es

Kremliaus režimui užpuolus Ukrainą, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė prašymą dėl Ukrainos kandidatės statuso stojimui į Europos Sąjungą (ES) suteikimo. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad abejonių dėl šio klausimo niekam nebeturi kilti, nes Ukrainoje žūstantys žmonės kovoja ne tik už savo laisvę, bet ir už viso demokratinio pasaulio idėją.

Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų pirmininkai antradienį paragino Europos Sąjungos (ES) šalis kuo greičiau suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą, pranešė Lietuvos Seimas. „Remti Ukrainos siekį tapti visateise Europos Sąjungos nare ir kuo greičiau suteikti jai ES kandidatės statusą būtų galingas ir veiksmingas atsakas į Rusijos karinę agresiją ir reikšminga pagalba Ukrainai šiuo sunkiu metu“, – rašoma bendrame jų pareiškime.

Europos Sąjunga antradienį pažadėjo aktyviau kovoti su Rusijos dezinformacija, tvyrant nerimui dėl Maskvos kišimosi po invazijos į Ukrainą. ES jau uždraudė Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių RT ir „Sputnik“ transliacijas visoje Bendrijos teritorijoje, siekdama pažaboti, anot Briuselio, pagrindinius „Kremliaus manipuliavimo ekosistemos ginklus“. Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė pasiūlysiantis naują mechanizmą, leisiantį ES imtis sankcijų prieš Maskvos „piktyb...

Į Europą gali atvykti 5 mln. ukrainiečių pabėgėlių, jei Rusijos puolimas jų šalyje tęsis, pirmadienį sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „Jei tęsis miestų bombardavimas nesirenkant taikinių, galime tikėtis penkių milijonų pabėgėlių“, – sakė J. Borrellis po ES užsienio reikalų ministrų neformalaus pasitarimo prie Viduržemio jūros esančiame Monpeljė mieste. Iš Ukrainos, turinčios beveik 44 mln.

Europos Sąjunga steigia humanitarinius centrus, kad padėtų karo pabėgėliams ukrainiečiams rytinėse bloko narėse Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, bei rengiasi atsiųsti medicinos atsargų, penktadienį pranešė ES. Be to, blokas ketina suteikti pagalbą ES šalims, priimsiančioms daugiau nei vieną milijoną pabėgėlių, plūstančių iš karo niokojamos šalies, nurodė Europos Komisija išplatintame pranešime.

Ukrainos ateitis yra Europos Sąjungoje (ES) ir šalis turi tapti jos nare taip greitai, kaip įmanoma, sako eurokomisaras Marošas Ševčovičius. „Atėjo laikas stipriai žinutei. Atėjo laikas signalui, kad Ukrainos žmonės yra Europos žmonės. Mes norime jų (ES) taip greitai, kaip įmanoma“, – sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas, pasibaigus ES užsienio reikalų ministrų susitikimui Prancūzijos pietuose.

Šiandien Europos Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryboje šalys daug dėmesio skiria neapykantos kalbos ir tokių nusikaltimų užkardymui, rašoma pranešime spaudai.  Susitikime dalyvaujanti teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska akcentavo, kad šiandien Putino ir Lukašenkos vykdomos brutalios agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje – ES neapykantos kalbos kriminalizavimo taisyklės aktualios kaip niekad.

Moldova oficialiai pradėjo procesą, kad pateiktų prašymą priimti šalį į Europos Sąjungą, ketvirtadienį pranešė šalies prezidentė. Prezidentė Maia Sandu žurnalistų akivaizdoje paskelbė, kad jos šalis „pasirašys prašymą stoti į Europos Sąjungą“....

Europos Sąjunga sutiko suteikti laikiną apsaugą pabėgėliams, pasitraukusiems iš karo apimtos Ukrainos, ketvirtadienį  po bloko vidaus reikalų ministro susitikimo pranešė pareigūnai. Susitikime dalyvavusi ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson per „Twitter“ parašė, kad tai yra „istorinis sprendimas“. „Europos Sąjunga suteiks laikiną apsaugą visiems, pabėgusiems nuo karo Ukrainoje“, – sakė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujančios Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas.

Sakartvelas ketvirtadienį oficialiai paprašė suteikti narystę Europos Sąjungoje, pranešė šios Kaukazo valstybės premjeras, Europos Parlamentui anksčiau pritarus karo krečiamos Ukrainos analogiškiems siekiams. „Šiandien pateikėme prašymą dėl ES narystės“, – sakoma ministro pirmininko Iraklio Garibašvilio pranešime, paskelbtame jam pasirašius atitinkamą raštą. „Sakartvelas yra Europos valstybė ir toliau svarbiai prisideda prie jos apsaugos ir plėtros“, – pridūrė premjeras.

