es

Į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai patekę ir į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes išvykę migrantai į Lietuvą grąžinami kasdien, sako vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas. „ES procedūros veikia, kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę tam tikras kiekis jų grįžta, grąžinami mums, į Lietuvą. Mes vykdome mūsų įsipareigojimus, jie yra priimami ir apgyvendinami tose pačiose apgyvendinimo vietose“, – lrt antradienį teigė K. Lančinskas.

Gavusi Konkurencijos tarnybos patvirtinimą Estijos vyriausybė, beveik neabejojama, padengs dalį visų elektros energijos vartotojų mokamo mokesčio už naudojimąsi tinklais bei suteiks papildomą paramą nedideles pajamas gaunantiems asmenims, šiam tikslui skirdama iš viso maždaug 100 mln. eurų, pranešė Estijos finansų ministrė. Šiomis priemonėmis bus siekiama trumpuoju laikotarpiu sušvelninti aukštų energijos kainų smūgį.  Be trumpalaikių priemonių, valstybė ketina investuoti beveik 700 mln.

Europos Komisija trečiadienį rekomendavo 27-ioms Europos Sąjungos narėms sumažinti mokesčius, skirti valstybės pagalbą ir imtis kitų priemonių padėti namų ūkiams ir verslui atlaikyti aukštų energijos kainų, vėl pakursčiusių debatus apie branduolinės energijos naudojimą, poveikį.

Lenkijos vyriausybė antradienį oficialiame leidinyje paskelbė Konstitucinio Tribunolo nutartį, ginčijančią Europos Sąjungos teisės viršenybę, suteikdama šiam dokumentui teisinę galią.  Teismo priimtas sprendimas byloje, kurią iškėlė Lenkijos dešiniųjų vyriausybė, kelia grėsmę, kad ES gali sustabdyti finansavimą Lenkijai. Be to, kai kurie tai laiko pirmu žingsniu link galimo Lenkijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

Ukraina ir Europos Sąjunga paragino Rusiją pripažinti savo atsakomybę už konfliktą Donbase, skatinti paliaubas ir Minsko susitarimų įgyvendinimą, teigiama po 23-ojo Ukrainos ir ES viršūnių susitikimo paskelbtame bendrame pareiškime.

Per šimtą Lenkijos miestų nuvilnijo Europos Sąjungos palaikymo protestai. Dešimtys tūkstančių žmonių su Bendrijos vėliavomis rankose peikė šalies valdžią ir tvirtino remiantys Lenkijos narystę bloke. Į protestus lenkai išėjo po to, kai šalies Konstitucinis Tribunolas atmetė Europos Sąjungos teisės viršenybę. Vien Varšuvoje susirinko keli tūkstančiai žmonių, kurie rodo palaikymą šalies narystei Europos Sąjungoje. Masiniai protestai nuvilnijo net šimte Lenkijos miestų ir miestelių.

Šalis nėra pirmoji, įsivėlusi į nesutarimus su Pekinu, tačiau situacija neįprasta dėl to, kad Vilnius turi mažai ką prarasti. Diplomatinis Lietuvos ir antros pagal dydį pasaulio ekonomikos kivirčas prasidėjo dėl vieno žodžio, rašo politico.eu. Rugpjūtį Vilnius patvirtino Taivano prašymą įsteigti šalyje „Taivano“ atstovybę. Šis pavadinimas įžeidė Pekiną, kuris tvirtina, kad sala yra Kinijos dalis ir nori, kad vietoj jo būtų vartojamas „Taipėjus“. Ginčas greitai įsismarkavo.

Dešimtys tūkstančių lenkų sekmadienį išėjo į savo šalies miestų gatves, kad išreikštų palaikymą narystei Europos Sąjungoje, Konstituciniam Tribunolui praėjusią savaitę priėmus sprendimą, kuriame ginčijama ES teisės viršenybė. Rinktis žmones į demonstracijas paragino buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, dabar vadovaujantis pagrindinei Lenkijos opozicijos partijai „Pilietinė platforma“ (PO), perspėjęs apie „Polexito“ – išstojimo iš ES – perspektyvą.

