es

Europos Parlamento pirmininke išrinkus centro dešiniųjų politikę iš Maltos Robertą Metsolą, Lietuvos vadovai sveikina politikę ir linki jai sėkmės stiprinant Bendriją. Prezidentas Gitanas Nausėda naujajai EP vadovei palinkėjo stiprybės, ryžto ir visokeriopos sėkmės. „Tikiu, kad sėkmingai bendradarbiausime stiprinant Europos Sąjungą, jos atsparumą ir konkurencingumą, vaidmenį pasaulyje“, – antradienį paskelbtame sveikinime teigė šalies vadovas.

Centro dešiniųjų europarlamentarė iš Maltos Roberta Metsola, antradienį išrinkta vos trečiąja Europos Parlamento pirmininke moterimi, vadinama nuosaikia politike, nors laikosi prieštaringai vertinamos pozicijos prieš abortus.  Išrinkta tą dieną, kai jai sukanka 43 metai, politikė iš mažiausios Europos Sąjungos šalies taip pat tampa jauniausia EP pirmininke. R. Metsola pradeda dirbti EP gedint praėjusią savaitę mirusio ankstesnio pirmininko, centro kairiųjų atstovo Davido Sassoli.

Europos Komisija paskelbė ketinanti priversti didžiausias pasaulio bendroves mokėti 150 mlrd. eurų daugiau metinių mokesčių po to, kai pateikė pasiūlymus, kurie sutvirtintų naują pasaulinį minimalų pelno mokesčio tarifą visame 27 šalių bloke, rašo politico.eu.

Pabėgėliai ir Afganistano vis sparčiau traukia Kroatijos link. Pagalbos darbuotojai sako, kad pastaruoju metu mažiau žinomas maršrutas tapo patrauklesnis, mat pirmajam sniegui užklojus vietovę, atvyksta vis daugiau kelis mėnesius keliaujančių afganų migrantų, rašo politico.eu. Jų taikinys: Bosnijos ir Hercegovinos siena su Kroatija – ES šalimi, kuri, tikimasi, taps tarpine stotele kelionėje į bloką.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yvesas Le Drianas sako, kad Paryžius stengsis pagreitinti Europos Sąjungos (ES) atsaką į Kinijos spaudimą Lietuvai dėl gilėjančių ryšių su Taivanu. Europos Komisija šiuo metu rengia vadinamąją kovos su prievartos veiksmais priemonę (angl. EU anti-coercion instrument), ja norima suteikti daugiau svertų ES ginčuose dėl prekybos.

Europos Sąjunga mobilizuoja „visus savo išteklius“, kad padėtų Ukrainai po kibernetinės atakos prieš šalies vyriausybės tinklalapius, penktadienį nurodė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Lietuva norėtų, kad Vilniuje atsirastų Europos Sąjungos (ES) Pinigų plovimo prevencijos agentūra, pareiškė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Ją numatoma steigti Europos Komisijos (EK) pasiūlytame pinigų plovimo prevencijos pakete.  Tai ji sakė po susitikimo su Euro grupės pirmininku bei Airijos finansų ministru Paschaliu Donohoe.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros tarnyba pirmadienį pareiškė, kad per kelias savaites gali priimti sprendimą, ar leisti naudoti bendrovės „Pfizer“ sukurtą geriamąjį vaistą nuo COVID-19.   JAV farmacijos milžinė pateikė oficialų prašymą patvirtinti jos sukurtą geriamąjį preparatą nuo koronaviruso.

Pastarieji septyneri metai buvo „akivaizdžiai šilčiausi“ pasaulyje per visą stebėjimų istoriją, pirmadienį pranešė Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba, augant nerimui dėl rekordinės metano koncentracijos atmosferoje staigaus padidėjimo. Daug pasaulio šalių pastaraisiais metais patyrė stichinių nelaimių, susijusių su klimato kaita.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad  Maskva sąmoningai ignoruoja Briuselį svarstydama saugumo Europoje klausimą ir tokiu elgesiu kelia pavojų Europos saugumo architektūrai. „Be Ukrainos, ant kortos pastatyta visa Europos saugumo architektūra.

