es

Bulgarijos ekspremjeras 62 metų Boiko Borisovas ir dar keli  jo partijos nariai buvo sulaikyti ketvirtadienio vakarą, Europos prokuratūrai (EPPO) vykdant baudžiamąjį tyrimą, susijusį su piktnaudžiavimu Europos Sąjungos finansine parama. „Vyksta didelė operacija, susijusi su 120 bylų, tiriamų Europos prokuratūros biure Bulgarijoje. Boiko Borisovas... buvo sulaikytas“, – sakoma Vidaus reikalų ministerijos pranešime.

Europos valstybės skubiai ieško strategijos su energija susijusios infliacijos bangai pažaboti, Rusijos karui Ukrainoje išprovokavus naftos kainų augimą – ypač naftos, kurios kaina perkopė 100 JAV dolerių (90 eurų) už barelį. Vyriausybės svarsto, kokiomis priemonėmis galėtų reaguoti, kad sumažintų įtampą įmonėms ir vartotojams, maisto kainoms pakilus į dešimtmečius nematytas aukštumas.

Užsienio reikalų ministerijai (URM) suteikus Europos Sąjungos (ES) sankcijų išimtis Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovei „Lifosa“ ketvirtadienį leista atlikti dalį mokėjimų, patvirtino įmonė. „Lifosa“ gavo teisę vykdyti dalį būtiniausių finansinių operacijų.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje vasarį buvo didžiausia Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 14 proc., Estijoje – 11,6 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Latvijoje – 8,8 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 6,2 proc., o vien euro zonoje – 5,9 procento.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis kartu su aštuonių Europos Sąjungos (ES) šalių transporto ministrais Europos Komisijai (EK) siūlo laikinai netaikyti Mobilumo paketo nuostatų, kurios įpareigoja kas aštuonias savaites grąžinti transporto priemonę į jos kilmės šalį ir riboja kabotažą.

Rusijos technologijų grupės „Yandex“ vadovas Tigranas Chudaverdianas atsistatydino po to, kai buvo įtrauktas į naujus Europos Sąjungos sankcijų sąrašus. „Tigranas Chudaverdianas nedelsdamas pasitraukė iš „Yandex“ vykdomojo direktoriaus ir generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigų“, – teigiama „Yandex“ pranešime spaudai.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pasinaudodamas kitos savaitės kelione į skubų NATO viršūnių susitikimą patvirtins Vašingtono „tvirtą kaip geležis“ paramą sąjungininkėms, taip pat dalyvaus Europos Sąjungos lyderių susitikime, antradienį pranešė Baltieji rūmai. Per kovo 24-osios viršūnių susitikimą Briuselyje J. Bidenas „vėl patvirtins mūsų tvirtą kaip geležis įsipareigojimą savo sąjungininkėms NATO“, žurnalistams sakė spaudos sekretorė Jen Psaki.

Europos Sąjunga antradienį įvedė sankcijas Rusijos milijardieriui Romanui Abramovičiui ir virtinei kitų šios šalies oligarchų, paskelbusi ketvirtąjį priemonių paketą dėl Maskvos karo prieš Ukrainą.

Teisingumo ministerija Europos Sąjungoje siūlo steigti specialų tribunolą, kuris užtikrintų Rusijos ir Baltarusijos vadovų baudžiamąją atsakomybę dėl agresijos Ukrainoje, antradienį pranešė ministerija.

Profesinė sąjunga „Solidarumas“ siūlo nacionalizuoti Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovę „Lifosa“, kurios netiesioginiam savininkui Europos Sąjunga (ES) pritaikė sankcijas, antradienį pranešė organizacija. „Solidarumo“ pirmininkė Kristina Krupavičienė su pasiūlymu nacionalizuoti „Lifosą“ kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę. Toks žingsnis, anot jos, padėtų išsaugoti darbo vietas, valstybės ir savivaldybės biudžeto pajamas, o dalį gauto pelno būtų galima skirti Ukrainai remti.