Kova dėl naujosios ES agentūros vietos gali pakurstyti Briuselį apėmusį mūšį po to, kai „Brexit“ privertė dvi Jungtinėje Karalystėje (JK) įsikūrusias ES agentūras persikelti. Atsakingi pareigūnai patvirtino „Politico", kad Prancūzija, Vokietija ir Italija yra tarp pustuzinio ES šalių, besiruošiančių įsitraukti į karą dėl naujojo bloko nešvarių pinigų kontrolieriaus įstaigos vietos.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad yra suinteresuotas glaudžių santykių su Europos Sąjunga atkūrimu. „Rusijos bendravimo su Briuseliu principas gana paprastas: mes suinteresuoti atšildyti šiuos santykius. Nebuvome darbo mažinimo iniciatoriai ir esame suinteresuoti atšildymu“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, žurnalistams paklausus, ar Maskva pasirengusi apibrėžti savo santykių su ES principus, kaip anksčiau Rusijos atžvilgiu padarė Briuselis.

Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis penktadienį patikino, kad jo šalis nori likti Europos Sąjungoje. Premjeras tai pareiškė šalies aukščiausios instancijos teismui ketvirtadienį paskelbus svarbią nutartį, kuri, ekspertų nuomone, galėtų išprovokuoti „Polexitą“ – šalies išstojimą iš Bendrijos.    Konstitucinio Tribunolo nutartimi atmetama ES teisės viršenybė nacionalinių įstatymų atžvilgiu.

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas ketvirtadienį pareiškė, kad dalis Europos Sąjungos sutarties straipsnių „nesuderinami“ su šalies konstitucija. Šis svarbus sprendimas gali kelti grėsmę ES Lenkijai teikiamam finansavimui ir netgi išprovokuoti klausimų dėl jos narystės bloke. Teismo pirmininkė Julia Przylebska nutartyje išvardijo kelis ES sutarties straipsnius, kurie, pasak jos, prieštarauja konstitucijai.

Vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson ketvirtadienį pareiškė esanti „itin sunerimusi“ dėl pranešimų apie neteisėto migrantų išstūmimo, kartais – smurtinėmis priemonėmis, atvejus Europos Sąjungos pasienyje, ypač Graikijoje ir Kroatijoje, ir paragino imtis dėl to tyrimų. „Kai kurie iš šių pranešimų yra pribloškiantys; esu labai susirūpinusi, – sakė Y. Johansson. – Būtina tai ištirti.

Specialiosios policijos pajėgos prie Europos Sąjungos sienų, ypač Graikijoje ir Kroatijoje, neteisėtai išstumia migrantus, kartais – smurtinėmis priemonėmis, rodo trečiadienį žiniasklaidos paskelbtos žurnalistinio tyrimo išvados.

Mažmeninės prekybos metinis augimas rugpjūtį Lietuvoje buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – rugpjūtį, palyginti su 2020 metų rugpjūčiu – mažmeninė prekyba Lietuvoje augo 10,4 proc., visoje ES prekyba vidutiniškai augo 1,1 proc., skelbia Eurostatas. Latvijoje prekyba per metus augo 3,7 proc., o Estijoje – 8,7 procento. Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa – prekyba Lietuvoje traukėsi 0,6 proc., Latvijoje – augo 0,3 proc.

Jungtinė Karalystė surado mažiau nei 10 proc. sunkvežimių vairuotojų iš Europos Sąjungos, kuriems norėjo skubiai išduoti trumpalaikes vizas, kad jie padėtų spręsti aprūpinimo degalais krizę, antradienį po prieštaringų pranešimų patvirtino vyriausybė. Šalis planavo išduoti vizas 300 sunkvežimių vairuotojų.