Nuo pirmadienio gyventojai vėl galės teikti paraiškas gauti kompensacijas šilumos gamybos katilų, naudojančių biokurą, keitimui į efektyvesnius įrenginius, pranešė Energetikos ministerija. Šiam kvietimui iš Europos Sąjungos fondų lėšų planuojama skirti 7 mln. eurų. Paraiškas bus galima teikti iki vasario 11 dienos Aplinkos projektų valdymo agentūrai.

Tęsiantis ginčams tarp Lietuvos ir Kinijos, Prancūzija sieks, kad Europos Sąjunga (ES) skubiai imtųsi atsakomųjų veiksmų, turinčių neleisti Kinijai šantažuoti Bendrijos. Apie tai ketvirtadienį pranešė apie Briuselio aktualijas rašantis naujienų portalas „Politico“. Prancūzija, nuo sausio 1-osios pusmečiui perėmusi pirmininkavimą ES Tarybai, žada pasiekti, kad Bendrijos politika taptų ryžtingesnė, ir sustiprinti jos gynybos arsenalą ginčuose dėl komercijos.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl neramumų Kazachstane, bet tvirtino, kad turi būti apsaugotos civilių teisės, ir sakė esąs sunerimęs dėl užsienio pajėgų įsitraukimo į šią krizę. „Civilių teisės ir saugumas turi būti garantuoti. Karinė pagalba iš išorės prikelia prisiminimus apie padėtis, kurių reikėtų vengti“, – per „Twitter“ parašė J. Borrellis.

Europos Sąjungoje antradienį įsigaliojo draudimas naudoti tatuiruočių ir nuolatinio makiažo dažus, kurių sudėtyje esama cheminių medžiagų, galimai didinančių riziką susirgti vėžiu arba galinčių kitaip sutrikdyti sveikatą, pranešė pareigūnai. Draudimas taikomas pavojingoms medžiagoms, pavyzdžiui, kai kuriems azodažikliams, karcinogeniškiems aromatiniams aminams, policikliniams aromatiniams angliavandeniliams (PAH), metalams ir metanoliui.

Sekmadienį užsakomuoju skrydžiu iš Lietuvos išsiuntus 98 migrantus, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tai vadina istoriniu įvykiu. Apie tai A. Bilotaitė sekmadienį pakomentavo spaudos konferencijoje. Bilotaitė: tai istorinis įvykis Ministrė A. Bilotaitė skrydį vadina istoriniu įvykiu. Pasak jos, tai yra pozityvus ženklas, rodantis, kad su migrantų krize Lietuvai pavyko susitvarkyti. „Jei kalbėsime apie migracijos krizę, mes susitvarkėme, mums pavyko ją sustabdyti.

Europos Sąjunga planuoja įtraukti branduolinę energiją bei iš gamtinių dujų gaunamą energiją į „žaliųjų“ energijos rūšių sąrašą, kad būtų galima toliau investuoti į šiuos sektorius, nepaisant vidaus nesutarimų, ar šias energijos rūšis tiktai galima laikyti tvariomis.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų vieningiau reaguoti Kinijos spaudimą Lietuvai. „Yra labai svarbu turėti europinį palaikymą. Lietuva visada siekė turėti europinį dialogą su Kinija 27+1, ir čia yra, matyt, ta proga, kur tas 27+1 pagaliau turi parodyti, kad realiai egzistuoja kaip formatas. Nes šiandien tai gali būti Lietuva, rytoj tai gali būti bet kuri kita šalis“, – penktadienį paskelbtame interviu delfi.

Su Europos saugumu susiję klausimai negali būti svarstomi nedalyvaujant Europos Sąjungai, antradienį pareiškė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis per pokalbį telefonu su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretore Liz Truss. „Bet koks Europos saugumo klausimų svarstymas turi būti koordinuojamas su ES ir vykti jai dalyvaujant“, – parašė J. Borrellis socialiniame tinkle „Twitter“.    J. Borrellis ir L. Truss per pokalbį telefonu taip pat aptarė Ukrainos klausimą.

Angelos Merkel pasitraukimas iš politinės arenos po 16 metų darbo kanclerės poste ne tik pradėjo naują erą Vokietijoje, bet ir sutrikdė galios pusiausvyrą Europos Sąjungoje. Tarp potencialių kandidatų perimti iš A. Merkel Europos lyderio skeptrą minimi ją prie didžiausios Europos ekonomikos vairo pakeitęs Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Italijos vyriausybės vadovas Mario Draghi.