Lietuvai bei visai Europos Sąjungai svarstant uždrausti Rusijos ir su ja susijusiems laivams įplaukti į Bendrijos uostus, įskaitant ir Klaipėdą, tokios sankcijos gali nepavykti įgyvendinti visa apimtimi, nes laivų sąsajas su Rusija ne visada įmanoma greitai atsekti, sako Lietuvos laivų savininkų ir agentų organizacijų atstovai.

Europos Sąjungai (ES) trečiadienį pritaikius sankcijas Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belarusklaij“, premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad ankstesnis Vyriausybės sprendimas nutraukti „Belaruskalij“ produkcijos tranzitą per šalį nebėra svarbus.  „Patvirtinus sankcijas Europos Sąjungos mastu, tiesą sakant, Vyriausybės sprendimas jau nebėra svarbus. Kadangi yra nustatytos sankcijos, tos sankcijos galioja privaloma tvarka“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Europos Sąjunga trečiadienį dar labiau sugriežtino ekonomines sankcijas Baltarusijai ir įtraukė į juodąjį sąrašą 22 aukšto rango kariškius dėl Minsko vaidmens Rusijos invazijoje į Ukrainą. Baltarusija tapo svarbiu placdarmu Rusijos kariuomenei pradėti sausumos ir oro pajėgų puolimą prieš kaimyninę Ukrainą.

Europos Sąjunga trečiadienį uždraudė Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių RT ir „Sputnik“ transliacijas visoje Bendrijos teritorijoje, įgyvendindama plataus masto sankcijas prezidento Vladimiro Putino režimui už įsiveržimą į Ukrainą. „Šiandien žengiame svarbų žingsnį prieš Putino manipuliavimo operaciją ir uždarome Rusijos valstybinės žiniasklaidos čiaupą ES“, – sakoma Bendrijos užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) pranešime.

Europos Sąjunga antradienį uždraudė Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonėms RT ir „Sputinik“ transliuoti Bendrijoje, taip pat atjungė nuo tarpbankinio susirašinėjimo sistemos SWIFT kai kuriuos šios šalis bankus, pranešė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujanti Prancūzija. Priemonės, kurios įsigalios trečiadienį, kai bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, įvedamos Briuseliui griežtinant sankcijų režimą dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį paragino Europos Sąjungą elgtis su jo šalimi lygiai taip pat, kaip su Ukraina, nelaukiant, kol jai „ smogs karas“. „Parodykite Turkijai tokį pat jautrumą, kokį matome (rodomą) Ukrainai“, – per spaudos konferenciją Ankaroje sakė R. T. Erdoganas. Turkija siekia narystės ES nuo 1987 metų, tačiau pastaraisiais metais derybos strigo, o Briuselis vis labiau kritikavo R. T. Erdogano autoritarinį valdymą.

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė antradienį neeilinėje EP sesijoje, surengtoje dėl Rusijos invazijos prieš Ukrainą pareiškė, kad Ukraina krauju pasirašė pareiškimą ES narystei ir kreipėsi į rusų tautą, kviesdama sustabdyti karo nusikaltėlį V. Putiną, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuva ir dar septynios Europos Sąjungos šalys reiškia paramą Ukrainos narystei Bendrijoje, pirmadienį pranešė Prezidentūra. Kaip teigiama pranešime, Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovėnijos, Bulgarijos ir Slovakijos prezidentai atviru laišku kreipėsi į ES valstybių vadovus ragindami juos palaikyti Ukrainos ES narystės prašymą, kuo skubiau suteikti šaliai kandidatės statusą ir pradėti derybų procesą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasirašė oficialų prašymą Europos Sąjungai priimti jo šalį į bloką, šiuo metu turintį 27 nare, pranešė naujienų agentūra „Unian“, remdamasi valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ („Sluha narodu“) informacija. Pranešime sakoma, kad ceremonijoje dalyvavo Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefačukas ir ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis. „Ukrainiečiai seniai įrodė, kad mes – neatsiejama Europos bendrijos dalis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Europos Sąjungos kolegas ragina kuo skubiau teikti paramą Ukrainai, į kurios teritoriją veržiasi Rusijos pajėgos. „Mes privalome tuoj pat, šiandien, suteikti Ukrainai viską, kas įmanoma, ir net neįmanoma. Vėliau bus jau per vėlu“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas A. Anušauskas. Jis pirmadienį dalyvavo ES gynybos ministrų nuotoliniame susitikime.