Europos Sąjungos lyderiai antradienį per viršūnių susitikimą surengė sunkią diskusiją apie Europos vietą pasaulyje, siekdami vieningos pozicijos dėl ryšių su supervalstybėmis – Kinija ir JAV. Brdo pilyje Slovėnijoje surengtas lyderių susitikimas yra pirmasis nuo birželio. Jo metu tartasi, kaip reaguoti į Talibano sugrįžimo į valdžią Afganistane ir Prancūziją papiktinusios JAV sutarties su Australija netikėtas pasekmes. Vakarienė surengta ES ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikimo išvakarėse.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad parama lygiagrečiai vien Europos šalių tarpusavio gynybos organizacijai gali suskaldyti ir susilpninti Atlanto aljansą.

Lenkija stengiasi užsienyje įspėti potencialius migrantus, kad jos siena su Baltarusija yra uždaryta ir per ją negalima patekti į Europos Sąjungą, antradienį sakė užsienio reikalų viceministras. Lenkijos diplomatai Viduriniuose Rytuose ir Afrikos šalyse kalbasi su vietos žiniasklaida ir populiariausiais komunikacijos kanalais ragina žmones nebandyti nelegaliai patekti į ES per Baltarusiją, sakė Marcinas Przydaczas.

Pirmadienį Lietuvoje su oficialiu vizitu lankosi Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. Svečias susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Per susitikimą su premjere Ingrida Šimonyte ketinama aptarti Lietuvos ir Armėnijos dvišalių santykių perspektyvas, Europos Sąjungos ir Armėnijos bendradarbiavimą, pasirengimą gruodžio 15-ąją Briuselyje vyksiančiam Rytų partnerystės viršūnių susitikimui, regionines aktualijas, pranešė Vyriausybė.

Preliminariais „AutoTyrimų“ duomenimis, gautais pagal ES reglamentuotą metodiką išanalizavus VĮ „Regitra“ pateiktus pradinius duomenis, 2021 m. rugsėjį Lietuvos naujų lengvųjų automobilių (M1 ir N1) registravimas sumažėjo net 53,6 proc. iki 2’263 vnt. 2020 m. rugsėjį šalyje buvo įregistruoti 4’878 automobiliai, rašoma pranešime spaudai.

Lietuva yra pirma Europos Sąjungoje (ES) pagal naujų COVID-19 atvejų rodiklį ir antra pagal mirtis, rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys. Remiantis šiais duomenimis, per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje teko 645,7 COVID-19 atvejo ir tai buvo aukščiausias rodiklis tarp ES šalių. Antra yra Slovėnija su 627 užsikrėtimais 100 tūkst. gyventojų.

Santykiuose su Kinija Europos Sąjunga (ES) turi kalbėti vienu balsu, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Tai jis antradienį aptarė Portugalijoje su šios šalies užsienio reikalų ministru Augusto Santos Silva.  „Santykiuose su Kinija ES turi kalbėti vienu balsu. Taip mes galėsime geriau apginti mūsų bendrus interesus, todėl bendras ES 27+1 formatas yra tinkamiausias kelias bendraujant su Kinija”, – pranešime teigė G. Landsbergis.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo netaikyti akcizo mokesčio etilo alkoholiui, naudojamam moksliniams tyrimams. Tokią galimybę numato Europos Sąjungos direktyva.  Pasak ministrės patarėjos, etilo alkoholis dažnai yra sudėtinė medžiaga, naudojama kanabinoidų bei kitose tyrimų srityse.  „Čia yra naujas siūlymas, mūsų kartu su „Verslia Lietuva“. Tikslas būtų sumažinti kaštus mokslinių tyrimų.

