es

Su Europos saugumu susiję klausimai negali būti svarstomi nedalyvaujant Europos Sąjungai, antradienį pareiškė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis per pokalbį telefonu su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretore Liz Truss. „Bet koks Europos saugumo klausimų svarstymas turi būti koordinuojamas su ES ir vykti jai dalyvaujant“, – parašė J. Borrellis socialiniame tinkle „Twitter“.    J. Borrellis ir L. Truss per pokalbį telefonu taip pat aptarė Ukrainos klausimą.

Angelos Merkel pasitraukimas iš politinės arenos po 16 metų darbo kanclerės poste ne tik pradėjo naują erą Vokietijoje, bet ir sutrikdė galios pusiausvyrą Europos Sąjungoje. Tarp potencialių kandidatų perimti iš A. Merkel Europos lyderio skeptrą minimi ją prie didžiausios Europos ekonomikos vairo pakeitęs Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Italijos vyriausybės vadovas Mario Draghi.

Europos Sąjungoje per šiuos metus nuo COVID-19 pasiskiepijo daugiau kaip 78 proc. suaugusių gyventojų, pirmadienį pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. „Prieš metus tą pačią dieną visoje Europoje prasidėjo vakcinacija nuo COVID-19. Nuėjome ilgą kelią. Šiuo metu pasiskiepiję daugiau kaip 78 proc.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigia, kad Europos Komisija (EK) galėtų reaguoti į Kinijos ir kitų trečiųjų šalių ekonominį šantažą prieš vieną iš ES narių, tačiau tam reikia, kad Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos narės pritartų tokiam EK pasiūlymui.  Tokią Komisijos pasiūlytą naują priemonę dėl Kinijos ekonominio spaudimo Lietuvai pirmadienį jis aptarė su prezidentu Gitanu Nausėda.

Europos Sąjungoje per šiuos metus nuo COVID-19 pasiskiepijo daugiau kaip 78 proc. suaugusių gyventojų, pirmadienį pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.   „Prieš metus tą pačią dieną visoje Europoje prasidėjo vakcinacija nuo COVID-19. Nuėjome ilgą kelią. Šiuo metu pasiskiepiję daugiau kaip 78 proc.

Estijos premjerė Kaja Kallas išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos keliamo karinio spaudimo. Rusijos karinis spaudimas negali daryti įtakos tam, kas gali prisijungti prie Europos Sąjungos ir NATO, perspėjo Estijos premjerė Kaja Kallas, rašo politico.eu.

Europos Sąjunga trečiadienį paskelbė, kad imasi teisinių veiksmų prieš Lenkiją, ignoruojančią bloko įstatymus ir mažinančią savo teismų sistemos nepriklausomumą. Už ekonomikos reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni (Paolas Džentilonis) sakė, kad vadinamoji pažeidimo procedūra prieš Lenkiją pradedama dėl „bendrų autonomijos, [ES teisės] viršenybės principų“ pažeidimo – reikalavimo, kad jos teismai būtų „nepriklausomi ir nešališki“, nevykdymo.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga turi vieningai ir aiškiai pasakyti Kinijai apie galimą atsaką dėl jos spaudimo Lietuvai.

 Vienam Lietuvos gyventojui tenkantis realus bendrasis vidaus produktas (BVP), apskaičiuotas pagal perkamosios galios standartą, kuris išlygina kainų skirtumus tarp šalių, pernai sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio – 3 procentiniais punktais daugiau nei 2019 metais. Latvijoje šis rodiklis buvo 70 proc., Lenkijoje – 76 proc., Estijoje – 84 proc. ES vidurkio, pranešė Statistikos departamentas.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, jog Rusija naudoja energijos išteklius kaip politinės įtakos įrankį, nors iš esmės ir vykdo savo įsipareigojimus dėl dujų tiekimo Europai. „Kalbant griežtai, Rusija vykdo savo įsipareigojimus tiekti dujas, tačiau daugelis mano, kad jos atsisakymas didinti eksportą į Europą arba užpildyti „Gazprom“ priklausančias saugyklas yra spaudimo ES priemonė“, – savo tinklaraštyje parašė J. Borrellis.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje lapkritį buvo didžiausia Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 9,3 proc. ir buvo didžiausia. Latvijoje infliacija siekė 7,4 proc., o Estijoje – 8,6 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 5,2 proc., o vien euro zonoje – 4,9 procento.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad imsis atsakomųjų priemonių reaguodamas į Europos Sąjungos sprendimą pratęsti sankcijas Maskvai dėl padėties Ukrainoje, taip pat patikino, kad Rusija jau prisitaikė prie šių ribojimų. „Turime ir ištisą rinkinį atsakomųjų priemonių, kurios bus pratęstos ir mūsų pusėje.

