es

Europos Sąjungoje netrukus gali būti patvirtinti vienodi standartai, pagal kuriuos Bendrijos narės turės nustatyti minimalius atlyginimus savo šalyse.

Ketvirtadienį įsigaliojus naujajam sankcijų paketui Baltarusijai, įvedant suvaržymus kai kuriems vyriausybės veikėjams ir juridiniams subjektams už žmogaus teisių pažeidimus ir paramą „migrantų kontrabandai“ kurstymą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, jog sankcijų paketas liudija, kad ES netoleruos Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmų.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vykusiame nuotoliniame susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda pabrėžė, jog būtina išlaikyti sutelktą ES ir NATO dėmesį į Minsko režimo vykdomą hibridinę ataką prieš Lenkiją, Lietuvą ir Latviją bei tinkamą solidarumą ir vieningą atsaką į hibridinę ataką.

Nedarbas spalį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 2,8 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir spalį buvo 6,5 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,7 proc. – 0,8 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 7 proc. – 1,2 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje jis buvo 5,7 proc.

Europos Sąjungos diplomatai trečiadienį pritarė siūlymui dėl sankcijų dar 28 asmenims ir subjektams Baltarusijoje, kuriomis reaguojama į Minsko režimo vaidmenį kurstant migrantų krizę prie rytinių Bendrijos sienų. Briuselis kaltina autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą surengus „hibridinę ataką“ prieš ES, priviliodamas tūkstančius migrantų iš Artimųjų Rytų prie Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos sienų. A. Lukašenka neigia esąs už tai atsakingas.

„Belavia“, „Grodno Azot“ ir kiti: nutekintame sankcijų Baltarusijai, kurios turėtų būti paskelbtos gruodžio 2-ąją, sąraše atsidūrė mažiausiai 11 bendrovių ir 17 Baltarusijos valdininkų, praneša „Laisvė Radijo“ šaltiniai. Skelbiama, kad sankcijų sulauks Baltarusijos pasienio apsaugos komiteto vadovas Anatolijus Lapo, pasienio apsaugos spec.

72 procentais – tiek per penkerius metus padaugėjo mūsų šalyje darbo ieškančių užsieniečių, kurie nėra Europos Sąjungos narės arba Europos laisvosios prekybos asociacijos narės piliečiai, rašoma pranešime spaudai.  Gavę leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, atvykėliai įgyja teisę ne tik dirbti, bet ir gauti kitas mūsų šalies piliečiams prieinamas paslaugas. Užimtumo tarnybos  duomenimis, lapkričio 1 d. buvo registruota 1,6 tūkst. darbo neturinčių trečiųjų šalių piliečių.

Lietuvai gali tekti reikšminga papildomo Europos Sąjungos finansavimo dėl patiriamos migrantų krizės dalis, sako prezidento patarėja. „Mes manome, kadangi mūsų siena su Baltarusija ilgiausia, kad galėtume pretenduoti į reikšmingą šią sumos dalį“, – LRT pirmadienį teigė prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. Europos Komisija Lietuvai iš ES biudžeto papildomai skyrė 36,7 mln.

Europos Sąjungos pareigūnai, penktadienį surengę skubų pasitarimą dėl nerimą keliančio naujo pandeminio koronaviruso varianto, pirmąkart aptikto Pietų Afrikoje, penktadienį nutarė paraginti visas 27 Bendrijos nares apriboti keliones iš to regiono. Pasaulio sveikatos organizacija penktadienį paskelbė neseniai atrastą variantą B.1.1.529 „keliančiu susirūpinimą“ ir suteikė jam pavadinimą omikron.

Europos Sąjunga siūlys uždrausti keliones iš pietinių Afrikos valstybių, aptikus naują COVID-19 variantą, kuris, kaip baiminasi mokslininkai, gali pakirsti pastangas įveikti pandemiją, penktadienį sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. EK, „glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, siūlys aktyvuoti avarinį stabdį, kad būtų sustabdytas oro susisiekimas iš Pietų Afrikos regiono dėl susirūpinimą keliančio varianto B.1.1.529“, tviteryje parašė U. von der Leyen.