Europos Sąjunga įves sankcijas Romanui Abramovičiui ir kitiems oligarchams, tęsdama spaudimą rusams, remiantiems Maskvos invaziją į Ukrainą, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė trys diplomatai. Milijardierius R. Abramovičius, Anglijos „Premier“ lygos futbolo klubo „Chelsea“ savininkas, ir kiti oligarchai įtraukiami į asmenų, kurių turtas ES, įskaitant superjachtas ir didžiulius namus, gali būti konfiskuotas ir kurie gali būti neįleidžiami į bloko teritoriją, sąrašą, sakė diplomatai.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Europos Sąjungos (ES) kandidatės statuso suteikimą Ukrainai vadina viena svarbiausių užduočių, kaip europiečiai partneriai gali veiksmingai paremti Ukrainą, šiuo metu patiriančią brutalią Rusijos agresiją. „Nebėra laiko trypčioti – reikia pradėti rimtai ruoštis Ukrainos narystei ES. Dėl Rusijos karinės invazijos prieš Ukrainą, ši šalis ir Europa atsidūrė ypatingame, nesulyginamame istorinio lūžio momente.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė strateginę klaidą pradėdamas karą Ukrainoje. Jis neapskaičiavo politinio šalies nusiteikimo ir gana naiviai manė, kad ukrainiečiai rusų karius pasitiks su gėlėmis, rašo Foreign Affairs.  Jis taip pat neįvertino JAV, Europos Sąjungos ir daugybės kitų, kad ir tolimų, šalių pasipiktinimo. JAV ir jos bendražygiai susitarė dėl griežtų ir iki šiol nematytų sankcijų, Maskvai tai jau kainuoja itin daug.

Europos Sąjunga (ES) siūlo padvigubinti karinės pagalbos Ukrainai finansavimą, skiriant papildomus 500 mln. eurų, ir taip padėti Kyjivo pajėgoms kovoti su Rusijos invazija, penktadienį pranešė ES užsienio politikos vadovas. Josepas Borrellis pareiškė esąs „tikras“, kad Prancūzijoje susitinkantys ES lyderiai sutiks išplėsti finansavimo paketą, pagal kurį Bendrija finansuoja Ukrainai siunčiamus ginklus.

Europos lyderiai įsipareigojo remti Ukrainos europinę integraciją, po penktadienio naktį pasibaigusios Europos Vadovų Tarybos (EVT) sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Penkios valandos sunkių ir įtemptų diskusijų, nusitęsusių į gilią naktį ir pagaliau rezultatas – iš esmės pradedama Ukrainos eurointegracijos procedūra“, – feisbuke rašo šalies vadovas. Prezidentūros pateiktame G. Nausėdos komentare jis teigė, jog būtent dėl Ukrainos narystės užvirė svarbiausia diskusija.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį pareiškė Ukrainai, kad jokio greito būdo šiai šaliai įstoti į bloką nėra, užgesindami Kyjivo viltis Rusijos karinio puolimo akivaizdoje. „Nėra tokio dalyko kaip paspartinta procedūra“, – sakė Nyderlandų premjeras Markas Rutte, atvykęs į ES aukščiausiojo lygio susitikimą Versalio rūmuose Prancūzijoje. Toks požiūris atspindi kelių valstybių narių poziciją.

Dėl ES sankcijų Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai areštavus jo netiesiogiai valdomos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ sąskaitas bankuose, ekonomikos analitikai sako, kad įmonės sustabdymas labiau paveiks regioną ir su įmone susijusius verslus. Jų vertinimu, dėl karo Ukrainoje griežtinant sankcijas Rusijai, panašių atvejų Europoje gali daugėti, tačiau šalys turėtų prie jų adaptuotis.

Kremliaus režimui užpuolus Ukrainą, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė prašymą dėl Ukrainos kandidatės statuso stojimui į Europos Sąjungą (ES) suteikimo. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad abejonių dėl šio klausimo niekam nebeturi kilti, nes Ukrainoje žūstantys žmonės kovoja ne tik už savo laisvę, bet ir už viso demokratinio pasaulio idėją.

Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų pirmininkai antradienį paragino Europos Sąjungos (ES) šalis kuo greičiau suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą, pranešė Lietuvos Seimas. „Remti Ukrainos siekį tapti visateise Europos Sąjungos nare ir kuo greičiau suteikti jai ES kandidatės statusą būtų galingas ir veiksmingas atsakas į Rusijos karinę agresiją ir reikšminga pagalba Ukrainai šiuo sunkiu metu“, – rašoma bendrame jų pareiškime.

Europos Sąjunga antradienį pažadėjo aktyviau kovoti su Rusijos dezinformacija, tvyrant nerimui dėl Maskvos kišimosi po invazijos į Ukrainą. ES jau uždraudė Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių RT ir „Sputnik“ transliacijas visoje Bendrijos teritorijoje, siekdama pažaboti, anot Briuselio, pagrindinius „Kremliaus manipuliavimo ekosistemos ginklus“. Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė pasiūlysiantis naują mechanizmą, leisiantį ES imtis sankcijų prieš Maskvos „piktyb...