Dėl mažmeninių investuotojų prisiimtos rizikos (rizikavimo), šoktelėjo naujų mobiliosios prekybos programėlių augimas. O didelė skola, pervertintas turtas ir didėjantis noras investuoti į rizikingą turtą, pavyzdžiui, kriptovaliutas, gali sukelti didelę krizę finansų rinkose, pranešė ES vertybinių popierių reguliavimo institucija. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) savo naujausių tendencijų, rizikų ir pažeidžiamumų ataskaitoje pažymėjo savo susirūpinimus.

Lietuva tapo naujausia šalimi, atsidūrusia komunistinės Kinijos ugnies linijoje, nes gynė laisvę ir demokratiją, rašoma komentare.  ES ir NATO privalo jus paremti, nes kitaip Kinija vieną po kitos išrankios visas laisvas šalis, vykdydama bauginimų, grasinimų ir ekonominio spaudimo kampaniją.Didžiavausi, kad per 2002 metų Kopenhagos viršūnių susitikimą kaip Europos Tarybos pirmininkas vadovavau procesui, atvedusiam Lietuvą į ES.

Lietuva ir Lenkija drauge sieks, kad Europos Sąjunga greičiau peržiūrėtų migracijos politiką ir atsižvelgtų į hibridinių grėsmių riziką, sako Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Kalbant dėl ateities, turime būtų surėmę pečius, siekiant, kad būtų įvykdyti ES migracijos politikos ir teisinės sistemos pokyčiai, kad šalys narės galėtų apginti savo saugumą, kai prieš jas vykdoma hibridinė ataka“, – Lenkijoje penktadienį sakė A. Bilotaitė.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį buvo tarp didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje, Estijoje bei Lenkijoje infliacija rugpjūtį siekė po 5 proc. ir buvo didžiausia ES. Tuo metu Latvijoje infliacija siekė 3,6 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 3,2 proc., o vien euro zonoje – 3 procentus.

Andriaus Kubiliaus iniciatyva Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį patvirtino rezoliuciją dėl tolesnių Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykių. Dokumente raginama kovoti su agresyvia Kremliaus politika bei remti Rusijos pilietinę visuomenę. Šiai rezoliucijai pritarė 494 EP nariai, 103 nepritarė, o 72 susilaikė.

Neteisėtų migrantų krizė pradėta valdyti per vėlai ir kol kas nėra suvaldyta, sako prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. „Tikrai keista buvo girdėti, kad Prezidentūra lyg nori šlovę nuo Vyriausybės nuimti ar kažkaip tos šlovės spinduliuose šildytis ir panašiai. Apie kokią šlovę kalbame, kai krizė neišspręsta?“ – lrt radijui ketvirtadienį sakė patarėja. „Esminis dalykas tai, kad šiuo momentu mums pavyko tą krizę suvaldyti ir tas yra gerai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pažadėjo didinti humanitarinę pagalbą Afganistanui ir sakė, kad Europos Sąjunga palaiko „Afganistano žmones“. „Turime padaryti viską, kad būtų išvengta realios didelio bado ir humanitarinės nelaimės rizikos“, – sakė ji, Europos Parlamente skaitydama metinį pranešimą apie Sąjungos padėtį. „Ir patys prie to prisidėsime. Padidinsime afganistaniečiams skirtą pagalbą dar 100 milijonų eurų“, – pridūrė ji.

Baltarusijos valdžia specialiai nukreipia nelegalių migrantų srautus Europos Sąjungos sienų link ir tai laikytina hibridine ataka, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. „Režimas Baltarusijoje... tiesiogine prasme pastūmėdavo žmones sienos link. Kalbame apie hibridinę ataką siekiant destabilizuoti Europą. Mes to nepakęsime“, – sakė ji, Europos Parlamente skaitydama metinį pranešimą apie Sąjungos padėtį.

