es

BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Migrantų krizė: * Praėjusią parą pasieniečiai sulaikė dar 131 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus, bendras jų skaičius šiemet iš viso siekia 2730. * Valstybės sienos apsaugos tarnyba informavo BNS apie tris atvejus, kai migrantai neteisėtai Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirto per ištiestą aštrią vielą – koncertiną.

Europos Sąjungos finansų ministrams pirmadienį galutinai pritarus daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo planui, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuvos planas spręs struktūrines problemas.

Praėjus daugiau nei trejiems metams po naujo Europos karinio bendradarbiavimo pakto įkūrimo, dauguma jo programų vis dar neatnešė jokių vaisių. Europos karinio bendradarbiavimo paktas buvo pramintas „miegančiąja gražuole“. Politiką ir gynybą apžvelgiančio leidinio „Politico" gauta projekto pažangos ataskaita parodė, kad daug pagyrų susilaukusi iniciatyva vis negali pabusti.

Lenkijos teismas tiesiogiai kreipėsi į aukščiausią ES teismą. Aukščiausias Lenkijos teismas tiesiogiai kreipėsi į ES Teisingumo Teismo valdžią, padidindamas nuogąstavimus, kad Varšuva nelaiko savęs esančia ES teisinės tvarkos ribose.

Europos Sąjunga pasiruošusi skirti papildomų lėšų migrantų antplūdį iš Baltarusijos patiriančiai Lietuvai, penktadienį pranešė vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson. Lietuva pastaraisiais mėnesiais susiduria su reikšmingai išaugusia neteisėta migracija – iš viso šiemet per Baltarusiją į šalį jau bandė patekti daugiau nei 2,4 tūkst. migrantų, daugiausiai iš Vidurio Rytų ir Afrikos šalių.

Lietuva tikisi didesnio ES institucijų įsitraukimo, sprendžiant neteisėtų migrantų krizę, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Taip jis kalbėjo po antradienį vykusio susitikimo su šalyje reziduojančiais Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriais. „Šioje situacijoje itin svarbūs koordinuoti ES veiksmai, kalbantis su trečiosiomis kilmės ir tranzito šalimis bei siekiant efektyvios readmisijos politikos.

Projektai, sujungiantys Lietuvą su Europos Sąjungos rinkomis, yra išskirtinės svarbos, sako premjerė Ingrida Šimonytė, pirmadienį atidariusi Kauno intermodalinį terminalą, kuris yra europinės geležinkelio vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ dalis.

Europos Sąjungos aukščiausios instancijos teismas ketvirtadienį nusprendė, kad Lenkijos teisėjų drausminimo būdai prieštarauja ES teisei, dar labiau padidindamas įtampą tarp bloko ir vis labiau besipriešinančios valstybės narės. „Teisingumo Teismas parėmė visus Komisijos skundus ir nustatė, kad Lenkija nevykdė savo įsipareigojimų pagal ES teisę“, – sakoma Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) nutartyje dėl ginčijamos teismų reformos.

Europos Sąjungos (ES) narės linkusios pritarti papildomoms sankcijoms Baltarusijai dėl migrantų krizės kurstymo Lietuvoje, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Tikrai aplink stalą skambėjo solidarūs balsai – nuo Šiaurės iki Pietų. Tikrai esame girdimi, Europos partneriai mus palaiko“, – pirmadienį po ES užsienio reikalų ministrų posėdžio BNS sakė ministras.

Lietuva yra pasirengusi konstruktyviai diskutuoti dėl Europos Sąjungos (ES) Stabilumo ir augimo pakte įtvirtintų fiskalinių taisyklių peržiūrėjimo, tačiau nebūtų linkusi radikaliai keisti egzistuojančią sistemą, susitikime su Europos Komisijos (EK) viceprezidentu Valdžiu Dombrovskiu teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Susitikime taip pat aptartas „Naujos kartos Lietuva“ planas ir Bankų sąjungos užbaigimo iniciatyvos, teigiama Finansų ministerijos pranešime.