Į Europą gali atvykti 5 mln. ukrainiečių pabėgėlių, jei Rusijos puolimas jų šalyje tęsis, pirmadienį sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „Jei tęsis miestų bombardavimas nesirenkant taikinių, galime tikėtis penkių milijonų pabėgėlių“, – sakė J. Borrellis po ES užsienio reikalų ministrų neformalaus pasitarimo prie Viduržemio jūros esančiame Monpeljė mieste. Iš Ukrainos, turinčios beveik 44 mln.

Europos Sąjunga steigia humanitarinius centrus, kad padėtų karo pabėgėliams ukrainiečiams rytinėse bloko narėse Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, bei rengiasi atsiųsti medicinos atsargų, penktadienį pranešė ES. Be to, blokas ketina suteikti pagalbą ES šalims, priimsiančioms daugiau nei vieną milijoną pabėgėlių, plūstančių iš karo niokojamos šalies, nurodė Europos Komisija išplatintame pranešime.

Ukrainos ateitis yra Europos Sąjungoje (ES) ir šalis turi tapti jos nare taip greitai, kaip įmanoma, sako eurokomisaras Marošas Ševčovičius. „Atėjo laikas stipriai žinutei. Atėjo laikas signalui, kad Ukrainos žmonės yra Europos žmonės. Mes norime jų (ES) taip greitai, kaip įmanoma“, – sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas, pasibaigus ES užsienio reikalų ministrų susitikimui Prancūzijos pietuose.

Šiandien Europos Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryboje šalys daug dėmesio skiria neapykantos kalbos ir tokių nusikaltimų užkardymui, rašoma pranešime spaudai.  Susitikime dalyvaujanti teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska akcentavo, kad šiandien Putino ir Lukašenkos vykdomos brutalios agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje – ES neapykantos kalbos kriminalizavimo taisyklės aktualios kaip niekad.

Moldova oficialiai pradėjo procesą, kad pateiktų prašymą priimti šalį į Europos Sąjungą, ketvirtadienį pranešė šalies prezidentė. Prezidentė Maia Sandu žurnalistų akivaizdoje paskelbė, kad jos šalis „pasirašys prašymą stoti į Europos Sąjungą“....

Europos Sąjunga sutiko suteikti laikiną apsaugą pabėgėliams, pasitraukusiems iš karo apimtos Ukrainos, ketvirtadienį  po bloko vidaus reikalų ministro susitikimo pranešė pareigūnai. Susitikime dalyvavusi ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson per „Twitter“ parašė, kad tai yra „istorinis sprendimas“. „Europos Sąjunga suteiks laikiną apsaugą visiems, pabėgusiems nuo karo Ukrainoje“, – sakė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujančios Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas.

Sakartvelas ketvirtadienį oficialiai paprašė suteikti narystę Europos Sąjungoje, pranešė šios Kaukazo valstybės premjeras, Europos Parlamentui anksčiau pritarus karo krečiamos Ukrainos analogiškiems siekiams. „Šiandien pateikėme prašymą dėl ES narystės“, – sakoma ministro pirmininko Iraklio Garibašvilio pranešime, paskelbtame jam pasirašius atitinkamą raštą. „Sakartvelas yra Europos valstybė ir toliau svarbiai prisideda prie jos apsaugos ir plėtros“, – pridūrė premjeras.

Lietuvai bei visai Europos Sąjungai svarstant uždrausti Rusijos ir su ja susijusiems laivams įplaukti į Bendrijos uostus, įskaitant ir Klaipėdą, tokios sankcijos gali nepavykti įgyvendinti visa apimtimi, nes laivų sąsajas su Rusija ne visada įmanoma greitai atsekti, sako Lietuvos laivų savininkų ir agentų organizacijų atstovai.

Europos Sąjungai (ES) trečiadienį pritaikius sankcijas Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belarusklaij“, premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad ankstesnis Vyriausybės sprendimas nutraukti „Belaruskalij“ produkcijos tranzitą per šalį nebėra svarbus.  „Patvirtinus sankcijas Europos Sąjungos mastu, tiesą sakant, Vyriausybės sprendimas jau nebėra svarbus. Kadangi yra nustatytos sankcijos, tos sankcijos galioja privaloma tvarka“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Europos Sąjunga trečiadienį dar labiau sugriežtino ekonomines sankcijas Baltarusijai ir įtraukė į juodąjį sąrašą 22 aukšto rango kariškius dėl Minsko vaidmens Rusijos invazijoje į Ukrainą. Baltarusija tapo svarbiu placdarmu Rusijos kariuomenei pradėti sausumos ir oro pajėgų puolimą prieš kaimyninę Ukrainą.