Europos Sąjungoje per šiuos metus nuo COVID-19 pasiskiepijo daugiau kaip 78 proc. suaugusių gyventojų, pirmadienį pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. „Prieš metus tą pačią dieną visoje Europoje prasidėjo vakcinacija nuo COVID-19. Nuėjome ilgą kelią. Šiuo metu pasiskiepiję daugiau kaip 78 proc.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigia, kad Europos Komisija (EK) galėtų reaguoti į Kinijos ir kitų trečiųjų šalių ekonominį šantažą prieš vieną iš ES narių, tačiau tam reikia, kad Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos narės pritartų tokiam EK pasiūlymui.  Tokią Komisijos pasiūlytą naują priemonę dėl Kinijos ekonominio spaudimo Lietuvai pirmadienį jis aptarė su prezidentu Gitanu Nausėda.

Europos Sąjungoje per šiuos metus nuo COVID-19 pasiskiepijo daugiau kaip 78 proc. suaugusių gyventojų, pirmadienį pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.   „Prieš metus tą pačią dieną visoje Europoje prasidėjo vakcinacija nuo COVID-19. Nuėjome ilgą kelią. Šiuo metu pasiskiepiję daugiau kaip 78 proc.

Estijos premjerė Kaja Kallas išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos keliamo karinio spaudimo. Rusijos karinis spaudimas negali daryti įtakos tam, kas gali prisijungti prie Europos Sąjungos ir NATO, perspėjo Estijos premjerė Kaja Kallas, rašo politico.eu.

Europos Sąjunga trečiadienį paskelbė, kad imasi teisinių veiksmų prieš Lenkiją, ignoruojančią bloko įstatymus ir mažinančią savo teismų sistemos nepriklausomumą. Už ekonomikos reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni (Paolas Džentilonis) sakė, kad vadinamoji pažeidimo procedūra prieš Lenkiją pradedama dėl „bendrų autonomijos, [ES teisės] viršenybės principų“ pažeidimo – reikalavimo, kad jos teismai būtų „nepriklausomi ir nešališki“, nevykdymo.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga turi vieningai ir aiškiai pasakyti Kinijai apie galimą atsaką dėl jos spaudimo Lietuvai.

 Vienam Lietuvos gyventojui tenkantis realus bendrasis vidaus produktas (BVP), apskaičiuotas pagal perkamosios galios standartą, kuris išlygina kainų skirtumus tarp šalių, pernai sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio – 3 procentiniais punktais daugiau nei 2019 metais. Latvijoje šis rodiklis buvo 70 proc., Lenkijoje – 76 proc., Estijoje – 84 proc. ES vidurkio, pranešė Statistikos departamentas.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, jog Rusija naudoja energijos išteklius kaip politinės įtakos įrankį, nors iš esmės ir vykdo savo įsipareigojimus dėl dujų tiekimo Europai. „Kalbant griežtai, Rusija vykdo savo įsipareigojimus tiekti dujas, tačiau daugelis mano, kad jos atsisakymas didinti eksportą į Europą arba užpildyti „Gazprom“ priklausančias saugyklas yra spaudimo ES priemonė“, – savo tinklaraštyje parašė J. Borrellis.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje lapkritį buvo didžiausia Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 9,3 proc. ir buvo didžiausia. Latvijoje infliacija siekė 7,4 proc., o Estijoje – 8,6 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 5,2 proc., o vien euro zonoje – 4,9 procento.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad imsis atsakomųjų priemonių reaguodamas į Europos Sąjungos sprendimą pratęsti sankcijas Maskvai dėl padėties Ukrainoje, taip pat patikino, kad Rusija jau prisitaikė prie šių ribojimų. „Turime ir ištisą rinkinį atsakomųjų priemonių, kurios bus pratęstos ir mūsų pusėje.