Europos Sąjungai (ES) būtina vieninga ir koordinuota nelegalių migrantų grąžinimo politika, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras. Pirmadienį ES užsienio reikalų taryboje Briuselyje jis kolegas informavo apie situaciją Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, padidėjus neteisėtų migrantų srautams. „Lietuva dėkinga sąjungininkams už dėmesį, supratimą ir solidarumą. Jau artimiausiu metu mus pasieks dar daugiau sąjungininkų pagalbos – atvyksta ir pareigūnai, ir technika.

Norvegija nusprendė pasekti Europos Sąjungos pavyzdžiu ir paskelbti varžomąsias priemones Baltarusijos pareigūnams bei svarbiems ekonomikos sektoriams, sakoma norvegų Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pranešime.

Europos vartotojų organizacija (BEUC) pirmadienį paskelbė pateikusi Europos Komisijai skundą dėl socialinių tinklų milžinės „Facebook“ bandymo pakeisti susirašinėjimo platformos „WhatsApp“ paslaugų teikimo sąlygas.

Vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson sako, kad Europos Sąjunga dėl išaugusios neteisėtos migracijos iš Baltarusijos galėtų svarstyti vizų išdavimo sustabdymą šios šalies piliečiams. Ji tai pranešė pirmadienį per neeilinį bendrą Europos Parlamento Užsienio reikalų bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetų posėdį. „Aš esu atsakinga ir už vizų politiką ir galiu pasakyti, kad esu pasirengusi imtis veiksmų dėl vizų režimo sustabdymo baltarusiams šioje situacijoje.

Kol Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas mato svarbią kaimynę, kiti Europos Sąjungos šalių lyderiai mato grėsmingą mešką. E. Macronas mano, kad Lenkijos ir Baltijos šalių lyderiai yra rusofobai, o daug griežtesnės politikos Rusijos atžvilgiu jie reikalauja todėl, kad yra paranojiški, rašo „Politico.eu“. Varšuvos, Talino, Rygos ir Vilniaus lyderiai, priešingai, save laiko rusorealistais.

Europos Sąjungos (ES) šalyse atliktas tyrimas parodė, kad tikėtina žmonių darbo trukmė per gyvenimą yra trumpesnė nei ankstesniuose tyrimuose. Vidutinė tikėtina darbo trukmė, kaip parodė tyrimas, yra kiek daugiau nei 35 metai. „Eurostat“ duomenimis, tai – pirmieji metai po 2000-ųjų, kai tikėtina penkiolikmečių darbo trukmė yra trumpesnė nei ankstesniais metais. Specialistai tokius rezultatus sieja su pandemija.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį nubaudė Vokietijos automobilių milžines „Volkswagen“ ir BMW baudomis, kurių bendra suma siekia 875 mln. eurų, už susitarimą, susijusį su taršos šalinimo įranga dyzeliniuose automobiliuose. Byla, pradėta po antikartelinų reidų 2017 metais, tapo dar vienu smūgiu Vokietijos automobilių gamybos sektoriui, kurį jau buvo sukrėtęs 2015-aisiais kilęs vadinamasis dyzelgeito skandalas.

Įgyvendinus asociacijos susitarime su Europos Sąjunga numatytas reformas Ukrainai atsivers narystei bendrijoje, bet tam riekia sutelkti visus šalies veikėjus, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Ukraina yra sudariusi plačiausio masto asociacijos susitarimą su ES. Tai gairės reformoms bei siekiui kurti stipresnę ir sėkmingesnę Ukrainą.

Reformų įgyvendinimas yra svarbu, tačiau Ukrainos narystė Europos Sąjungoje (ES) ir NATO yra politinis sprendimas, teigia šios šalies prezidentas. „Manau, kad iš dalies narystės ES ir NATO klausimas susijęs su reformomis, bet daugiausia tai politiniai klausimai“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Volodymyras Zelenskis.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį paragino Vengriją pakeisti kursą dėl prieštaringai vertinamo, ketvirtadienį įsigaliojančio įstatymo LGBTQ klausimu ir įspėjo, kad priešingu atveju šaliai grės teisinės pasekmės. „Šis įstatymas – gėda... Tai nesiskaitymas su Europos Sąjungos vertybėmis“, – sakė U. von der Leyen per Europos Parlamento sesiją Strasbūre.