Europos Sąjunga mažų pajamų šalims padovanos dar 200 mln. skiepų nuo COVID-19 dozių, tokiu būdu padvigubindama savo įsipareigojimus, trečiadienį pranešė Europos Komisijos vadovė. Papildomos skiepų dozės, apie kurias paskelbė Ursula von der Leyen, pridedamos prie 250 mln. kitoms šalims, ypač Afrikoje, jau pažadėtų dozių. „Šiandien galiu paskelbti, kad Komisija pridės... dar 200 mln. dozių iki kitų metų vidurio“, – sakė U. von der Leyen, skaitydama Europos Parlamente metinį pranešimą.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Europos Sąjungos (ES) šalys pirmiausia turėtų didinti lėšas gynybai, užuot svarsčiusios apie bendras karines pajėgas. Pasak jo, Lietuvai, kaip ir kitoms bendrijos valstybėms, svarbu, kad ES gebėtų greitai reaguoti į krizes. „Afganistano krizė parodė, kad ES valstybės narės turi stiprinti savo gebėjimą veikti ir reaguoti į įvairaus pobūdžio krizes.

Vien tik perspektyva, kad migrantai iš Afganistano keliaus prie Europos krantų, verčia žemyną prisiminti savo silpnąją vietą – jis niekada neišsprendė aršių ginčų, ką daryti su prieglobsčio prašytojais, rašo politico.eu.  Prieš šešerius metus Europos Sąjunga įsitraukė į vidinį konfliktą, stengdamasi susitvarkyti su prieglobsčio prašytojais, bėgančiais iš karo nuniokotos Sirijos. 2015 metais daugiau nei 1 milijonas pabėgėlių ir migrantų kirto jūrą, kad pasiektų Europą.

Prancūzijos dešiniųjų kandidatas į prezidentus buvęs Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexito“ derybininkas Michelis Barnier penktadienį sulaukė kaltinimų, esą jis išdavė Bendrijos pasitikėjimą, paraginęs Prancūziją išsilaisvinti iš Europos teismų kontrolės. Buvusio Europos Komisijos nario, 2016 metais užėmusio svarbią poziciją derybose dėl „Brexito“, komentarai sukėlė nuostabą ir nusivylimą Briuselyje, kur M. Barnier praleido nemažą dalį savo ilgos politinės karjeros.

Europos Sąjungos klestėjimo svarbu siekti neišduodant vertybių, kurios vienija Bendrijos šalis, sako premjerė Ingrida Šimonytė, Berlyne dalyvaujanti Europos liaudies partijos konferencijoje apie Europos ateitį. „Grįžę prie diskusijų apie Europos ateitį, neturėtume pasiduoti pesimistų prognozėms, kad galiausiai sutarsime nesutarti. Tiesą sakant, nėra jokių nesutarimų dėl to, kokią ateitį privalome kurti Europai. Ateities Europa turi būti laisva, saugi ir klestinti.

Aplinkos ministras sako, kad naujoje Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje nebelikus paramos vandentvarkai, įmonės turės stambėti ir išsilaikyti iš veiklos pajamų. „Teikiame įstatymo projektus, kad įmonės pereitų ant sąnaudų susigrąžinimo principo. Nebe iš ES subsidijų investicijų finansuotume plėtrą, nuotekų įrenginius, vamzdynus, geriamojo vandens paruošimą, bet iš vandentvarkos įmonių“, –  žurnalistams trečiadienį sakė Simonas Gentvilas.

Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as sako, kad Europos Sąjunga (ES) turi atsižvelgti į Lietuvos patirtį, svarstydama bendras migracijos ir prieglobsčio taisykles. Jis paragino bendriją paspartinti diskusijas šiuo klausimu. „Baltarusija išnaudoja šį pavyzdį (migracijos krizę Lietuvoje – BNS) kaip bandymų poligoną mūsų solidarumui patikrinti.