Europos Sąjungos valstybių narių vadovai išsamiai aptarė didelių energijos išteklių kainų problemą, tačiau dėl nuomonių išsiskyrimo negalėjo suformuluoti galutinio pareiškimo šia tema, pranešė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis. „Mes gana ilgai diskutavome apie energetiką. Tai labai rimta tema, ji turi įtakos namų ūkiams, perkamajai galiai, taip pat Europos verslo konkurencingumui“, – sakė Ch.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį spaudė Rusiją grįžti prie taikos derybų su Ukraina ir pakartojo grasinimą drauge su JAV ir Didžiąja Britanija paskelbti beprecedenčių sankcijų Maskvai, jei rusų pajėgos peržengs Ukrainos sieną.

Europos Sąjunga į Rytų partnerystės valstybes planuoja investuoti daugiau kaip 2 mlrd. eurų, pareiškė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis. Kalbėdamas Briuselyje vykusiame ES viršūnių susitikime su Rytų partnerystės šalimis – Ukraina, Moldova, Sakartvelu, Armėnija ir Azerbaidžanu –  Ch. Michelis sakė: „Mūsų siūloma nauja darbotvarkė paremta plataus užmojo ekonomikos ir investicijų planu. Jis sutelks daugiau kaip 2 mlrd. eurų.

Europos lyderiai trečiadienį stengėsi išsaugoti savo, kaip Ukrainos ir Rusijos krizės tarpininkų, vaidmenį, bet Kremlius pademonstravo, kad labiau norėtų kalbėtis tiesiogiai su Vašingtonu. Europos Sąjungos ir jos Rytų partnerystės šalių – Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo, Armėnijos ir Azerbaidžano – viršūnių susitikimas įvyko tą pačią dieną, kai Rusija pateikė Vašingtonui virtinę saugumo reikalavimų.

Naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį prieš Europos Sąjungos viršūnių susitikimą įspėjo Rusiją, kad ji sumokėtų „didelę kainą“, jei įsiveržtų į Ukrainą. „Šiomis dienomis labai susirūpinę stebime saugumo situaciją prie Rusijos ir Ukrainos sienos“, – sakė O. Scholzas pirmoje savo, kaip kanclerio, kalboje parlamentui.

Europos Sąjunga nori gerų santykių su Maskva, bet yra pasirengusi imtis „beprecedenčių priemonių“, jei Rusija imsis naujų agresyvių veiksmų prieš Ukrainą, trečiadienį sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Žinoma, mes norime gerų santykių su Rusija, bet ar taip bus, priklauso nuo Rusijos elgesio“, – sakė ji, kalbėdama Europos Parlamente.

Antradienį vakare, kiek po 22 val. premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad įtikino abu ministrus, užsienio reikalų Gabrielių Landsbergį ir susisiekimo ministrą Marių Skuodį, likti pareigos. Opozicijos atstovai ir prieš paskelbiant sprendimą ir iškart po jo nepagailėjo kritikos.

Kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygis Leonidas Volkovas antradienį paragino Europos Sąjungą liautis „nuolaidžiavus“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir įvesti sankcijas rusų lyderiui ir jo aplinkai. L. Volkovas kalbėjo Europos Parlamente Strasbūre, kur A. Navalno dukra Darija turi atsiimti jos tėvui skirtą prestižinę Andrejaus Sacharovo premiją už minties laisvę. „Nuolaidžiauti buvo bandyta daug kartų ir vaisių tai nedavė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, jog prekybos sutrikimams su Kinija spręsti reikia skubių Europos Sąjungos (ES) veiksmų. Tai jis pirmadienį aptarė su už prekybą atsakingu Europos Komisijos vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu. „Išreiškiau savo dėkingumą V. Dombrovskiui už parodytą solidarumą ir pagalbą, padarytą dėl pastarojo meto politiškai motyvuoto ekonominio spaudimo iš Kinijos pusės.

Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė dėl sankcijų asmenims ir subjektams, siejamiems su Rusijos privačia karine bendrove „Wagner“, kaltinama prisidedant prie konfliktų kurstymo įvairiose šalyse. ES užsienio reikalų ministrai per susitikimą Briuselyje pritarė aštuonių asmenų ir trijų bendrovių sąrašui, kuriems bus taikomas draudimas išduoti vizas ir bus įšaldytas jų turtas, esantis Bendrijos jurisdikcijoje, nurodė diplomatai.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susirinko aptarti, kaip užkirsti kelią galimai naujai Rusijos invazijai į Ukrainą ir kokių priemonių imtis, jei Maskva nuspręstų pasiųsti savo karių į Ukrainos teritoriją. JAV žvalgybos pareigūnai sakė, kad Rusija prie sienos su Ukraina perkėlė 70 tūkst. karių ir rengiasi galimai invazijai kitų metų pradžioje. Maskva tai neigia, atmeta Vakarų susirūpinimą ir tvirtina, kad prieš ją vykdoma šmeižto kampanija.

