Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai modifikavo sankcijų Baltarusijai režimą, atverdami kelią imtis naujų suvaržymų reaguojant į migrantų krizę prie Bendrijos sienos su Baltarusija.  „ES Ministrų taryba peržiūrėjo sankcijų režimą atsižvelgiant į padėtį prie ES ir Baltarusijos sienos“, – rašoma pirmadienį paskelbtame pareiškime.

Turime pasiekti, kad Minsko oro uostas taptų nesklaidymo zona ir čia nenusileistų nei vienas lėktuvas su neteisėtais migrantais, atvykęs į Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos posėdį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius tvirtina, kad Europos Sąjungai ruošiantis įvesti sankcijas Baltarusijai dėl neteisėtos migracijos į Bendriją organizavimo, ES parengusi ir dar daugiau ribojimų, jei Minsko elgesys nesikeis. „Yra principas, kurio yra laikomasi, kad jei Lukašenkos režimas nekeis savo nusikalstamo elgesio, sankcijos toliau bus plečiamos ir įvedinėjamos laipsniškai.

Europos Sąjunga apgailestauja dėl Rusijos generalinės prokuratūros sprendimo reikalauti likviduoti žmogaus teisių centrą „Memorial“, teigiama šeštadienį paskelbtame pareiškime ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) vardu. „Žingsnis „Memorial“ likvidavimo link yra dar vienas Rusijos „užsienio agentų įstatymo“ panaudojimo atvejis, kuris dar labiau susiaurina erdvę nepriklausomiems aktyvistams, sukuria kliūčių istoriniams tyrimams ir kritiškiems debatams“, – rašoma jame.

Minskas pasiruošęs imtis „pačių griežčiausių ir kraštutinių“ priemonių, jeigu Europos Sąjunga įvestų naujų sankcijų Baltarusijai, penktadienį pareiškė baltarusių užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makejus, didėjant įtampai su Bendrija dėl migrantų krizės prie sienos su Lenkija. „Jeigu Europos Sąjunga ir kiti Vakarų partneriai priimtų sprendimų įvesti Baltarusijai papildomų sankcijų, Baltarusija bus priversta reaguoti kuo griežčiausiai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą pradėti dialogą su Baltarusija, norint išspręsti migrantų krizė Lenkijos pasienyje. Antrą kartą per dvi dienas telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel kalbėjęsis V. Putinas „pasisakė už ryšių tarp ES valstybių ir Baltarusijos atkūrimą, siekiant išspręsti šią problemą“, sakoma Kremliaus pranešime.

Europos vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį uždegė žalią šviesą dviem antikūnų preparatams nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 ir tapo pirmąja jiems leidimą suteikusia institucija.

Lietuvos Seimas ketvirtadienį specialia rezoliucija išreiškė palaikymą kaimynei Lenkijai, ginant savo teritoriją ir išorinę Europos Sąjungos (ES) sieną. Už tokią rezoliuciją balsavo 96 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, vienas parlamentaras susilaikė. Ketvirtadienį Lenkija mini Nepriklausomybės dieną. Rezoliucijoje taip pat akcentuotas poreikis intensyvinti Europos Komisijos ir Lenkijos institucijų dialogą, siekiant pragmatiškai spręsti kylančius iššūkius.

Įtampos kėlimas Baltarusijos pasienyje su Lenkija, Lietuva ir Latvija yra iššūkis visai Europos Sąjungai, sako Europos Komisijos (EK) pirmininkė. Šis Ursulos von der Leyen pareiškimas išplatintas trečiadienį po susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu.  „Kalbėjomės apie situaciją Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje. Tai nėra dvišalis Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos reikalas. Tai iššūkis visai Europos Sąjungai.

Europos Sąjunga (ES) ir atskiros jos valstybės negali kalbėtis su neteisėtai išrinktu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.  Anot jo, reikia ne kalbėtis su Minsko režimu, o griežtinti tarptautines sankcijas jam. „Įdomu, kaip galėtų Europos Sąjunga derėtis su Aliaksandru Lukašenka, jeigu po rinkimų visa ES – ne atskiros jos valstybės – paskelbė, kad rinkimai yra neteisėti, rinkimai yra neskaidrūs, jų rezultato mes nepripažįstame.