Tradiciškai neutrali Šveicarija prisidės prie visų sankcijų Rusijai, kokias jau yra įvedusi Europos Sąjunga dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pranešė šios Alpių valstybės prezidentas Ignazio Cassisas. „Tai didelis žingsnis Šveicarijai“, – I. Cassisas sakė per spaudos konferenciją. Šveicarija kelias dienas delsė prisidėti prie tarptautinių pastangų nubausti Maskvą už puolimą prieš savo kaimynę.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį sakė, kad 27 Europos Sąjungos narės nesutaria dėl bloko plėtros, Rusijos užpultai Ukrainai paprašius narystės. „Europos Sąjungoje yra įvairių nuomonių ir opių klausimų dėl plėtros“, – sakė Ch. Michelis. Pasak jo, Kijevas turėtų pateikti oficialų prašymą dėl stojimo, o tada šalys narės turėtų prieiti prie vieningos pozicijos.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis išreiškė paramą pirmadienį Baltarusijoje prasidėjusioms Ukrainos ir Rusijos atstovų deryboms ir sakė, kad tai yra „pirmasis žingsnis“.      „Tai pirmas žingsnis. Mes palaikome šį susitikimą“, – sakė J. Borrellis žurnalistams.  Maskvos ir Kijevo delegacijos pirmadienį susitiko derybų prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos, šalia Pripetės upės.

Prezidentas Gitanas Nausėda paskyrė iki šiol užsienio reikalų viceministru dirbusį diplomatą Arnoldą Pranckevičių ambasadoriumi Europos Sąjungoje (ES). Prezidentas pirmadienį, po Vyriausybės teikimo, pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė A. Pranckevičių nuolatiniu Lietuvos atstovu ES nuo kovo 1-osios. Politikas užsienio reikalų viceministru dirba nuo šios Vyriausybės darbo pradžios 2020-ųjų gruodį, iki tol jis ketverius metus vadovavo Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį sakė, kad 27 Europos Sąjungos narės nesutaria dėl bloko plėtros, Rusijos užpultai Ukrainai paprašius narystės. „Europos Sąjungoje yra įvairių nuomonių ir opių klausimų dėl plėtros“, – sakė Ch. Michelis. Pasak jo, Kijevas turėtų pateikti oficialų prašymą dėl stojimo, o tada šalys narės turėtų prieiti prie vieningos pozicijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Europos Sąjungą nedelsiant suteikti jo šaliai narystę bloke, Maskvos puolimui prieš Ukrainą tęsiantis jau penktą dieną. „Mes kreipiamės į Europos Sąjungą dėl skubaus Ukrainos priėmimo pagal naują specialią procedūrą“, – naujame vaizdo kreipimesi sakė 44 metų lyderis. „Mūsų tikslas yra būti kartu su visais europiečiais ir, svarbiausia, būti lygiomis teisėmis. Esu tikras, kad tai sąžininga.

Europos Sąjunga sekmadienį ėmėsi koordinuoti šimtų tūkstančių ukrainiečių, bėgančių nuo Rusijos invazijos, priėmimą – visų pirma, svarstydama galimybę suteikti jiems laikinosios apsaugos statusą. Naujienų agentūros AFP duomenimis, ketvirtadienį prasidėjus įsiveržimui, į ES lig šiol atvyko apie 400 tūkst. ukrainiečių. Pusė jų pateko į Lenkiją, pranešė Varšuva.

Europos Sąjungai sekmadienį paskelbus naujų plačių sankcijų Rusijai dėl pastarosios įsiveržimo į Ukrainą, BNS kalbinti ekonomistai sako, jog per kelias savaites tai gali sukelti Rusijos finansų krachą, be to, jie pastebi, kad sankcijų poveikį lems ir tai, kokie Rusijos bankai bus atjungti nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.