Europos Sąjungos valstybių narių vadovai išsamiai aptarė didelių energijos išteklių kainų problemą, tačiau dėl nuomonių išsiskyrimo negalėjo suformuluoti galutinio pareiškimo šia tema, pranešė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis. „Mes gana ilgai diskutavome apie energetiką. Tai labai rimta tema, ji turi įtakos namų ūkiams, perkamajai galiai, taip pat Europos verslo konkurencingumui“, – sakė Ch.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį spaudė Rusiją grįžti prie taikos derybų su Ukraina ir pakartojo grasinimą drauge su JAV ir Didžiąja Britanija paskelbti beprecedenčių sankcijų Maskvai, jei rusų pajėgos peržengs Ukrainos sieną.

Europos Sąjunga į Rytų partnerystės valstybes planuoja investuoti daugiau kaip 2 mlrd. eurų, pareiškė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis. Kalbėdamas Briuselyje vykusiame ES viršūnių susitikime su Rytų partnerystės šalimis – Ukraina, Moldova, Sakartvelu, Armėnija ir Azerbaidžanu –  Ch. Michelis sakė: „Mūsų siūloma nauja darbotvarkė paremta plataus užmojo ekonomikos ir investicijų planu. Jis sutelks daugiau kaip 2 mlrd. eurų.

Europos lyderiai trečiadienį stengėsi išsaugoti savo, kaip Ukrainos ir Rusijos krizės tarpininkų, vaidmenį, bet Kremlius pademonstravo, kad labiau norėtų kalbėtis tiesiogiai su Vašingtonu. Europos Sąjungos ir jos Rytų partnerystės šalių – Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo, Armėnijos ir Azerbaidžano – viršūnių susitikimas įvyko tą pačią dieną, kai Rusija pateikė Vašingtonui virtinę saugumo reikalavimų.

Naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį prieš Europos Sąjungos viršūnių susitikimą įspėjo Rusiją, kad ji sumokėtų „didelę kainą“, jei įsiveržtų į Ukrainą. „Šiomis dienomis labai susirūpinę stebime saugumo situaciją prie Rusijos ir Ukrainos sienos“, – sakė O. Scholzas pirmoje savo, kaip kanclerio, kalboje parlamentui.

Europos Sąjunga nori gerų santykių su Maskva, bet yra pasirengusi imtis „beprecedenčių priemonių“, jei Rusija imsis naujų agresyvių veiksmų prieš Ukrainą, trečiadienį sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Žinoma, mes norime gerų santykių su Rusija, bet ar taip bus, priklauso nuo Rusijos elgesio“, – sakė ji, kalbėdama Europos Parlamente.

Antradienį vakare, kiek po 22 val. premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad įtikino abu ministrus, užsienio reikalų Gabrielių Landsbergį ir susisiekimo ministrą Marių Skuodį, likti pareigos. Opozicijos atstovai ir prieš paskelbiant sprendimą ir iškart po jo nepagailėjo kritikos.

Kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygis Leonidas Volkovas antradienį paragino Europos Sąjungą liautis „nuolaidžiavus“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir įvesti sankcijas rusų lyderiui ir jo aplinkai. L. Volkovas kalbėjo Europos Parlamente Strasbūre, kur A. Navalno dukra Darija turi atsiimti jos tėvui skirtą prestižinę Andrejaus Sacharovo premiją už minties laisvę. „Nuolaidžiauti buvo bandyta daug kartų ir vaisių tai nedavė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, jog prekybos sutrikimams su Kinija spręsti reikia skubių Europos Sąjungos (ES) veiksmų. Tai jis pirmadienį aptarė su už prekybą atsakingu Europos Komisijos vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu. „Išreiškiau savo dėkingumą V. Dombrovskiui už parodytą solidarumą ir pagalbą, padarytą dėl pastarojo meto politiškai motyvuoto ekonominio spaudimo iš Kinijos pusės.

Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė dėl sankcijų asmenims ir subjektams, siejamiems su Rusijos privačia karine bendrove „Wagner“, kaltinama prisidedant prie konfliktų kurstymo įvairiose šalyse. ES užsienio reikalų ministrai per susitikimą Briuselyje pritarė aštuonių asmenų ir trijų bendrovių sąrašui, kuriems bus taikomas draudimas išduoti vizas ir bus įšaldytas jų turtas, esantis Bendrijos jurisdikcijoje, nurodė diplomatai.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susirinko aptarti, kaip užkirsti kelią galimai naujai Rusijos invazijai į Ukrainą ir kokių priemonių imtis, jei Maskva nuspręstų pasiųsti savo karių į Ukrainos teritoriją. JAV žvalgybos pareigūnai sakė, kad Rusija prie sienos su Ukraina perkėlė 70 tūkst. karių ir rengiasi galimai invazijai kitų metų pradžioje. Maskva tai neigia, atmeta Vakarų susirūpinimą ir tvirtina, kad prieš ją vykdoma šmeižto kampanija.

Europos Sąjunga kartu su Jungtine Karalyste ir Jungtinėmis Valstijomis svarsto galimas sankcijas Rusijai dėl įtampos Ukrainos pasienyje, pirmadienį pareiškė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. „Šiandien neketiname priimti jokių konkrečių sprendimų dėl sankcijų. Kartu su Didžiąja Britanija ir JAV nagrinėjame, kokios jos galėtų būti, kada ir kaip galėtų būti įvestos“, – žurnalistams sakė J. Borrellis, atvykęs į ES užsienio reikalų ministrų pasitarimą Briuselyje.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pažadėjo, kad Europos Sąjunga sugriežtintų sankcijas Rusijai, įskaitant ekonomines ir finansines, jeigu Maskva negerbtų suverenių valstybių teisių.

Lietuvos eksportas šių metų sausio–spalio mėnesiais buvo 27,745 mlrd. eurų, importas – 30,255 mlrd. eurų, arba atitinkamai 18,4 proc. ir 27 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 23,3 proc. iki 17,159 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas per devynis mėnesius siekė 2,51 mlrd. eurų ir buvo 6,6 karto didesnis nei pernai sausį-spalį (378,8 mln. eurų), pranešė Statistikos departamentas.

ES derybininkai ketvirtadienį pasiekė susitarimą, kad mobiliojo ryšio vartotojams nemokamas tarptinklinis ryšys bus prieinamas dar bent iki 2032 metų. Tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimas 2017 metais tapo viena daugiausia pritarimo sulaukusių ES reformų, leidžianti europiečiams be papildomų mokesčių naudotis jų šalyse jiems taikomais mobiliojo ryšio planais visoje ES.

Europos Komisijos vadovai trečiadienį pranešė, kad kreipėsi į Kiniją informacijos dėl prekybos su Lietuva trikdžių. Bendrame pareiškime ES diplomatijos vadovas Josepas Borrelis ir už prekybą atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis tvirtino, kad bendrija atrems Pekino spaudimą, o Lietuvos ir Kinijos santykiai turės įtakos ir ES ryšiams su šia valstybe.

Lietuvos ekonomikos augimas trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 5,9 procento. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 4,1 proc., o tik euro zonoje – 3,9 procento. Latvijoje BVP per metus augo 5,1 proc., Estijoje – 9,2 procento.  Trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, Lietuvos BVP nepakito, Latvijos – augo 0,6 proc.

Pritarti direktyvoms dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje, privalomo darbo užmokesčio skaidrumo priemonėms, griežtesnio vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principo taikymo – tai dalis klausimų, kuriuos Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė aptarė Briuselyje vykusiame Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų Tarybos posėdyje, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

Europos Sąjungos planai iki 2035-ųjų faktiškai uždrausti automobilius su vidaus degimo varikliais kelia grėsmę pusei milijono darbo vietų, tvirtina Europos automobilių tiekėjai. Toks pareiškimas papildė perspėjimų sąrašą apie pasekmes dėl pernelyg skuboto perėjimo prie nulinės CO2 emisijos technologijų. Remiantis Europos automobilių tiekėjų asociacijos „Clepa“ atlikta beveik šimto įmonių apklausa, daugiau kaip du trečdaliai iš šių 501 tūkst.