ES ambasadoriai trečiadienį susitarė išplėsti sankcijų sąrašą Baltarusijos režimui, atsakant į tūkstančių migrantų siuntimą prie Bendrijos sienų, pranešė diplomatai. Šis teisinis žingsnis atveria kelią 27 šalių užsienio reikalų ministrams kitą pirmadienį vyksiančiame susitikime į sankcijų sąrašą įtraukti daugybę fizinių ir juridinių asmenų.

Europos Sąjungos Bendrasis Teismas trečiadienį atmetė „Google“ apeliacinį skundą dėl 2,4 mlrd. eurų baudos, kurią Briuselis skyrė interneto milžinei už piktnaudžiavimą dominavimu bendrosios paieškos internete paslaugų rinkoje.

Europos Sąjungos Baltarusijai taikomos sankcijos bei tvyranti įtampa tarp Vilniaus ir Minsko abiejų šalių prekybai didelės įtakos kol kas nepadarė, sako ekonomistas Tadas Povilauskas. Tuo metu Pramoninkų konfederacijos vadovas mano, kad artimiausiu metu, kai įsigalios JAV sankcijos Baltarusijai, situacija pasikeis. Statistikos departamento duomenimis, rugsėjį iš Baltarusijos importuotų prekių vertė buvo 38 proc. didesnė negu prieš metus. Tuo metu visas šalies importas rugsėjį buvo 32 proc.

Europos Sąjunga jau kitą savaitę planuoja priimti sprendimą dėl naujų sankcijų Baltarusijai dėl nelegalių migrantų padėties prie išorinių bloko sienų, antradienį pranešė leidinys „Politico“. Remiantis leidinio šaltiniais, naujos sankcijos gali būti patvirtintos jau kitą pirmadienį per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Europos Sąjunga antradienį sakė spaudžianti 13 valstybių, kad jos nebeleistų savo piliečiams vykti į Baltarusiją, iš kur migrantai mėgina nelegaliai patekti į bloką. Šis spaudimas yra dalis Briuselio reakcijos į tai, ką jis vadina Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režisuojama kampanija blokui destabilizuoti, skatinant migrantus vykti prie ES – ypač Lenkijos ir Lietuvos – sienų ir taip keršijant už sankcijas Minsko režimui.

Europos Sąjungos Taryba antradienį priėmė sprendimą iš dalies sustabdyti Europos Sąjungos ir Baltarusijos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo taikymą, pranešė Bendrijai šiuo metu atstovaujančios Slovėnijos vidaus reikalų ministras Alešas Hojsas.  Sprendimas priimtas reaguojant į Baltarusijos režimo vykdomą hibridinę ataką, sakoma Tarybos pranešime.

Dėl rimto padėties paaštrėjimo Europos Sąjungos (ES) ir Baltarusijos pasienyje šiandien telefonu su ES vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio ir saugumo politikai Josepu Borrelliu kalbėjęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kvietė stiprinti ES sankcijas Baltarusijos režimui ir į sankcionuojamų objektų sąrašą įtraukti Baltarusijos oro uostus, kurie režimo toliau naudojami neteisėtai migracijai organizuoti. „Europa nebegali daugiau delsti.

Kelios dešimtys Lietuvos parlamentarų parengė rezoliucijos projektą, kuriuo būtų pareikštas solidarumas su Lenkija, šiai nesutariant su Europos Sąjunga (ES) dėl teisės viršenybės ir teismų sistemos pertvarkos. Projekte skelbiamas palaikymas „Lenkijos valstybei, ginančiai savo konstitucinį suverenumą ir tautinį tapatumą“.  Rezoliucija ES būtų paraginta atšaukti priimtus sprendimus dėl Lenkijos.

Mažmeninės prekybos metinis augimas rugsėjį Lietuvoje buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – rugsėjį, palyginti su 2020 metų rugsėju – mažmeninė prekyba Lietuvoje augo 11,3 proc., visoje ES prekyba vidutiniškai augo 3,2 proc., skelbia Eurostatas. Latvijoje prekyba per metus augo 4 proc., o Estijoje – 16,8 procento. Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – prekyba Lietuvoje augo 0,8 proc., Latvijoje – 0,4 proc., Estijoje – 7,1 procento.

