Prieš šešerius metus Europos Sąjunga įsitraukė į vidinį konfliktą, stengdamasi susitvarkyti su prieglobsčio prašytojais, bėgančiais iš karo nuniokotos Sirijos. 2015 metais daugiau nei 1 milijonas pabėgėlių ir migrantų kirto jūrą, kad pasiektų Europą.
ES nariai žadėjo reformas – sukurti sistemą, kuri efektyviai apdorotų ir paskirstytų prieglobsčio prašytojus visame žemyne. Jie norėjo būti pasiruošę kitam kartui. Tačiau tai niekada neįvyko.
Dabar, kai Talibano kovotojai perėmė kontrolę Afganistane, ši nesėkmė gresia Europos lyderiams. Ir tai paskatino pareigūnus ir diplomatus siūlyti skirtingas idėjas, kaip susitvarkyti su tikėtinu Afganistano prieglobsčio prašytojų pagausėjimu.
Pasiūlymai yra įvairūs ir nesuderinti – statyti tvoras, finansuoti pabėgėlių perkėlimą į ne ES šalis, pavyzdžiui, Turkiją ir Pakistaną, pasiūlyti neatidėliotiną, bet laikiną ES apsaugą afganams.
Kai kuriais atvejais šalys vienašališkai žengė į priekį. Graikija jau pasistatė 40 kilometrų tvorą ir įrengė stebėjimo sistemas prie savo sienos. ES lyderiai taip pat siūlė peržiūrėti savo planą – finansavimą, skirtą pabėgėlius perkeliančioms valstybėms narėms, ir partnerystę su išorės šalimis.
Tačiau esminis dalykas yra tai, kad migracija vėl užvaldė ES. Ir žmogaus teisių darbuotojai įspėja, kad dėmesys iš tikrųjų gali pakenkti blokui. Pavyzdžiui, pareigūnai, dirbantys migracijos srityje, sako, kad dauguma bėgančių afganų greičiausiai liks kaimyninėse šalyse, o ne atvyks į ES. Be to, nevyriausybinės organizacijos tvirtina, kad Afganistano krizės laikymas migracijos problema suteiks pranašumą kaimyninėms šalims, įskaitant Turkiją, Baltarusiją ir Maroką, kurios imigrantus naudoja kaip poveikį ar šantažą ES, jau nekalbant apie kraštutinių dešiniųjų politines partijas pačiame bloke.
„Į krizę žvelgiame pro kraštutinių dešiniųjų objektyvą“, – sakė Imogenas Sudbery, Tarptautinio gelbėjimo komiteto – nevyriausybinės organizacijos, dirbančios Afganistane nuo 1988 m., politikos ir paramos Europai vykdomasis direktorius.
Sudėtinga tema
Nuo 2015 m. ES šalys ne kartą bandė sukurti sistemą, kuri tolygiai paskirstytų į ES atvykstančius prieglobsčio prašytojus, tačiau nesėkmingai. Praėjusiais metais Europos Komisija pateikė naują paskirstymo pasiūlymą, tačiau yra maža tikimybė, kad artimiausiu metu jis pasistūmės į priekį.
Vietoj to, blokas prieglobsčio suteikimo procesą dažnai perduodavo šalims, esančioms už jo sienų. 2016 m., Sirijos pabėgėlių antplūdžio metu, ES sudarė susitarimą su Turkija, pagal kurį Ankara pažadėjo dirbti, kad sustabdytų migrantus, keliaujančius per Egėją į Graikiją, mainais už tai, kad ES finansuos kelių milijardų eurų vertės pagalbos projektus Turkijoje.
O dabar pradėjo sklisti gandai apie dar vieną prasidedantį ES susitarimą su Turkija. Nors Turkija neturi bendros tiesioginės sienos su Afganistanu, diplomatai aptarė galimybę, kad ji galėtų atlikti vaidmenį priimant pabėgėlius iš Afganistano. Turkijos pareigūnas paneigė gandus: „Turkija ir ES neturi jokio susitarimo dėl pabėgėlių iš Afganistano“.
Vis dėlto antrasis ES diplomatas sakė, kad tikisi aukšto lygio diskusijų tarp abiejų pusių. Ir tikrai, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis tviteryje parašė, kad aptarė šį klausimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoğanu.
Tačiau Turkija nėra vienintelė šalis, iš kurios tikimasi tam tikros pagalbos. JT vyriausiasis pabėgėlių komisaras Filippo Grandi prognozavo, kad pabėgėliai iš Afganistano greičiausiai vyks į artimiausias kaimynines šalis, įskaitant Pakistaną, Iraną ir Tadžikistaną. Jis pabrėžė, kad humanitarinė pagalba turi būti siunčiama į šias vietas, jei pasaulinė bendruomenė nori išlaikyti afganų pabėgėlius arčiau jų namų.
„Jei pagalba šioms šalims nebus nuosekli, yra didelė rizika, kad srautas judės link Europos“, – sakė jis.