Reaguodamas į ES išplėstas sankcijas, Minskas išplėtė asmenų, kurių atvykimas nepageidaujamas dėl Baltarusijos pareigūnų „diskriminacijos“, sąrašą, pirmadienį pranešė baltarusių Užsienio reikalų ministerija. „Išplėsti asmenų, kurių atvykimas į Baltarusijos Respublikos ir Sąjunginės valstybės teritoriją nepageidaujamas iš šalių, sistemingai diskriminuojančių baltarusių pareigūnus, žurnalistus ir visuomeninių organizacijų atstovus, sąrašai“, – nurodoma ministerijos pareiškime.

Daugelį metų Europos Sąjunga (ES) buvo nusiteikusi prieš apsitverimą tikromis sienomis. Tai keičiasi ir sukelia nesutarimus dėl to, kaip žemynas turėtų save pozicionuoti. Kadangi ES sienos šiuo metu iš paprastų sužymėtų linijų virsta į vis storesnį betono ir vielomis aptvertą skydą, jų simbolinė žinia dalija patį bloką iš vidaus, rašo politico.eu. Daugelį metų ES buvo aiškiai nusiteikusi prieš tvoras ir paniekino tokį metodą, kaip trumpalaikį sprendimą, netinkamą Europos vertybėms.

Europos Sąjungoje netrukus gali būti patvirtinti vienodi standartai, pagal kuriuos Bendrijos narės turės nustatyti minimalius atlyginimus savo šalyse.

Ketvirtadienį įsigaliojus naujajam sankcijų paketui Baltarusijai, įvedant suvaržymus kai kuriems vyriausybės veikėjams ir juridiniams subjektams už žmogaus teisių pažeidimus ir paramą „migrantų kontrabandai“ kurstymą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, jog sankcijų paketas liudija, kad ES netoleruos Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmų.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vykusiame nuotoliniame susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda pabrėžė, jog būtina išlaikyti sutelktą ES ir NATO dėmesį į Minsko režimo vykdomą hibridinę ataką prieš Lenkiją, Lietuvą ir Latviją bei tinkamą solidarumą ir vieningą atsaką į hibridinę ataką.

Nedarbas spalį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 2,8 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir spalį buvo 6,5 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,7 proc. – 0,8 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 7 proc. – 1,2 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje jis buvo 5,7 proc.

Europos Sąjungos diplomatai trečiadienį pritarė siūlymui dėl sankcijų dar 28 asmenims ir subjektams Baltarusijoje, kuriomis reaguojama į Minsko režimo vaidmenį kurstant migrantų krizę prie rytinių Bendrijos sienų. Briuselis kaltina autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą surengus „hibridinę ataką“ prieš ES, priviliodamas tūkstančius migrantų iš Artimųjų Rytų prie Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos sienų. A. Lukašenka neigia esąs už tai atsakingas.

„Belavia“, „Grodno Azot“ ir kiti: nutekintame sankcijų Baltarusijai, kurios turėtų būti paskelbtos gruodžio 2-ąją, sąraše atsidūrė mažiausiai 11 bendrovių ir 17 Baltarusijos valdininkų, praneša „Laisvė Radijo“ šaltiniai. Skelbiama, kad sankcijų sulauks Baltarusijos pasienio apsaugos komiteto vadovas Anatolijus Lapo, pasienio apsaugos spec.

72 procentais – tiek per penkerius metus padaugėjo mūsų šalyje darbo ieškančių užsieniečių, kurie nėra Europos Sąjungos narės arba Europos laisvosios prekybos asociacijos narės piliečiai, rašoma pranešime spaudai.  Gavę leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, atvykėliai įgyja teisę ne tik dirbti, bet ir gauti kitas mūsų šalies piliečiams prieinamas paslaugas. Užimtumo tarnybos  duomenimis, lapkričio 1 d. buvo registruota 1,6 tūkst. darbo neturinčių trečiųjų šalių piliečių.

