es

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Europos Sąjungos (ES) šalys pirmiausia turėtų didinti lėšas gynybai, užuot svarsčiusios apie bendras karines pajėgas. Pasak jo, Lietuvai, kaip ir kitoms bendrijos valstybėms, svarbu, kad ES gebėtų greitai reaguoti į krizes. „Afganistano krizė parodė, kad ES valstybės narės turi stiprinti savo gebėjimą veikti ir reaguoti į įvairaus pobūdžio krizes.

Vien tik perspektyva, kad migrantai iš Afganistano keliaus prie Europos krantų, verčia žemyną prisiminti savo silpnąją vietą – jis niekada neišsprendė aršių ginčų, ką daryti su prieglobsčio prašytojais, rašo politico.eu.  Prieš šešerius metus Europos Sąjunga įsitraukė į vidinį konfliktą, stengdamasi susitvarkyti su prieglobsčio prašytojais, bėgančiais iš karo nuniokotos Sirijos. 2015 metais daugiau nei 1 milijonas pabėgėlių ir migrantų kirto jūrą, kad pasiektų Europą.

Prancūzijos dešiniųjų kandidatas į prezidentus buvęs Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexito“ derybininkas Michelis Barnier penktadienį sulaukė kaltinimų, esą jis išdavė Bendrijos pasitikėjimą, paraginęs Prancūziją išsilaisvinti iš Europos teismų kontrolės. Buvusio Europos Komisijos nario, 2016 metais užėmusio svarbią poziciją derybose dėl „Brexito“, komentarai sukėlė nuostabą ir nusivylimą Briuselyje, kur M. Barnier praleido nemažą dalį savo ilgos politinės karjeros.

Europos Sąjungos klestėjimo svarbu siekti neišduodant vertybių, kurios vienija Bendrijos šalis, sako premjerė Ingrida Šimonytė, Berlyne dalyvaujanti Europos liaudies partijos konferencijoje apie Europos ateitį. „Grįžę prie diskusijų apie Europos ateitį, neturėtume pasiduoti pesimistų prognozėms, kad galiausiai sutarsime nesutarti. Tiesą sakant, nėra jokių nesutarimų dėl to, kokią ateitį privalome kurti Europai. Ateities Europa turi būti laisva, saugi ir klestinti.

Aplinkos ministras sako, kad naujoje Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje nebelikus paramos vandentvarkai, įmonės turės stambėti ir išsilaikyti iš veiklos pajamų. „Teikiame įstatymo projektus, kad įmonės pereitų ant sąnaudų susigrąžinimo principo. Nebe iš ES subsidijų investicijų finansuotume plėtrą, nuotekų įrenginius, vamzdynus, geriamojo vandens paruošimą, bet iš vandentvarkos įmonių“, –  žurnalistams trečiadienį sakė Simonas Gentvilas.

Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as sako, kad Europos Sąjunga (ES) turi atsižvelgti į Lietuvos patirtį, svarstydama bendras migracijos ir prieglobsčio taisykles. Jis paragino bendriją paspartinti diskusijas šiuo klausimu. „Baltarusija išnaudoja šį pavyzdį (migracijos krizę Lietuvoje – BNS) kaip bandymų poligoną mūsų solidarumui patikrinti.

Europos Sąjungos (ES) institucijos ir valstybės privalo būti pasiruošusi greitai reakcijai į hibridines atakas pasinaudojant nelegalia migracija, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo poziciją palaiko ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį paragino Europos Sąjungą (ES) su Kinija bendrauti visų Bendrijos šalių formatu. „Būtina strategiškai vertinti santykius su Kinija. Atskiros valstybių narių santykių su Kinija darbotvarkės nestiprina Europos Sąjungos. Jei veiksime atskirai, ne ES 27 formatu – pralaimėsime daugelyje frontų“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas G. Landsbergis.