ES lyderiai tiesiogiai kalbėjo apie tokias partnerystes šeštadienį, Ispanijos objekte, kuriame šiuo metu priglausti evakuoti afganai, dirbę ES. C. Michelis migraciją pavadino „sudėtinga“ tema Europos Sąjungoje ir nurodė galimybę šiuo klausimu bendradarbiauti su ES nepriklausančiomis šalimis. O Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo aptarti pasaulinę pabėgėlių perkėlimo programą didžiojo septyneto (G7) lyderių susirinkime.
Ursula Von der Leyen taip pat sakė, kad ES padidins humanitarinę pagalbą Afganistanui, viršydama dabartinius 57 mln. eurų, numatytus 2021 m. ES lyderiai pabrėžė, kad jokia humanitarinė pagalba negali būti teikiama per vietos valdžios institucijas.
„Vienas iš variantų galėtų būti išsiaiškinti, ar Talibanas gali padėti, bet tuo sunku patikėti“, – sakė antrasis diplomatas.
Statyti tą sieną?
Nepaisant ilgalaikių kai kurių ES lyderių protestų, kai kuriose ES pasienio valstybėse pradėjo kilti tvoros, o kai kurie diplomatai svarsto, ar tvorų statymas neturėtų būti taikomas plačiau. Ši perspektyva yra jautri tema Europos Sąjungai.
Kai 2015 m. Vengrija pastatė tvorą prie savo sienos su Serbija ir Kroatija, ši struktūra greitai tapo populistinės nuorodos į daugialypę problemą, pavyzdžiui, migraciją, simboliu. O už Atlanto Donaldas Trumpas rinkimų metu taip pat žadėjo statyti sieną.
Tada tuometinis Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sukritikavo šį Vengrijos žingsnį sakydamas, kad „sienoms ir tvoroms nėra vietos ES valstybėje narėje“. Panašu, kad tas nenoras bėgant laikui pamažu mažėja – kol tai nėra susiję su ES pinigais.
Komisija nekritikavo Lietuvos, kuri neseniai pradėjo statyti pasienyje tvorą, kad kaimyninė Baltarusija, kuriai vadovauja autokratas Aleksandras Lukašenka, tyčia nesiųstų migrantų per sieną. Tiesą sakant, Komisijos atstovas spaudai sakė: „Esant tokiai situacijai, su kuria susiduria Lietuva, tokia kliūtis iš tikrųjų galėtų būti gera idėja“, tuo pat metu patikslinant, kad ES „tvorų kaip tokių“ nefinansuotų.
Dabar Graikija siekia apsitverti nuo migrantų iš Afganistano. Graikijos piliečių apsaugos ministras Michalis Chrysochoidis aplankė šalies pasienį su Turkija ir pažadėjo išlaikyti skiriamąją liniją „saugią ir nepraeinamą“. Jis sakė, kad Graikija imsis veiksmų prieš ES pradedant veikti.
„Mes, kaip Europos šalis, dalyvaujame Europos Sąjungos institucijų veikloje, – sakė jis. – Tačiau kaip šalis negalime tuščiai laukti galimų pasekmių.“
Stebėtojai atkreipia dėmesį į svarbų momentą, įvykusį pernai kovo mėnesį, kai U. von der Leyen, naujai paskirta Komisijos pirmininkė, išvyko į Graikiją. Būdama ten, ji padėkojo šaliai „už tai, kad šiuo laikotarpiu buvote mūsų Europos skydas“.
Skubi apsauga – tik trumpam
ES nori padėti afganams greitai ir legaliai atvykti į Europą. Pastarosiomis dienomis ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson paragino valstybes nares „pasididinti perkėlimo kvotas“. Ir U. von der Leyen vėliau pakartojo šį raginimą, apibūdindama tai kaip „mūsų pareigą“ perkelti afganų migrantus. Ji pasiūlė „būtinas biudžeto priemones“ ES šalims, kurios „prisiima atsakomybę ir padeda perkelti pabėgėlius“.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis iškėlė dar ambicingesnę idėją. Europos Parlamente pasirodęs socialistas J. Borrellis paminėjo galimybę remtis niekada dar nenaudota ES išlyga, vadinama Laikinosios apsaugos direktyva.
Priemonė, įvesta 2001 m. po pabėgėlių krizės Kosove, suteikia tiesioginę apsaugą pabėgėlių kategorijai ir leidžia ES šalims tuos pabėgėlius savanoriškai perskirstyti. Ir skirtingai nei daugelis ES iniciatyvų, direktyva nereikalauja vieningo sprendimo. Taryba, kurią sudaro 27 valstybės narės, gali įgalinti ją tik balsų dauguma po to, kai Komisija ją pasiūlys.
„Tai gali būti puiki proga ja pasinaudoti“, – ketvirtadienį sakė J. Borrellis.
Tačiau ES pareigūnai skeptiškai priėmė šią idėją. Jie pabrėžė, kad ši direktyva buvo iškelta per Arabų pavasario sukilimus prieš 10 metų ir nesulaukė pakankamai paramos iš ES valstybių narių.
„Dabar turėtume su tuo dirbti“, – ragino vienas pareigūnas, sakydamas, kad šį kartą visuomenė gali tai vertinti palankiai.
„Bet, – pridūrė jis. – Bijau, kad tai labai ribota galimybė.“