Lietuvai gali tekti reikšminga papildomo Europos Sąjungos finansavimo dėl patiriamos migrantų krizės dalis, sako prezidento patarėja. „Mes manome, kadangi mūsų siena su Baltarusija ilgiausia, kad galėtume pretenduoti į reikšmingą šią sumos dalį“, – LRT pirmadienį teigė prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. Europos Komisija Lietuvai iš ES biudžeto papildomai skyrė 36,7 mln.

Europos Sąjungos pareigūnai, penktadienį surengę skubų pasitarimą dėl nerimą keliančio naujo pandeminio koronaviruso varianto, pirmąkart aptikto Pietų Afrikoje, penktadienį nutarė paraginti visas 27 Bendrijos nares apriboti keliones iš to regiono. Pasaulio sveikatos organizacija penktadienį paskelbė neseniai atrastą variantą B.1.1.529 „keliančiu susirūpinimą“ ir suteikė jam pavadinimą omikron.

Europos Sąjunga siūlys uždrausti keliones iš pietinių Afrikos valstybių, aptikus naują COVID-19 variantą, kuris, kaip baiminasi mokslininkai, gali pakirsti pastangas įveikti pandemiją, penktadienį sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. EK, „glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, siūlys aktyvuoti avarinį stabdį, kad būtų sustabdytas oro susisiekimas iš Pietų Afrikos regiono dėl susirūpinimą keliančio varianto B.1.1.529“, tviteryje parašė U. von der Leyen.

Penktasis sankcijų paketas Baltarusijai turi būti priimtas nedelsiant, po Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų tarybos posėdžio sako Lietuvos užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius. „Būtina kuo greičiau priimti penktąjį sankcijų paketą ir pradėti ruošti šeštąjį, išlaikant spaudimą Baltarusijos režimui“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas A. Pranckevičius.

Europos Sąjungos ekspertų grupė išvyko į Baltarusiją aptarti techninių klausimų, susijusių su nelegalių migrantų, susirinkusių prie Lenkijos sienos, repatriacija, antradienį pranešė bloko diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. „Nedidelė grupė, atstovaujanti Europos Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT), vyksta į Minską.

Europos Komisijos (EK) vertinimo žiuri siūlo projektui „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ (KEKS) skirti Melinos Mercouri prizą – 1,5 mln. eurų.  Šis prizas Europos kultūros sostinėms skiriamas, jei sėkmingai įgyvendinami projekto paraiškoje surašyti planai ir užtikrinama projekto valdymo kokybė, įgyvendinti finansuotojų įsipareigojimai, trečiadienį pranešė KEKS. Prizas skiriamas kultūros pokyčiams užtvirtinti.

Skaičius žmonių, bandžiusių nelegaliai patekti į Europos Sąjungą, per 2021 metų 10 mėnesių gerokai išaugo ir viršijo  2019-ųjų ir 2020-ųjų skaičius, antradienį pranešė naujienų agentūra „Associated Press“ (AP), remdamasi Europos sienų apsaugos agentūra FRONTEX. FRONTEX duomenimis, per pirmuosius 10 šių metų mėnesių registruota maždaug 160 tūkst. bandymų nelegaliai patekti į ES. Tai yra 70 proc. daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais ir 45 proc.

Europos Sąjunga uždraus Baltarusijos oro vežėjų flagmanei „Belavia“ įsigyti lėktuvų išperkamosios nuomos būdu, plėsdama sankcijas Minsko režimui dėl migrantų krizės prie Bendrijos rytinių sienų, antradienį informavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. Kalbėdamas Europos Parlamente Ch.

Europos Sąjungos įvestos sankcijos Minskui nėra labai efektyvios, pirmadienį pareiškė Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. „Ketvirtajame sankcijų pakete buvo daug spragų ir jis nėra labai veiksmingas“, – sakė ji per spaudos konferenciją Vienoje. S. Cichanouskaja taip pat išreiškė viltį, kad ateityje suvaržymo priemonės bus nukreiptos prieš įmones ir bankus, kurių darbas yra gyvybiškai svarbus Baltarusijos valdžiai.