ES šalys penktadienį išdėstė savo sąlygas, kurios leistų sustiprinti bendradarbiavimą su Talibanu, taip pat susitarė, jei leis saugumo padėtis, bendromis jėgomis „dalyvauti“ Kabule, blokui stengiantis padėti palikti šalį to norintiems asmenims. „Turime užmegzti ryšius su naująja Afganistano vyriausybe, bet tai nereiškia pripažinimo – tai yra operatyvinis bendradarbiavimas“, – po susitikimo su Bendrijos užsienio reikalų ministrais Slovėnijoje sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis penktadienį pareiškė, kad ES pasirengusi „bet kokiomis priemonėmis“ remti Lietuvą, Latviją ir Lenkiją, jei Baltarusija ir toliau dirbtinai didins spaudimą Bendrijos sienoms, pasitelkdama migrantus bei pabėgėlius.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjunga turi būti pasiruošusi spręsti naujas migracijos krizes, Afganistane valdžią perėmus Talibanui. Taip Lietuvos diplomatijos vadovas kalbėjo po ketvirtadienį Slovėnijos sostinėje Liublianoje vykusiame neformaliame užsienio reikalų ministrų susitikime.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Europos Sąjunga (ES) privalo rasti būdų padėti kariuomenę transformuojančiai Ukrainai. Taip jis kalbėjo po ketvirtadienį vykusio neformalaus ES ministrų susitikimo Liublianoje. „Europos Sąjunga privalo rasti būdų padėti vienam iš savo didžiausių kaimynų, ypatingai kuomet jis siekia glaudesnių ryšių su ES ir vykdo ginkluotųjų pajėgų transformaciją“, – sakė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.

Baltarusijos veiksmai skatinant nelegalią migraciją yra „sistemiškai suplanuota ir organizuota Lukašenkos režimo hibridinė operacija“, nukreipta prieš šias šalis ir visą Europos Sąjunga, teigia Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos ministrai.

Dabar visų žvilgsniai nukreipti į Afganistaną, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį ir į kitą krizę ES pakraštyje. Kai gegužės mėnesį Baltarusijos valdžia nukreipė „Ryanair“ skrydį FR4978 ir sulaikė Baltarusijos opozicijos žurnalistą Romaną Protasevičių ir jo merginą Sofiją Sapegą, Lietuvos vyriausybė išreiškė nepasitenkinimą. Tačiau Minskas, užuot atgailavęs, toliau baudė savo kaimynę, leisdamas tūkstančiams migrantų kirsti Lietuvos sieną.

Europos Sąjunga pirmadienį išbraukė šešias šalis, įskaitant Jungtines Valstijas, iš valstybių, kurių piliečiams netaikomi apribojimai išvykstant nebūtinų kelionių koronaviruso pandemijos metu, sąrašo. „Izraelis, Kosovas, Libanas, Juodkalnija, Šiaurės Makedonijos Respublika ir Jungtinės Amerikos Valstijos buvo pašalinti iš sąrašo“, – nurodoma Europos Vadovų Tarybos (EVT) pranešime.

Europos Sąjunga turėtų teikti finansinę paramą Afganistano kaimynėms, kad joms būtų lengviau dorotis su žmonių, bėgančių nuo Talibano, srautais, pirmadienį paskelbtame interviu sakė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Griežtosios linijos islamistų judėjimui rugpjūčio 15 dieną sugrįžus į valdžią Kabule, daugelio afganistaniečių ateitis tapo neaiški, kilo susirūpinimas, kad milijonai jų gali siekti prieglobsčio kaimyninėse šalyse ir Europoje.

Nuo Vengrijos ir Lenkijos pasitraukimo iki labiau populistinės sąjungos – kaip Europa galėtų įveikti savo gilų susiskaldymą? Europos galvos skausmas dėl teisės viršenybės jau tampa rimta migrena, tačiau panašu, kad nėra jokio vaisto jai išgydyti. Nesutarimai, nuteikę Europos Sąjungos (ES) institucijas ir daugybę kitų valstybių narių prieš Lenkiją ir Vengriją, pastaraisiais mėnesiais tik dar labiau paaštrėjo.

Naujausi eurozonos ekonominio augimo skaičiai yra kiek geresni nei buvo tikėtasi. Ši 19-os Europos Sąjungai (ES) priklausančių valstybių grupė per antrąjį 2021 m. ketvirtį, palyginus su pirmuoju, paaugo 2,2 proc., iš dalies dėl neblogų Italijos ir Ispanijos rezultatų. Ir nors JAV ir Kinijos ekonomikos dabar jau yra didesnės nei buvo 2019 m., eurozonai iki šio pasiekimo trūksta dar 3 proc.

Norvegija tvirtina, kad vienašališki Europos Sąjungos (ES) veiksmai gali turėti nemažą poveikį Arkties regiono eksploatacijai. Arkties salynas Svalbardas, kuriame gyvena daugiau poliarinių lokių nei žmonių, gali virsti karo dėl menkių tarp Norvegijos ir ES scena, rašo „Politico.