Europos Parlamento delegacijos, atvykusios pirmojo oficialaus vizito į Taivaną, vadovas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungai „atėjo laikas“ stiprinti bendradarbiavimą su šia demokratiškai valdoma sala, į kurią pretenzijas reiškia Kinija. Antrąją vizito dieną 13 europarlamentarų, tarp kurių yra du Lietuvos atstovai – Andrius Kubilius ir Petras Auštrevičius, susitiko su Taivano prezidente Tsai Ing-wen.

Daugiau nei 100 tūkstančių lenkų visai neseniai išėjo į gatves ginti narystės Europos Sąjungoje. Šie neramumai prasidėjo po to, kai Lenkijos Konstitucinis Tribunolas priėmė sprendimą dėl jo teisės viršenybės.

Europos Parlamentas (EP) ir Europos Sąjungos Taryba (EST) siūlo palengvinti sunkvežimių bei furgonų nuomos Bendrijos viduje sąlygas. Pagal susitarimą ES šalių transporto įmonės bent du mėnesius per metus galėtų naudotis iš kitos ES šalies bendrovės išsinuomotomis transporto priemonėmis. Įmonės turės apie tai pranešti nacionalinėms institucijoms bei užtikrinti, kad nuomojami sunkvežimiai nesudarytų daugiau nei 25 proc. jų automobilių parko.

Europos Sąjunga (ES) privalo finansuoti fizinių užtvarų statybą ties išorine bendrijos siena, sako Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) pirmininkas.  „Mūsų Europos liaudies partija, kuri yra didžiausia (Europos) Parlamente, niekaip negali suprasti, kodėl Europa negali finansuoti ir fizinio barjero statybų pasienyje su Baltarusija“, – LRT sakė Manfredas Weberis. „Mes žinome apie grėsmes – tai hibridinis karas.

Fizinių barjerų pasienyje finansavimui iš Europos Sąjungos (ES) lėšų nepritaria didžioji dalis Bendrijos šalių, sako eurokomisarė Ylva Johansson. Taip už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė kalbėjo Lietuvai siekiant užsitikrinti Bendrijos finansinę paramą jos statomai tvorai pasienyje su Baltarusija. Pasak jos, fizinių barjerų finansavimo klausimą praėjusią savaitę Briuselyje išsamiai aptarė ES šalių vadovai.

Lietuvos pasiekimus derantis dėl Europos Sąjungos (ES) migracijos politikos keitimo bei finansavimo valdant krizę, palyginti su užsibrėžtomis ambicijomis, politologai vertina kukliai. Tuo metu vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius sako, kad net ir Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai von der Lajen) pareiškus, jog Briuselis neskirs lėšų migrantams sulaikyti skirtiems užtvarams prie bloko sienų, Lietuva nepraranda vilties pasiekti šio tikslo.

Lenkijos ministras pirmininkas pareiškė, kad Europos Sąjunga „įrėmė mums į galvą ginklą“, reikalaudama atsisakyti teismų sistemos reformų ir grasindama priešingu atveju imtis prieš šalį sankcijų. Šį kaltinimą vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis išsakė duodamas interviu britų laikraščiui „Financial Times“ (FT). Lenkija yra įsivėlusi į rimtą priešpriešą su ES dėl virtinės prieštaringų teismų sistemos reformų. Briuselis mano, kad šios reformos kenkia demokratinėms laisvėms.

Neseniai paskelbta, kad Suomijoje nuo COVID-19 bus skiepijamos audinės. Tiesa, vakcina eksperimentinė, tačiau Lietuvos ūkininkai jau sako laukiantys, kada nuo koronaviruso galės paskiepyti ir savo žvėrelius. Taip, pasak ūkininkų, būtų ramiau ir saugiau. JAV taip pat jau pradėti eksperimentine vakcina skiepyti zoologijos sodo gyvūnai. Ar tai gali būti žingsnis link naminių gyvūnų vakcinacijos? Dar pernai rudenį Lietuvoje esančiose audinių fermose kilo COVID-19 protrūkių.

Už narkotikų laikymą su tikslu juos platinti Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) iki gyvos galvos nuteista lietuvė Emilija Sedleckaitė už grotų skaičiuoja jau penkerius metus. Mergina JAE pateikė dar vieną malonės prašymą, tačiau ir šis nebuvo patenkintas. Lietuva derasi su JAE institucijomis dėl nuteistųjų asmenų perdavimo sutarties, tačiau kol kas nėra prognozuojama, kada E. Sedleckaitei galėtų būti leista grįžti į Lietuvą.

Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderiai penktadienį sutarė plėsti sankcijas su neteisėtos migracijos organizavimu susijusiems asmenims ir įmonėms. „Europos Vadovų Tarybos posėdyje buvo pasiektas susitarimas migracijos klausimu.

Europos Sąjungos (ES) migracijos ir prieglobsčio taisykles būtina keisti, nes Bendrija turi būti pasirengusi galimam dar didesniam neteisėtų migrantų antplūdžiui ties išorine siena su Baltarusija, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Europos Vadovų Tarybai penktadienį pradedant diskusijas dėl Lietuvos pasiūlytų migracijos politikos pakeitimų, G. Nausėda pabrėžė, kad jų imtis būtina norint atremti neslopstančią Baltarusijos hibridinę ataką.

Rusija yra pasirengusi padėti Europos Sąjungai, kuri susiduria su trąšų stygiumi dėl žaliavos jų gamybai – gamtinių dujų – kainų šuolio, pareiškė Vladimiras Putinas per „Valdajaus“ diskusijų klubo posėdį ketvirtadienį. „Jau sakiau, kad [ES] trąšų gamybos įmonės uždaromos, o nuo trąšų priklauso būsimo derliaus kokybė ir apimtys. Tačiau mes tiekiame tarptautinei rinkai reikiamas trąšų apimtis, ir mes esame pasirengę [tiekimą] toliau didinti“, – sakė Rusijos prezidentas.

Lenkija yra „pasirengusi dialogui“ savo ginče su Briuseliu dėl Europos Sąjungos teisės, bet atmeta „šantažą“, ketvirtadienį pareiškė lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis), atvykęs į ES viršūnių susitikimą, kuriame dominuos šis klausimas.

Europos Parlamentas pasmerkė Kinijos ekonomines spaudimo priemones prieš Lietuvą, Vilniuje planuojant atidaryti Taivano atstovybę. Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos ir Taivano santykių palankiai įvertino planus Lietuvoje steigti Taivano atstovybę ir pasmerkė Pekino „reakciją dėl ekonominių sankcijų taikymo Lietuvai“. Parlamento nariai paragino Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovą Josepą Borrellį, Europos Komisiją ir Europos Sąjungos Tarybą „imtis atitinkamų v...

Galimos Europos Sąjungos bausmės Lenkijai ginče dėl teisės viršenybės paskatintų jos atitolimą nuo Bendrijos, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Nominaliai lengvas sprendimas yra nubausti Lenkiją už jos teismo priimtą sprendimą.

Europos Sąjungai išgyvenant gamtinių dujų trūkumą ir jų kainų šuolį, ES šalys narės turėtų pačios gaminti daugiau energijos iš atsinaujinančių išteklių, teigia Lietuvos prezidento patarėja.  „Ilgesniuoju periodu atsakymas būtų kuo daugiau energijos gaminti Europos Sąjungos viduje ir tas irgi įmanoma, nuo iškastinio kuro pereinant prie žaliosios energijos. Žalioji energija gaminama vietoje, pačios šalys gali ją pasigaminti ir nebūti tiek priklausomos nuo užsienio tiekėjų.

Baltarusijos teritorijoje šalia išorinės Europos Sąjungos (ES) sienos gali būti apie 6–7 tūkst. migrantų, bet šie skaičiai kinta, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Skaičiai yra labai skirtingi, Lenkijos tarnybos pateikia vienokius, mūsų tarnybos pateikia kitokius. Gali būti apie 6–7 tūkst.

Lietuvai ir Lenkijai susiduriant su hibridine Baltarusijos ataka, sukėlusia nelegalios migracijos krizę, šalims būtina vykdyti įsipareigojimą Europos Sąjungai saugoti jos išorinę sieną, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Lietuva siekia, kad Europos Sąjunga (ES) neįsileistų avialinijų, kurios skraido į Minską ir ten veža migrantus, vėliau bandančius neteisėtai pereiti Lietuvos, Latvijos ar Lenkijos sieną. Tokį siūlymą Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako pateikęs pirmadienį per ES Užsienio reikalų tarybos posėdį Liuksemburge. „Yra politinės priemonės, kurių galima imtis, viena jų – skrydžių stabdymas.