Liepos 7 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu atidarė Vilniuje vykstančią Ukrainos reformų konferenciją. Prezidentas akcentavo, kad Lietuva visada palaikys Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos aspiracijas ir yra pasirengusi dalintis gerąja patirtimi. „Visada remsime Ukrainą kelyje į Europos Sąjungą ir NATO.

Apsilankęs prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos, Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis antradienį pažadėjo Lietuvai pagalbą kalbantis su nelegalių migrantų kilmės šalimis. Jis teigė kitą savaitę kelsiąs šį klausimą per susitikimą su Irako ministru pirmininku Mustafa Kazemiu. Daugelis į Lietuvą iš Baltarusijos atvykstančių migrantų yra iš Irako.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen ragino bendromis pastangomis stiprinti rytinės Europos Sąjungos sienos kontrolę. Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda ir Komisijos pirmininkė susitikime penktadienį aptarė naujus nelegalios migracijos iššūkius. Šalies vadovas pabrėžė, kad Baltarusijos režimas pasitelkdamas migrantus bando didinti spaudimą ne tik Lietuvai, bet ir Europos Sąjungai.

Nuo šiandien visoje Europos Sąjungoje oficialiai pradeda veikti skaitmeninis COVID pasas, leidžiantis jį turintiems žmonėms paprasčiau keliauti po bendriją ir įrodyti, kad yra pasiskiepiję, neserga ar atliko COVID testą. Tiesa, ši kelionių šventė gali baigtis anksčiau laiko – plintant indiškai Delta koronaviruso atmainai, Vokietija jau rodo stop ženklą kai kuriems keliautojams.

Trečiadienį vakare Europos Komisija leido šalims pradėti diegti į bandomąją informacinę platformą nacionalinius šalių reikalavimus dėl ES Skaitmeninio COVID pažymėjimo duomenų nuskaitymo ir patikrinimo. Lietuva yra viena pirmųjų šalių, jau įkėlusių savo nacionalines taisykles į ES platformą, kurios šiuo metu testuojamos. Sveikatos apsaugos ministerijos žiniomis, Vokietija taip pat pradėjo šį procesą. Kitos Europos Sąjungos šalys dar tik planuoja savo duomenų kėlimą.

Baltarusija pirmadienį pareiškė stabdanti savo dalyvavimą Europos Sąjungos Rytų partnerystės programoje, turinčioje sustiprinti Bendrijos ryšius su buvusiomis sovietinėmis kaimynėmis. Apie šį žingsnį Minskas pranešė Briuseliui įvedus naujų sankcijų Baltarusijai dėl oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio priverstinio nutupdymo ir žmogaus teisių pažeidimų.

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrų taryba pirmadienį susitarė dėl būsimos žemės ūkio finansinės perspektyvos, teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.  Pasak jo, esminis pokytis – nuo 2023 metų ne mažiau kaip 1,095 mlrd. eurų, arba 27 proc. bendro finansinio voko privaloma skirta aplinkosaugos ir klimato kaitos mažinimo priemonėms. „Žalinimas tampa baziniu reikalavimu gauti pagrindines išmokas.

Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms ir Europos Parlamentui (EP) susitarus dėl žemės ūkio politikos reformos, Lietuvos europarlamentarai teigia, jog šalies žemės ūkis sutvirtės, tačiau apgailestauja, kad 2027 metais Lietuvai dar nepavyks pasiekti ES tiesioginių išmokų vidurkio. Jie taip pat pabrėžia, jog žemės ūkis bus žalesnis, o šalys turės daug lankstumo ambicijoms pasiekti.

Šeštadienį prie Medininkų kontrolės punkto Lietuvos pasienyje su Baltarusija sulaikytas su protestuotojais konfliktavęs vilkiko vairuotojas. Kaip BNS teigė Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorakovskaja, 14.27 val. policijai pranešta apie galimas muštynes, kilus konfliktui tarp protesto akciją surengusių Lietuvoje gyvenančių baltarusių ir vilkiko vairuotojų.