Penktasis sankcijų paketas Baltarusijai turi būti priimtas nedelsiant, po Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų tarybos posėdžio sako Lietuvos užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius. „Būtina kuo greičiau priimti penktąjį sankcijų paketą ir pradėti ruošti šeštąjį, išlaikant spaudimą Baltarusijos režimui“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas A. Pranckevičius.

Europos Sąjungos ekspertų grupė išvyko į Baltarusiją aptarti techninių klausimų, susijusių su nelegalių migrantų, susirinkusių prie Lenkijos sienos, repatriacija, antradienį pranešė bloko diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. „Nedidelė grupė, atstovaujanti Europos Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT), vyksta į Minską.

Europos Komisijos (EK) vertinimo žiuri siūlo projektui „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ (KEKS) skirti Melinos Mercouri prizą – 1,5 mln. eurų.  Šis prizas Europos kultūros sostinėms skiriamas, jei sėkmingai įgyvendinami projekto paraiškoje surašyti planai ir užtikrinama projekto valdymo kokybė, įgyvendinti finansuotojų įsipareigojimai, trečiadienį pranešė KEKS. Prizas skiriamas kultūros pokyčiams užtvirtinti.

Skaičius žmonių, bandžiusių nelegaliai patekti į Europos Sąjungą, per 2021 metų 10 mėnesių gerokai išaugo ir viršijo  2019-ųjų ir 2020-ųjų skaičius, antradienį pranešė naujienų agentūra „Associated Press“ (AP), remdamasi Europos sienų apsaugos agentūra FRONTEX. FRONTEX duomenimis, per pirmuosius 10 šių metų mėnesių registruota maždaug 160 tūkst. bandymų nelegaliai patekti į ES. Tai yra 70 proc. daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais ir 45 proc.

Europos Sąjunga uždraus Baltarusijos oro vežėjų flagmanei „Belavia“ įsigyti lėktuvų išperkamosios nuomos būdu, plėsdama sankcijas Minsko režimui dėl migrantų krizės prie Bendrijos rytinių sienų, antradienį informavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. Kalbėdamas Europos Parlamente Ch.

Europos Sąjungos įvestos sankcijos Minskui nėra labai efektyvios, pirmadienį pareiškė Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. „Ketvirtajame sankcijų pakete buvo daug spragų ir jis nėra labai veiksmingas“, – sakė ji per spaudos konferenciją Vienoje. S. Cichanouskaja taip pat išreiškė viltį, kad ateityje suvaržymo priemonės bus nukreiptos prieš įmones ir bankus, kurių darbas yra gyvybiškai svarbus Baltarusijos valdžiai.

Nuo šiol patikrinti ES skaitmeninius COVID pažymėjimus ir galimybių pasus tapo dar paprasčiau – Registrų centro kartu su išorės partneriais sukurta mobilioji programėlė nuo šiol gali patikrinti abiejų dokumentų validumą, rašoma pranešime spaudai.

Atskirų Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovų bendravimas su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka kenkia Bendrijos vienybei ir gali būti išnaudotas Minsko režimui siekiant politinės naudos, sako Lietuvos ambasadorius migracijai Linas Linkevičius.

Įvedus visuotinį karantiną Austrijoje žmonės užplūdo parduotuves, sako Austrijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jolita Skinulytė. Pasak jos, verslininkai netgi paankstino „juodajam penktadieniui“ numatytas nuolaidas. Teigiama, kad karantinu valdžia bandys išgelbėti Kalėdas, tačiau tuo džiaugiasi ne visi – jau šeštadienį planuojami bent keturi opozicinių partijų mitingai. Nuo ateinančio pirmadienio Austrija įveda griežtą karantiną.

Europos Komisija (EK) rengiasi penktadienį raštu informuoti Lenkiją ir Vengriją, kad pradedamas procesas, po kurio abi valstybės galėtų netekti finansavimo dėl jų esą keliamos grėsmės Europos Sąjungos teisinei tvarkai. Kaip naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis bloko institucijose, Briuselis reikalaus, kad Varšuva pasiaiškintų dėl savo priemonių, ribojančių teismų nepriklausomumą ir kvestionuojančių ES teisės viršenybę.