Lenkijos sienų apsaugos tarnybos pareigūnai penktadienį užkirto kelią 130 asmenų mėginimui neteisėtai patekti į šalies teritoriją per sieną su Baltarusija, pranešė visuomeninis radijas. „Mėginimų patekti į Lenkiją iš Baltarusijos neteisėtai kertant sieną vėl padaugėjo. Vakar, rugpjūčio 27-ąją, buvo 130 tokių bandymų, – radijas citavo šeštadienį paskelbtą Sienų apsaugos tarnybos „Twitter“ pranešimą. Pasak pasieniečių, 40 užsieniečių buvo sulaikyti, o kiti – apgręžti.

Kad taptų visateise Europos Sąjungos nare, Ukrainai teks 20 metų daug dirbti, mano Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid. Interviu ukrainiečių naujienų svetainei „Jevropeiska pravda“ politikė sakė, kad nei Ukraina, nei Sakartvelas, nei Moldova vis dar neatitinka narystės ES reikalavimų. „Dėl stojimo į ES yra daug sąlygų. Atvirai kalbant, nė viena iš jūsų valstybių neatitinka narystės kriterijų. Jums reikės 20 metų darbo, kol pasieksite šį pasirengimą. Visos trys šalys turi problemų dėl teismų.

Talibano įsigalėjimas Kabule ir chaotiškos tarptautinės pastangos evakuoti žmones iš Afganistano sostinės rodo, kad Europai būtina susikurti nuosavus karinius pajėgumus, nepriklausomus nuo Jungtinių Valstijų, pareiškė Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis.

Turkija negali pagelbėti Europos Sąjungai, priimdama afganistaniečius, kurie bendradarbiavo su Vakarų šalimis Afganistane, kol valdžią šioje valstybėje užgrobė Talibanas, sekmadienį pareiškė prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. „Gavome prašymą priimti Europos Sąjungos misijos Afganistane vietinius darbuotojus“, – turkų vyriausybės pranešime cituojamas R. T. Erdogano pokalbis su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu.

Praėjus metams po Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno apnuodijimo Europos išorės veiksmų tarnyba (EEAS) darkart paragino Maskvą ištirti šį įvykį. A. Navalnas rugpjūčio pabaigoje buvo išskraidintas gydyti į Berlyną, kai blogai pasijuto ir neteko sąmonės lėktuve, skridusiame iš Sibiro miesto Tomsko į Maskvą. Vokietijoje jis kelis mėnesius gydėsi po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, dėl kurio kaltina Kremlių. Pastarasis tai neigia.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas ES paramai gauti pagal priemonę „E. komercijos modelis COVID-19“. Pagal šią priemonę verslas gali diegti informacines technologijas verslo sandoriams valdyti elektroniniu būdu. Priemonei skirta 40 mln. eurų.   „Koncentruojamės į tokias priemones, kurios leistų verslams atsitiesti po suvaržymų ir skatintų juos augti.

Baltarusijos siekis sukelti migracijos krizę Baltijos šalyse yra pamoka visai Europos Sąjungai, sako Europos Parlamento vadovas Davidas Sassolis (Davidas Sasolis). Po susitikimo su Baltijos šalių parlamentų vadovais Lietuvos ir Latvijos pasienyje Medininkuose trečiadienį jis pabrėžė, kad saugumas, gynyba, ypač kibernetinėje srityje, ir nelegali migracija yra bendros Europos problemos. „Turime padaryti išvadą: jei mes stiprinsime europinę politiką, visi būsime stipresni ir saugesni.

Europos Sąjungos (ES) Bendrasis Teismas atsisakė priimti europarlamentaro Stasio Jakeliūno ieškinį Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (ESMA) – pastaroji atsisakė pradėti tyrimą dėl galimo manipuliavimo Vilibor bankine palūkanų norma Lietuvoje.

Europos Sąjungos (ES) taikomos sankcijos Baltarusijai yra veiksmingos, jos galėtų būti intensyvinamos, sako Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassolis. „Mes nenorime grįžti atgal, kalbant apie sankcijas. Mes manome, kad tai yra veiksmingas būdas.

Baltarusiškų prekių importas į Lietuvą pirmąjį šių metų pusmetį buvo rekordinis, skelbia Statistikos departamentas. Ekonomistas sako, kad toks rezultatas dar nerodo birželį įsigaliojusių ES sankcijų įtakos dvišaliam prekybos aktyvumui.  Jo duomenimis, sausį-birželį, palyginti su tuo pat metu pernai, importas iš Baltarusijos šoktelėjo net 58,3 proc. iki beveik 560 mln. eurų. Tuo metu eksportas į Baltarusiją smuktelėjo kiek daugiau nei dešimtadaliu iki 465 mln. eurų.

Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai aptars situaciją dėl nelegalios migracijos iš Baltarusijos. Kaip antradienį teigė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, nuotoliniame susitikime Lietuva sieks aptarti galimas „solidarumo priemones“ siekiant suvaldyti krizę, taip pat užtikrinti Europos Sąjungos institucijų finansavimą krizės sprendimui bei politinį palaikymą.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) antradienį pripažino, kad Bendrija turės vesti derybas su Talibanu, užgrobusiu valdžią Afganistane. „Talibanas laimėjo karą, taigi, turėsime su jais kalbėtis“, – sakė diplomatijos vadovas, bet pabrėžė, kad tai nereiškia, jog Talibano valdymas bus oficialiai pripažintas artimiausiu laiku.

Rugpjūčio 17 d. užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nuotoliniu būdu dalyvavo neeilinėje Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų taryboje, kurioje aptarta itin sudėtinga situacija Afganistane, įsigalint Talibanui, praneša Užsienio reikalų ministerija. „Turime būti pasiruošę – Talibanui užėmus Kabulą, ES ir tarptautinė bendruomenė susidurs su nauja geopolitine realybe ir naujais iššūkiais. Antra auka po humanitarinės – bus sumažėjusi sąjungininkų vienybė. To negalime leisti.

Lietuvos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas mažiausių iš 20 duomenis paskelbusių Europos Sąjungos (ES) valstybių, rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 8,6 procento. Mažiau iš 20 valstybių BVP augo tik Suomijoje – 7,4 proc. ir Čekijoje – 7,8 procento. Latvijoje BVP per metus augo 10 proc., Estija naujausių duomenų kol kas nepateikė. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 13,2 proc.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydama artimiausioje Europos Vadovų Taryboje kelti klausimą dėl Europos Sąjungos (ES) teisės aktų, susijusių su neteisėta migracija, pakeitimo būtinybės.

Remiantis nauju „AstraZeneca“ tyrimu, kraujo krešulių susidarymo rizika nepadidėja po antrosios „AstraZeneca“ vakcinos dozės. Tyrimas patvirtino, kad dauguma kraujo krešėjimo problemų atsiranda po pirmosios dozės, rašo politico.eu. Bendrovė bando padidinti pasitikėjimą savo vakcina, po pranešimų apie retus, bet rimtus kraujo krešėjimo įvykius po vakcinacijos.

Seimo narys konservatorius Andrius Kupčinskas siūlo leisti naudoti Lietuvos herbą, Vytį, ant automobilių numerių. Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad herbas galėtų būti naudojamas ant motorinių transporto priemonių ir jų priekabų valstybinių numerių. Parlamentaras siūlo, kad tokia nuostata įsigaliotų nuo kitų metų sausio.

Europos Sąjungos (ES) importas iš buvusios valstybės narės Jungtinės Karalystės pirmąjį pusmetį sumažėjo 18 proc., parodė penktadienį paskelbti oficialūs ES duomenys. Eurostato paskelbti skaičiai skyrėsi nuo rodiklių, kuriuos dieną anksčiau paviešino JK nacionalinės statistikos tarnyba (ONS), teigusi, kad eksportas „viršijo“ prieš „Brexitą“ buvusius lygius. Skaičiai smarkiai skiriasi dėl to, kad ES ir JK statistikos tarnybos eksporto ir importo skaičiavimams taiko skirtingą metodiką.

Daugelyje šalių įsibėgėjanti vakcinacija ir paprastėjančios kelionių sąlygos skatina spartų keleivinės aviacijos atsigavimą, pastebi Lietuvos oro uostai. Palyginti su pernai metų liepa, šiemet atitinkamu laikotarpiu Lietuvos oro uostuose keleivių srautas augo beveik dvigubai, o įvykdytų skrydžių buvo 32 proc. daugiau nei prieš metus. Liepos mėnesį per šalies oro uostus keliavo daugiau nei 324 tūkst. keleivių, tai yra 40 proc. viso 2021 m. turėto srauto.

Prezidentas Gitanas Nausėda tarėsi dėl nelegalios migracijos srautų stabdymo priemonių su Turkijos ir Irako vadovais. Neteisėtos migracijos keliamas problemas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje G. Nausėda ketvirtadienį su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) ir Irako prezidentu Barhamu Salihu aptarė  telefoninių pokalbių metu, pranešė Prezidentūra.

Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis turi suremti pečius ambicingesniems klimato krizės suvaldymo tikslams pasiekti, kartu atrandant sprendimus sau ir kitiems žemynams, kaip ekonomiką paversti  klimatui neutralia, pagerinant gyvenimo kokybę ir nepaliekant nieko užnugaryje, sako aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė.

Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai surengs pasitarimą dėl Baltarusijos mėginimo spausti Lietuvą ir kitas Bendrijos nares skatinant migrantų antplūdį. Šiuo metu ES pirmininkaujanti Slovėnija nurodė, kad pasitarimas vaizdo konferencijos formatu vyks rugpjūčio 18 dieną pagal atsako į krizes mechanizmą. Į jį pakviesti 27 ES narių vidaus reikalų ministrai, taip pat Bendrijos sienų apsaugos agentūros FRONTEX, Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO) ir Europolas.

Elektrėnuose bus įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas. Projektui skirta beveik 360 tūkst. Europos Sąjungos (ES) paramos – įsakymą dėl finansavimo šią savaitę pasirašė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė sako, kad taip siekiama plėtoti pėsčiųjų ir dviračių takus visoje šalyje.

Europos Sąjunga paruošė pasiūlymą dėl pradinio ir vidurinio ugdymo modelio reformos, įvedant mišrųjį mokymą ir siekiant kokybiško ir įtraukaus ugdymo. „Kokybiškesnio ir įtraukesnio švietimo ir mokymo siekis jokiu būdu neapsiriboja COVID-19 kontekstu. Dabar turime galimybę pasimokyti iš naujausios patirties ir, remdamiesi ja, judėti pirmyn.

Europos Sąjungos diplomatams pranešus apie atšaukiamus nacionalinio oro vežėjo „Iraqi Airways“ skrydžius iš Irako į Minską, ketvirtadienio rytą į Baltarusijos sostinę greičiausiai nepakilo šios bendrovės lėktuvas iš pietrytinio Basros miesto. Lėktuvas iš Basros turėjo pakilti 8.15 val. ryto, o nusileisti Minske – 13 val. Lietuvos laiku. Skrydžių stebėjimo svetainės flightradar24.com duomenimis, šio skrydžio statusas – nežinomas.

Skatindama šalies savivaldybes sparčiau atnaujinti savo viešąjį transportą, Susisiekimo ministerija šiam tikslui numato papildomai skirti 5 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų, rašoma pranešime spaudai. Šias lėšas planuojama paskirstyti Druskininkų, Klaipėdos miesto ir Tauragės rajono savivaldybėms, kaip geriausiai pasirengusioms panaudoti investicijas pagal ES keliamus reikalavimus. Numatoma, kad už skiriamas lėšas iš viso bus įsigyta apie 10–12 naujų ekologiškų autobusų.

Nuo rugpjūčio 2 d. 4.00 val. ryto Jungtinėje Karalystėje (JK) įsigaliojo naujos atvykimo taisyklės Europos Sąjungoje (ES) ir JAV pilnai paskiepytiems keliautojams. Taip pat šios taisyklės galioja pilnai paskiepytiems Andoros, Lichtenšteino, Monako, Norvegijos, San Marino, Šveicarijos ir Vatikano gyventojams. Iš „gintarinių“ šalių į JK atvykusiems keliautojams, kurie buvo pilnai paskiepyti ES arba JAV, nebereikės saviizoliuotis 10 dienų.

Siekiant stabdyti neteisėtos migracijos per Baltarusijos sieną srautus vien techninės priemonės – fizinio barjero statyba, stebėjimo įranga –  gali atsieiti pusę milijardo eurų, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.  Sekmadienio vakarą susitikusi su į Lietuvą atvykusia Europos Komisijos vidaus reikalų komisare Ylva Johansson, ministrė teigė, jog patikslinus migracijos srautų prognozes Lietuvai reikalinga dešimteriopai didesnė parama, nei yra skirta šiuo metu.

Europos Sąjunga penktadienį pasmerkė Minską už migrantų naudojimą politiniais tikslais, palyginusi šiuos veiksmus su prekyba žmonėmis, ir pareiškė esanti pasirengusi įvesti sankcijų prie to prisidedantiems asmenims. „Migrantų ir pabėgėlių naudojimas yra visiškai nepriimtinas, – pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.  – Žmonių, kuriems reikia pagalbos, panaudojimas politiniais tikslais pažeidžia pagrindines Europos vertybes ir principus.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Slovėnijos vidaus reikalų ministrą Alešą  Hojsą prašydama surengti neeilinę Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų tarybą. „Nuo praeito ES vidaus reikalų ministrų susitikimo praėjo tik dvi savaitės, o neteisėtų migrantų skaičius per šį laiką išaugo beveik dvigubai. Ši situacija reikalauja neatidėliotinų veiksmų ir sprendimų“, – Vidaus reikalų ministerijos (VRM) panešime cituojama A. Bilotaitė.