Itin užkrečiamas pandeminio koronaviruso variantas „Delta“ skatina naujus COVID-19 pliūpsnius net ir šalyse, kurių didelė gyventojų dalis yra paskiepyta, o ekspertai perspėja, kad vakcinavimo pastangos yra kritiškai svarbios siekiant suvaldyti šią naują grėsmę. Vertinant pasaulio mastu, COVID-19 pandemijos tempas lėtėja.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės ir Europos Parlamentas penktadienį susitarė dėl svarbios žemės ūkio subsidijų reformos, sukeldami nevyriausybinių organizacijų (NVO) nerimą, pareiškusių, jog reforma nėra pakankamai „žalia“. „Šiandienos susitarimu pradėsime faktinį perėjimą prie ekologiškesnės ir teisingesnės bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP)“, – tviteryje paskelbė Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas.

Registrų centras, Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu vykdydamas Europos Sąjungos Skaitmeninio COVID pažymėjimo diegimą, ragina visus, keliaujančius į svečias šalis, prieš kelionę atsinaujinti savo COVID Skaitmeninius pažymėjimus.

Europai rūpi saugumas ir stabilumas Pietų Kaukaze, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, penktadienį su Europos Sąjungos šalių kolegomis susitikęs su Azerbaidžano vadovais šios šalies sostinėje. Penktadienį Pietų Kaukazo vizitą Baku Lietuvos, Austrijos ir Rumunijos užsienio reikalų ministrai pradėjo Europos Sąjungos (ES) vyriausiojo įgaliotinio užsienio ir saugumo politikai, Europos Komisijos vicepirmininko Josepo Borrellio pavedimu.

Baltarusija artimiausiomis savaitėmis pradės taikyti atsakomąsias priemones į sankcijas jos atžvilgiu, sakoma penktadienį baltarusių Užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pareiškime.  „Artimiausiomis savaitėmis palaipsniui pradės veikti atsakomosios priemonės, apie kurias ne kartą skelbėme. Europos politikams seniai laikas suprasti: spaudimas ir sankcijos – tai ne ta kalba, kuria reiktų kalbėti su Baltarusija“, – sakoma pareiškime, paskelbtame ministerijos interneto svetainėje.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių susitikimas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu būtų pasiuntęs blogą žinią Europos šalių bei Lietuvos visuomenei. Taip jis kalbėjo ES vadovams atmetus Vokietijos ir Prancūzijos siūlymą atkurti susitikimus su Rusijos prezidentu. „Tai pirmiausia nusiųstų labai blogą žinią tiek mūsų visuomenėms, ir, aš neabejoju, Lietuvos visuomenei taip pat“, – žurnalistams Briuselyje penktadienį paryčiais sakė G. Nausėda.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai penktadienį paryčiais atmetė Vokietijos ir Prancūzijos siūlymą atkurti susitikimus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tokiai iniciatyvai pasipriešinus daliai bendrijos valstybių, nerimaujančių dėl Maskvos veiksmų. Paryžius ir Berlynas nustebino ES kolegas, paskutinę minutę pateikę pasiūlymą apsvarstyti galimybę surengti viršūnių susitikimą su Rusijos prezidentu po birželio viduryje Ženevoje įvykusio jo susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriai trečiadienį sutarė dėl ekonominių sankcijų atskiriems Baltarusijos sektoriams, BNS pranešė su situacija susipažinę šaltiniai. Be kitų dalykų, sankcijomis bus uždraustas dalies baltarusiškų trąšų tranzitas per Klaipėdos uostą.  Ribojimų poveikis į tranzitą įtrauktoms Lietuvos įmonėms išlieka nežinomas, nes kol kas neaišku, kokiems konkrečiai trąšų produktams bus taikomos sankcijos.

Dešimtims tūkstančių Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenančių Europos Sąjungos (ES) piliečių gresia pernakt netekti gaunamų pašalpų. Paaiškėjo, jog kas šeštas britiškas pašalpas gaunantis ES pilietis vis dar nėra pateikęs prašymo dėl nuolatinio JK gyventojo statuso (angl. settled status) gavimo. Prašymo iki šių metų birželio 30 d. nepateikę ES piliečiai automatiškai taps nelegaliais migrantais, neturinčiais teisės gauti valstybinę paramą, kurie gali būti bet kada išsiųsti iš šalies.