NATO ir ES penktadienį pasmerkė šią savaitę Rusijos atliktą raketos bandymą, kai buvo sunaikintas Sovietų Sąjungos laikų palydovas ir dėl to susidarė daugybė nuolaužų, galinčių kelti pavojų orbitinėms stotims. „Šiaurės Atlanto Taryba griežtai smerkia 2021 metų lapkričio 15 dieną Rusijos Federacijos įvykdytą neapgalvotą ir neatsakingą priešpalydovinio ginklo bandymą“, – rašoma Aljanso pareiškime. NATO pabrėžė, kad susidariusios nuolaužos padidino pavojų kosmose dirbantiems žmonėms ir įrangai.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba pirmadienį susitarė dėl 170,6 mlrd. eurų vertės kitų metų ES biudžeto. Jame dėmesys skiriamas ir Lietuvai prioritetinėms sritims – sanglaudos ir žemės ūkio politikai, taip pat susitarta dėl didesnio finansavimo kovai su ES kylančiais sveikatos ir migracijos iššūkiais, pranešė Finansų ministerija.

„Esame dėkingi Europos Sąjungai už iki šiol parodytą solidarumą. Raginame imtis tolesnių greitų ir ryžtingų veiksmų Baltarusijos atžvilgiu. Priešingu atveju, Baltarusijos režimo vykdomų provokacijų ir išpuolių tik daugės“, – teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kuris lapkričio 15-16 dienomis Briuselyje dalyvavo Užsienio reikalų tarybos gynybos klausimais posėdyje.

Europos Sąjungos aukščiausios instancijos teismas antradienį nusprendė, kad Lenkijos vyriausybė daro per didelę įtaką teisėjams.  Tai naujausias ES teismo sprendimas, nepalankus Varšuvos įgyvendintiems teismų sistemos pakeitimams.

Lietuvai ir dar 13-kai Europos Sąjungos šalių raginant Briuselį kuo greičiau spręsti kiaulienos krizę ir taikyti išskirtines paramos priemones kiaulių augintojams, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad tokias priemones reikia vertinti atsargiai. Pasak jo, Briuselis girdi valstybių narių argumentus dėl laikinos pagalbos pratęsimo, o sprendimas bus priimtas artimiausiu metu.

Lapkričio 15 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ir gynybos ministrų bendrajame ES Užsienio reikalų tarybos susitikime Briuselyje, kurio metu aptartas tolesnis „ES saugumo ir gynybos strateginio kompaso“ rengimas ir prioritetiniai uždaviniai.

Europos Sąjunga, tikimasi, imsis ribojančių priemonių prieš karinę kompaniją „Wagner“, kai tik bus atlikti būtini techniniai parengiamieji darbai, pirmadienį pareiškė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. Privati karinė organizacija, kurią Vakarų sostinės laiko esant glaudžiai susijusią su Kremliumi, buvo siejama su konfliktais Ukrainoje, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. „Sutarimas dėl ribojančių priemonių yra.

Naujas sankcijas Baltarusijai dėl migrantų krizės Europos Sąjunga paskelbs artimiausiomis dienomis, pirmadienį, tam pritarus bloko užsienio reikalų ministrams, pareiškė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. Po susitikimo su ministrais J. Borrellis sakė, kad naujosios sankcijos už prisidėjimą prie veiksmų, kuriais „skatinamas nelegalus ES sienos kirtimas“, palies „gana didelį skaičių“ asmenų ir organizacijų.

Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai modifikavo sankcijų Baltarusijai režimą, atverdami kelią imtis naujų suvaržymų reaguojant į migrantų krizę prie Bendrijos sienos su Baltarusija.  „ES Ministrų taryba peržiūrėjo sankcijų režimą atsižvelgiant į padėtį prie ES ir Baltarusijos sienos“, – rašoma pirmadienį paskelbtame pareiškime.

Turime pasiekti, kad Minsko oro uostas taptų nesklaidymo zona ir čia nenusileistų nei vienas lėktuvas su neteisėtais migrantais, atvykęs į Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos posėdį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius tvirtina, kad Europos Sąjungai ruošiantis įvesti sankcijas Baltarusijai dėl neteisėtos migracijos į Bendriją organizavimo, ES parengusi ir dar daugiau ribojimų, jei Minsko elgesys nesikeis. „Yra principas, kurio yra laikomasi, kad jei Lukašenkos režimas nekeis savo nusikalstamo elgesio, sankcijos toliau bus plečiamos ir įvedinėjamos laipsniškai.