Europos Sąjungos (ES) ministrai sekmadienį tariasi dėl būdų, kaip suderinti šimtų tūkstančių ukrainiečių, bėgančių nuo Rusijos invazijos, priėmimą bloke, ir ypač kaip taikyti laikinosios apsaugos statusą. „Turime apsvarstyti, kokį statusą galime suteikti žmonėms, kurie šiomis sudėtingomis sąlygomis bėga iš Ukrainos teritorijos,“ – sekmadienį atvykęs į derybas kalbėjo Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai sekmadienį tarsis dėl būdų padėti Ukrainai atremti Rusijos puolimą ir svarstys „mirtinos įrangos“ ir atsargų, tokių kaip degalai, finansavimą, pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Skubiai sušauktame susitikime, kuris vyks vaizdo konferencijos formatu, taip pat bus nagrinėjamos papildomos ES sankcijos Rusijai, apie kurias praėjusią naktį paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sekmadienį išvyksta į neeilinį Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų tarybos posėdį, kuriame ministrai tarsis dėl pagalbos Ukrainai teikimo, pabėgėlių priėmimo ir tolesnių sankcijų Rusijai, šią savaitę užpuolusiai Ukrainą. Kaip nurodo Vidaus reikalų ministerija, A. Bilotaitė siūlys plėsti ES sankcijas ir Baltarusijai, nes ji tiesiogiai dalyvauja kariniuose veiksmuose prieš Ukrainą.

Europos Sąjungos (ES) šalys sutaria dėl sankcijų Rusijai griežtinimo, sprendimai galimi kitą savaitę, BNS sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Pritarimas trečiajam sankcijų paketui tikrai yra. Dabar jis jau rengiamas ir tikėtina, kad būtų priimtas per kitą savaitę. Galimai SWIFT klausimas taip pat bus išspręstas“, – po neeilinio ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio komentare BNS sakė G. Landsbergis. Ministrai penktadienį sutarė dėl vadinamojo antrojo sankcijų paketo.

Ambasadoriumi prie Europos Sąjungos (ES) siūloma skirti užsienio reikalų viceministrą Arnoldą Pranckevičių. Užsienio reikalų ministerijos penktadienį registruotame prezidento dekreto projekte numatoma, kad A. Pranckevičius į pareigas būtų skirtas nuo kovo 1-osios. A. Pranckevičius užsienio reikalų viceministru dirba nuo šios Vyriausybės darbo pradžios 2020-ųjų gruodį, iki tol jis ketverius metus vadovavo Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje.

Į Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių susitikimą Briuselyje atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda paragino Europą ryžtingiau priimti sprendimus po Rusijos invazijos prieš Kijevą, taip pat siūlo svarstyti galimybes suteikti Ukrainai kandidatės į bendriją statusą. „Negalime sau leisti prabangos būti diskusijų klubu. Vis dar tikiu ES vaidmens užkirsti kelią tokiems veiksmams Europos viduryje potencialu“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda, turėdamas omenyje prasidėjusią Rusijos invaziją.

Rusijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas susitikime su Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT)  generaliniu sekretoriumi Stefano Sannino pareiškė, kad naujos Europos Sąjungos sankcijos yra neteisėtos, ir perspėjo, jog tokie Bendrijos veiksmai neliks be atsako.  „Rusija pabrėžė tokių vienašalių priemonių, galinčių tik dar labiau pabloginti ir taip sudėtingą Rusijos ir ES santykių padėtį, neteisėtą ir neapibrėžtą pobūdį.

Europos Sąjungos lyderiai ruošiasi sankcijas dėl agresijos prieš Ukrainą. Nutekinti dokumentai rodo, kad lyderių susitikime bus bandoma įvesti sankcijas Baltarusijai. Nutekintame sankcijų projekte, kuris bus aptartas ketvirtadienio vakarą, smerkiamas Baltarusijos vaidmuo kare prieš Ukrainą, rašo naujienų portalas „The Guardian“. Nutekintame dokumente rašoma: „Europos Vadovų Taryba ragina skubiai parengti sankcijų paketą, kuris paliestų ir Baltarusiją.

Europos Sąjunga dėl Ukrainos užpuolimo Rusiją „patrauks atsakomybėn“ ir rengia naujas sankcijas, turėsiančias „didžiulių ir sunkių pasekmių“ Maskvai, ketvirtadienį paskelbė bloko lyderiai. „Griežtai smerkiame nepateisinamą Rusijos ataką prieš Ukrainą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, jog Europos Sąjungos tikslas yra atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų gamtinių dujų. „Mėnesiais, jei ne metais, stebėjome, kaip Rusija naudojo energijos išteklius spausti ne tik Ukrainą, bet ir ES. Ir dabar tikrai esame pasiryžę atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų“, – EK vadovė kalbėjo trečiadienį Briuselyje per susitikimą su atvykusiu Norvegijos premjeru Jonu Gahru Store.