Europos Sąjunga susitarė dėl papildomų 150 mln. „Moderna“ vakcinos COVID-19 dozių įsigijimo, antradienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Šiandien užsitikrinome 150 mln. papildomų „Moderna“ vakcinos dozių“, – parašė ji socialiniame tinkle „Twitter“. EK vadovė pažymėjo, kad taip pat deramasi dėl „naujos kartos vakcinų“ tiekimo sutarties.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį patvirtino sankcijas kalio trąšų, taip pat naftos ir jos produktų eksportui iš Baltarusijos, smogdami dviem svarbiems Minsko režimo pajamų šaltiniams. Šių priemonių imamasi Bendrijai didinant spaudimą autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui už oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio priverstinį nutupdymą praėjusį mėnesį ir juos skridusio opozicijos tinklaraštininko Ramano Pratasevičiaus bei jo draugės sulaikymą.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad Bendrija gali parengti penktą sankcijų Baltarusijai paketą, kad sustiprintų spaudimą autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui, kaltinamam rinkimų klastojimu, taip pat represijomis prieš opoziciją, pilietinę visuomenę ir žiniasklaidą.

Europos Sąjunga pirmadienį paskelbė asmenų ir subjektų, kuriems bus taikomos naujos prieš Minsko režimą nukreiptos sankcijos, sąrašą, į kurį įtraukti septyni pareigūnai, įskaitant gynybos ir susisiekimo ministrus, taip pat autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos sūnų ir marčią. Anksčiau pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai pritarė, kad dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje būtų įvestos papildomos sankcijos 78 asmenims ir aštuoniems juridiniams subjektais.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos Baltarusijos trąšų sektoriui bus įvedamos etapais. „Akivaizdu, kad sankcijų įvedimas bus etapinis, kad jis neapimtų viso sektoriaus iš karto“, – BNS telefonu iš Briuselio pirmadienį sakė G. Landsbergis. Taip ministras kalbėjo ES baigiant derinti sektorinių sankcijų Baltarusijai paketą, apimantį septynis ekonomikos sektorius, tarp kurių yra prekyba baltarusiškomis trąšomis.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė dėl sektorinių sankcijų Baltarusijos ekonomikai, pranešė diplomatai, Bendrijai didinant spaudimą Minsko režimui už priverstinį oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio nutupdymą praėjusį mėnesį.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, kur bus tariamasi dėl sektorinių sankcijų Baltarusijai. Svarstoma naujas sankcijas nukreipti į pagrindinius Baltarusijos ekonomikos sektorius, įskaitant kalio trąšų eksportą, tabako sektorių, naftos ir naftos chemijos produktus.

Europos Sąjungos šalių lyderiai, kitą savaitę susitiksiantys Briuselyje, turės aptarti, kaip kurti santykius su Rusija, derinant „atsaką į provokacijas“ ir bendradarbiavimą, penktadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Turėsime aptarti bendrus principus, susijusius su santykiais su mūsų kaimyne Rusija“, – sakė Vokietijoje viešintis Prancūzijos prezidentas. „Reikia parodyti solidarumą ir reaguoti į jos provokacijas.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga sutarė užmegzti „aukšto lygio dialogą“ dėl Rusijos kaip „atnaujintos transatlantinės partnerystės“ tarp JAV ir 27 valstybių bloko dalį.

Beveik penktadalis pacientų – 19 proc. – prisipažįsta davę kyšį valstybinėse klinikose ar ligoninėse, ketvirtadalis (25 proc.) – bent kartą pasinaudoję turimais asmeniniais ryšiais, rodo Transparency International Lietuvos skyriaus (TILS) antradienį skelbiami duomenys. Organizacijos Pasaulinio korupcijos barometro duomenimis, kyšininkavimo sveikatos apsaugoje lygis Lietuvoje – vienas aukščiausių Europos Sąjungoje.

Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį paragino Europos Sąjungą (ES) solidariai reikalauti atidėti Astravo atominės elektrinės (AE) komercinę veiklą, kol nėra išspręsti visi saugumo klausimai. Europos energetikos ministrų taryboje Liuksemburge D. Kreivys sakė, kad jėgainei išduoti leidimai komercinei elektros gamybai, nors streso testų reikalavimai vis dar nėra įgyvendinti, skelbia Energetikos ministerija.