Europos Sąjunga apgailestauja dėl Rusijos generalinės prokuratūros sprendimo reikalauti likviduoti žmogaus teisių centrą „Memorial“, teigiama šeštadienį paskelbtame pareiškime ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) vardu. „Žingsnis „Memorial“ likvidavimo link yra dar vienas Rusijos „užsienio agentų įstatymo“ panaudojimo atvejis, kuris dar labiau susiaurina erdvę nepriklausomiems aktyvistams, sukuria kliūčių istoriniams tyrimams ir kritiškiems debatams“, – rašoma jame.

Minskas pasiruošęs imtis „pačių griežčiausių ir kraštutinių“ priemonių, jeigu Europos Sąjunga įvestų naujų sankcijų Baltarusijai, penktadienį pareiškė baltarusių užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makejus, didėjant įtampai su Bendrija dėl migrantų krizės prie sienos su Lenkija. „Jeigu Europos Sąjunga ir kiti Vakarų partneriai priimtų sprendimų įvesti Baltarusijai papildomų sankcijų, Baltarusija bus priversta reaguoti kuo griežčiausiai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą pradėti dialogą su Baltarusija, norint išspręsti migrantų krizė Lenkijos pasienyje. Antrą kartą per dvi dienas telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel kalbėjęsis V. Putinas „pasisakė už ryšių tarp ES valstybių ir Baltarusijos atkūrimą, siekiant išspręsti šią problemą“, sakoma Kremliaus pranešime.

Europos vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį uždegė žalią šviesą dviem antikūnų preparatams nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 ir tapo pirmąja jiems leidimą suteikusia institucija.

Lietuvos Seimas ketvirtadienį specialia rezoliucija išreiškė palaikymą kaimynei Lenkijai, ginant savo teritoriją ir išorinę Europos Sąjungos (ES) sieną. Už tokią rezoliuciją balsavo 96 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, vienas parlamentaras susilaikė. Ketvirtadienį Lenkija mini Nepriklausomybės dieną. Rezoliucijoje taip pat akcentuotas poreikis intensyvinti Europos Komisijos ir Lenkijos institucijų dialogą, siekiant pragmatiškai spręsti kylančius iššūkius.

Įtampos kėlimas Baltarusijos pasienyje su Lenkija, Lietuva ir Latvija yra iššūkis visai Europos Sąjungai, sako Europos Komisijos (EK) pirmininkė. Šis Ursulos von der Leyen pareiškimas išplatintas trečiadienį po susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu.  „Kalbėjomės apie situaciją Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje. Tai nėra dvišalis Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos reikalas. Tai iššūkis visai Europos Sąjungai.

Europos Sąjunga (ES) ir atskiros jos valstybės negali kalbėtis su neteisėtai išrinktu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.  Anot jo, reikia ne kalbėtis su Minsko režimu, o griežtinti tarptautines sankcijas jam. „Įdomu, kaip galėtų Europos Sąjunga derėtis su Aliaksandru Lukašenka, jeigu po rinkimų visa ES – ne atskiros jos valstybės – paskelbė, kad rinkimai yra neteisėti, rinkimai yra neskaidrūs, jų rezultato mes nepripažįstame.

ES ambasadoriai trečiadienį susitarė išplėsti sankcijų sąrašą Baltarusijos režimui, atsakant į tūkstančių migrantų siuntimą prie Bendrijos sienų, pranešė diplomatai. Šis teisinis žingsnis atveria kelią 27 šalių užsienio reikalų ministrams kitą pirmadienį vyksiančiame susitikime į sankcijų sąrašą įtraukti daugybę fizinių ir juridinių asmenų.

Europos Sąjungos Bendrasis Teismas trečiadienį atmetė „Google“ apeliacinį skundą dėl 2,4 mlrd. eurų baudos, kurią Briuselis skyrė interneto milžinei už piktnaudžiavimą dominavimu bendrosios paieškos internete paslaugų rinkoje.