Europos Sąjungos (ES) institucijos ir valstybės privalo būti pasiruošusi greitai reakcijai į hibridines atakas pasinaudojant nelegalia migracija, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo poziciją palaiko ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį paragino Europos Sąjungą (ES) su Kinija bendrauti visų Bendrijos šalių formatu. „Būtina strategiškai vertinti santykius su Kinija. Atskiros valstybių narių santykių su Kinija darbotvarkės nestiprina Europos Sąjungos. Jei veiksime atskirai, ne ES 27 formatu – pralaimėsime daugelyje frontų“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas G. Landsbergis.

ES šalys penktadienį išdėstė savo sąlygas, kurios leistų sustiprinti bendradarbiavimą su Talibanu, taip pat susitarė, jei leis saugumo padėtis, bendromis jėgomis „dalyvauti“ Kabule, blokui stengiantis padėti palikti šalį to norintiems asmenims. „Turime užmegzti ryšius su naująja Afganistano vyriausybe, bet tai nereiškia pripažinimo – tai yra operatyvinis bendradarbiavimas“, – po susitikimo su Bendrijos užsienio reikalų ministrais Slovėnijoje sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis penktadienį pareiškė, kad ES pasirengusi „bet kokiomis priemonėmis“ remti Lietuvą, Latviją ir Lenkiją, jei Baltarusija ir toliau dirbtinai didins spaudimą Bendrijos sienoms, pasitelkdama migrantus bei pabėgėlius.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjunga turi būti pasiruošusi spręsti naujas migracijos krizes, Afganistane valdžią perėmus Talibanui. Taip Lietuvos diplomatijos vadovas kalbėjo po ketvirtadienį Slovėnijos sostinėje Liublianoje vykusiame neformaliame užsienio reikalų ministrų susitikime.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Europos Sąjunga (ES) privalo rasti būdų padėti kariuomenę transformuojančiai Ukrainai. Taip jis kalbėjo po ketvirtadienį vykusio neformalaus ES ministrų susitikimo Liublianoje. „Europos Sąjunga privalo rasti būdų padėti vienam iš savo didžiausių kaimynų, ypatingai kuomet jis siekia glaudesnių ryšių su ES ir vykdo ginkluotųjų pajėgų transformaciją“, – sakė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.

Baltarusijos veiksmai skatinant nelegalią migraciją yra „sistemiškai suplanuota ir organizuota Lukašenkos režimo hibridinė operacija“, nukreipta prieš šias šalis ir visą Europos Sąjunga, teigia Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos ministrai.

Dabar visų žvilgsniai nukreipti į Afganistaną, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį ir į kitą krizę ES pakraštyje. Kai gegužės mėnesį Baltarusijos valdžia nukreipė „Ryanair“ skrydį FR4978 ir sulaikė Baltarusijos opozicijos žurnalistą Romaną Protasevičių ir jo merginą Sofiją Sapegą, Lietuvos vyriausybė išreiškė nepasitenkinimą. Tačiau Minskas, užuot atgailavęs, toliau baudė savo kaimynę, leisdamas tūkstančiams migrantų kirsti Lietuvos sieną.

Europos Sąjunga pirmadienį išbraukė šešias šalis, įskaitant Jungtines Valstijas, iš valstybių, kurių piliečiams netaikomi apribojimai išvykstant nebūtinų kelionių koronaviruso pandemijos metu, sąrašo. „Izraelis, Kosovas, Libanas, Juodkalnija, Šiaurės Makedonijos Respublika ir Jungtinės Amerikos Valstijos buvo pašalinti iš sąrašo“, – nurodoma Europos Vadovų Tarybos (EVT) pranešime.

Europos Sąjunga turėtų teikti finansinę paramą Afganistano kaimynėms, kad joms būtų lengviau dorotis su žmonių, bėgančių nuo Talibano, srautais, pirmadienį paskelbtame interviu sakė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Griežtosios linijos islamistų judėjimui rugpjūčio 15 dieną sugrįžus į valdžią Kabule, daugelio afganistaniečių ateitis tapo neaiški, kilo susirūpinimas, kad milijonai jų gali siekti prieglobsčio kaimyninėse šalyse ir Europoje.