Europos Sąjunga kartu su Jungtine Karalyste ir Jungtinėmis Valstijomis svarsto galimas sankcijas Rusijai dėl įtampos Ukrainos pasienyje, pirmadienį pareiškė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. „Šiandien neketiname priimti jokių konkrečių sprendimų dėl sankcijų. Kartu su Didžiąja Britanija ir JAV nagrinėjame, kokios jos galėtų būti, kada ir kaip galėtų būti įvestos“, – žurnalistams sakė J. Borrellis, atvykęs į ES užsienio reikalų ministrų pasitarimą Briuselyje.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pažadėjo, kad Europos Sąjunga sugriežtintų sankcijas Rusijai, įskaitant ekonomines ir finansines, jeigu Maskva negerbtų suverenių valstybių teisių.

Lietuvos eksportas šių metų sausio–spalio mėnesiais buvo 27,745 mlrd. eurų, importas – 30,255 mlrd. eurų, arba atitinkamai 18,4 proc. ir 27 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 23,3 proc. iki 17,159 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas per devynis mėnesius siekė 2,51 mlrd. eurų ir buvo 6,6 karto didesnis nei pernai sausį-spalį (378,8 mln. eurų), pranešė Statistikos departamentas.

ES derybininkai ketvirtadienį pasiekė susitarimą, kad mobiliojo ryšio vartotojams nemokamas tarptinklinis ryšys bus prieinamas dar bent iki 2032 metų. Tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimas 2017 metais tapo viena daugiausia pritarimo sulaukusių ES reformų, leidžianti europiečiams be papildomų mokesčių naudotis jų šalyse jiems taikomais mobiliojo ryšio planais visoje ES.

Europos Komisijos vadovai trečiadienį pranešė, kad kreipėsi į Kiniją informacijos dėl prekybos su Lietuva trikdžių. Bendrame pareiškime ES diplomatijos vadovas Josepas Borrelis ir už prekybą atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis tvirtino, kad bendrija atrems Pekino spaudimą, o Lietuvos ir Kinijos santykiai turės įtakos ir ES ryšiams su šia valstybe.

Lietuvos ekonomikos augimas trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 5,9 procento. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 4,1 proc., o tik euro zonoje – 3,9 procento. Latvijoje BVP per metus augo 5,1 proc., Estijoje – 9,2 procento.  Trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, Lietuvos BVP nepakito, Latvijos – augo 0,6 proc.

Pritarti direktyvoms dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje, privalomo darbo užmokesčio skaidrumo priemonėms, griežtesnio vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principo taikymo – tai dalis klausimų, kuriuos Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė aptarė Briuselyje vykusiame Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų Tarybos posėdyje, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

Europos Sąjungos planai iki 2035-ųjų faktiškai uždrausti automobilius su vidaus degimo varikliais kelia grėsmę pusei milijono darbo vietų, tvirtina Europos automobilių tiekėjai. Toks pareiškimas papildė perspėjimų sąrašą apie pasekmes dėl pernelyg skuboto perėjimo prie nulinės CO2 emisijos technologijų. Remiantis Europos automobilių tiekėjų asociacijos „Clepa“ atlikta beveik šimto įmonių apklausa, daugiau kaip du trečdaliai iš šių 501 tūkst.

Reaguodamas į ES išplėstas sankcijas, Minskas išplėtė asmenų, kurių atvykimas nepageidaujamas dėl Baltarusijos pareigūnų „diskriminacijos“, sąrašą, pirmadienį pranešė baltarusių Užsienio reikalų ministerija. „Išplėsti asmenų, kurių atvykimas į Baltarusijos Respublikos ir Sąjunginės valstybės teritoriją nepageidaujamas iš šalių, sistemingai diskriminuojančių baltarusių pareigūnus, žurnalistus ir visuomeninių organizacijų atstovus, sąrašai“, – nurodoma ministerijos pareiškime.