Europos Sąjungos Baltarusijai taikomos sankcijos bei tvyranti įtampa tarp Vilniaus ir Minsko abiejų šalių prekybai didelės įtakos kol kas nepadarė, sako ekonomistas Tadas Povilauskas. Tuo metu Pramoninkų konfederacijos vadovas mano, kad artimiausiu metu, kai įsigalios JAV sankcijos Baltarusijai, situacija pasikeis. Statistikos departamento duomenimis, rugsėjį iš Baltarusijos importuotų prekių vertė buvo 38 proc. didesnė negu prieš metus. Tuo metu visas šalies importas rugsėjį buvo 32 proc.

Europos Sąjunga jau kitą savaitę planuoja priimti sprendimą dėl naujų sankcijų Baltarusijai dėl nelegalių migrantų padėties prie išorinių bloko sienų, antradienį pranešė leidinys „Politico“. Remiantis leidinio šaltiniais, naujos sankcijos gali būti patvirtintos jau kitą pirmadienį per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Europos Sąjunga antradienį sakė spaudžianti 13 valstybių, kad jos nebeleistų savo piliečiams vykti į Baltarusiją, iš kur migrantai mėgina nelegaliai patekti į bloką. Šis spaudimas yra dalis Briuselio reakcijos į tai, ką jis vadina Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režisuojama kampanija blokui destabilizuoti, skatinant migrantus vykti prie ES – ypač Lenkijos ir Lietuvos – sienų ir taip keršijant už sankcijas Minsko režimui.

Europos Sąjungos Taryba antradienį priėmė sprendimą iš dalies sustabdyti Europos Sąjungos ir Baltarusijos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo taikymą, pranešė Bendrijai šiuo metu atstovaujančios Slovėnijos vidaus reikalų ministras Alešas Hojsas.  Sprendimas priimtas reaguojant į Baltarusijos režimo vykdomą hibridinę ataką, sakoma Tarybos pranešime.

Dėl rimto padėties paaštrėjimo Europos Sąjungos (ES) ir Baltarusijos pasienyje šiandien telefonu su ES vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio ir saugumo politikai Josepu Borrelliu kalbėjęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kvietė stiprinti ES sankcijas Baltarusijos režimui ir į sankcionuojamų objektų sąrašą įtraukti Baltarusijos oro uostus, kurie režimo toliau naudojami neteisėtai migracijai organizuoti. „Europa nebegali daugiau delsti.

Kelios dešimtys Lietuvos parlamentarų parengė rezoliucijos projektą, kuriuo būtų pareikštas solidarumas su Lenkija, šiai nesutariant su Europos Sąjunga (ES) dėl teisės viršenybės ir teismų sistemos pertvarkos. Projekte skelbiamas palaikymas „Lenkijos valstybei, ginančiai savo konstitucinį suverenumą ir tautinį tapatumą“.  Rezoliucija ES būtų paraginta atšaukti priimtus sprendimus dėl Lenkijos.

Mažmeninės prekybos metinis augimas rugsėjį Lietuvoje buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – rugsėjį, palyginti su 2020 metų rugsėju – mažmeninė prekyba Lietuvoje augo 11,3 proc., visoje ES prekyba vidutiniškai augo 3,2 proc., skelbia Eurostatas. Latvijoje prekyba per metus augo 4 proc., o Estijoje – 16,8 procento. Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – prekyba Lietuvoje augo 0,8 proc., Latvijoje – 0,4 proc., Estijoje – 7,1 procento.

Europos Parlamento delegacijos, atvykusios pirmojo oficialaus vizito į Taivaną, vadovas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungai „atėjo laikas“ stiprinti bendradarbiavimą su šia demokratiškai valdoma sala, į kurią pretenzijas reiškia Kinija. Antrąją vizito dieną 13 europarlamentarų, tarp kurių yra du Lietuvos atstovai – Andrius Kubilius ir Petras Auštrevičius, susitiko su Taivano prezidente Tsai Ing-wen.

Daugiau nei 100 tūkstančių lenkų visai neseniai išėjo į gatves ginti narystės Europos Sąjungoje. Šie neramumai prasidėjo po to, kai Lenkijos Konstitucinis Tribunolas priėmė sprendimą dėl jo teisės viršenybės.