Ketvirtadienį skubiai sušauktame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje turėtų būti išplėstas Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketas, jis palies tiek bankus, tiek atskirus asmenis, sako eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.  „Galiu pasakyti, kad yra sankcionuojami dar eilė Rusijos bankų, įšaldant jų turimas lėšas Europoje, drastiškai išplečiamas žmonių sąrašas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Sinkevičius.

Europos Sąjunga ketina paskelbti sankcijas virtinei aukšto rango Rusijos pareigūnų, įskaitant gynybos ministrą Sergejų Šoigu, prezidento administracijos vadovą Antoną Vaino, Užsienio reikalų ministerijos atstovę Mariją Zacharovą ir investicinio banko VEB pirmininką Igorį Šuvalovą, pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ), remdamasis neįvardytais ES diplomatais.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje sausį buvo didžiausia Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 12,3 proc., Estijoje ji siekė 11 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Latvijoje – 7,5 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 5,6 proc., o vien euro zonoje – 5,1 procento.

Europos turi būti vieninga ir aktyvi, sako su solidarumo vizitu į Lietuvą atvykusios Europos Parlamento (EP) Europos liaudies partijos frakcijos vadovas Manfredas Weberis. Jis kartu su delegacija Vilniuje jau porą dienų. Pasak politiko, šis vizitas yra palaikymo parodymas, nes Lietuva išgyvena unikalius laikus.  „Mes kaip EPP grupė atvykome su solidarumo vizitu, demonstruodami vienybę šią istorijos akimirką.

Vengrija Europos Sąjungos valstybių Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) posėdyje nepritarė sankcijų Rusijai paketui, kurį Briuselis ruošiasi priimti reaguodamas į Maskvos sprendimą pripažinti separatistinių darinių nepriklausomybę, antradienį pranešė televizija CNBC. „Visos šalys atvirai palaiko naujas sankcijas Rusijai, išskyrus vieną – Vengriją. Jie pabrėžia dialogo svarbą“, – sakė vienas  Europos Sąjungos diplomatas, kurį cituoja CNBC.

Norvegija antradienį pranešė prisidėsianti prie Europos Sąjungos naujų sankcijų Rusijai dėl Ukrainos, taip pat kovo mėnesį organizuosianti anksčiau suplanuotas dideles NATO pratybas. „Padėties Ukrainoje lygis... dramatiška“, – žurnalistams Osle sakė premjeras Jonas Gahras Store. „Vakar buvo posūkio taškas“, – pridūrė jis, turėdamas galvoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pripažinti dviejų Rytų Ukrainos separatistinių darinių nepriklausomybę.

Europos Sąjunga antradienį pranešė sieksianti įvesti sankcijų bankams, finansuojantiems Rusijos operacijas Ukrainos separatistinėse teritorijose, taip pat suvaržyti Maskvos prieigą prie Europos finansų rinkų, atsakydama į Kremliaus sprendimą pripažinti Donbaso separatistų „liaudies respublikas“. Siūlomos sankcijos, kurias taip pat siekiama taikyti individualiems pareigūnams ir suvaržyti prekybą su separatistinėmis teritorijomis, bus oficialiai pateiktos vėliau antradienį, sakoma pranešime.

Europos Sąjungoje (ES) infliacijai pasiekus istorines aukštumas geopolitinės rizikos ją gali dar padidinti, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Gediminas Šimkus mano, kad infliaciją augins konfliktas Ukrainoje, pasiūlos trikdžiai, nemažėsiančios gamtinių dujų kainos.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kartu Su Europos Sąjungos, Šengeno ir Vakarų Balkanų šalių ministrais vasario 21-22 d. Austrijoje dalyvauja konferencijoje neteisėtų migrantų grąžinimo klausimais. Į darbotvarkę taip pat įtrauktas Ukrainos klausimas – diskutuojama, kokią įtaką migracijos procesams turėtų galimas karinis konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos, rašoma pranešime spaudai.

Reaguojant į Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pripažinti Rytų Ukrainoje įsitvirtinusių prokremliškų separatistų įkurtas „liaudies respublikas“, Europos Sąjunga netrukus turėtų įvesti papildomų sankcijų Kremliui, sako Lietuvos prezidento patarėja.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai pirmadienį pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pripažinti Maskvos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje nepriklausomybę ir perspėjo, kad bendrija ir jos sąjungininkės į tai sureaguos tvirtai.