Europos Sąjunga trečiadienį uždraudė Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių RT ir „Sputnik“ transliacijas visoje Bendrijos teritorijoje, įgyvendindama plataus masto sankcijas prezidento Vladimiro Putino režimui už įsiveržimą į Ukrainą. „Šiandien žengiame svarbų žingsnį prieš Putino manipuliavimo operaciją ir uždarome Rusijos valstybinės žiniasklaidos čiaupą ES“, – sakoma Bendrijos užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) pranešime.

Europos Sąjunga antradienį uždraudė Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonėms RT ir „Sputinik“ transliuoti Bendrijoje, taip pat atjungė nuo tarpbankinio susirašinėjimo sistemos SWIFT kai kuriuos šios šalis bankus, pranešė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujanti Prancūzija. Priemonės, kurios įsigalios trečiadienį, kai bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, įvedamos Briuseliui griežtinant sankcijų režimą dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį paragino Europos Sąjungą elgtis su jo šalimi lygiai taip pat, kaip su Ukraina, nelaukiant, kol jai „ smogs karas“. „Parodykite Turkijai tokį pat jautrumą, kokį matome (rodomą) Ukrainai“, – per spaudos konferenciją Ankaroje sakė R. T. Erdoganas. Turkija siekia narystės ES nuo 1987 metų, tačiau pastaraisiais metais derybos strigo, o Briuselis vis labiau kritikavo R. T. Erdogano autoritarinį valdymą.

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė antradienį neeilinėje EP sesijoje, surengtoje dėl Rusijos invazijos prieš Ukrainą pareiškė, kad Ukraina krauju pasirašė pareiškimą ES narystei ir kreipėsi į rusų tautą, kviesdama sustabdyti karo nusikaltėlį V. Putiną, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuva ir dar septynios Europos Sąjungos šalys reiškia paramą Ukrainos narystei Bendrijoje, pirmadienį pranešė Prezidentūra. Kaip teigiama pranešime, Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovėnijos, Bulgarijos ir Slovakijos prezidentai atviru laišku kreipėsi į ES valstybių vadovus ragindami juos palaikyti Ukrainos ES narystės prašymą, kuo skubiau suteikti šaliai kandidatės statusą ir pradėti derybų procesą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasirašė oficialų prašymą Europos Sąjungai priimti jo šalį į bloką, šiuo metu turintį 27 nare, pranešė naujienų agentūra „Unian“, remdamasi valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ („Sluha narodu“) informacija. Pranešime sakoma, kad ceremonijoje dalyvavo Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefačukas ir ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis. „Ukrainiečiai seniai įrodė, kad mes – neatsiejama Europos bendrijos dalis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Europos Sąjungos kolegas ragina kuo skubiau teikti paramą Ukrainai, į kurios teritoriją veržiasi Rusijos pajėgos. „Mes privalome tuoj pat, šiandien, suteikti Ukrainai viską, kas įmanoma, ir net neįmanoma. Vėliau bus jau per vėlu“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas A. Anušauskas. Jis pirmadienį dalyvavo ES gynybos ministrų nuotoliniame susitikime.

Tradiciškai neutrali Šveicarija prisidės prie visų sankcijų Rusijai, kokias jau yra įvedusi Europos Sąjunga dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pranešė šios Alpių valstybės prezidentas Ignazio Cassisas. „Tai didelis žingsnis Šveicarijai“, – I. Cassisas sakė per spaudos konferenciją. Šveicarija kelias dienas delsė prisidėti prie tarptautinių pastangų nubausti Maskvą už puolimą prieš savo kaimynę.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį sakė, kad 27 Europos Sąjungos narės nesutaria dėl bloko plėtros, Rusijos užpultai Ukrainai paprašius narystės. „Europos Sąjungoje yra įvairių nuomonių ir opių klausimų dėl plėtros“, – sakė Ch. Michelis. Pasak jo, Kijevas turėtų pateikti oficialų prašymą dėl stojimo, o tada šalys narės turėtų prieiti prie vieningos pozicijos.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis išreiškė paramą pirmadienį Baltarusijoje prasidėjusioms Ukrainos ir Rusijos atstovų deryboms ir sakė, kad tai yra „pirmasis žingsnis“.      „Tai pirmas žingsnis. Mes palaikome šį susitikimą“, – sakė J. Borrellis žurnalistams.  Maskvos ir Kijevo delegacijos pirmadienį susitiko derybų prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos, šalia Pripetės upės.

Prezidentas Gitanas Nausėda paskyrė iki šiol užsienio reikalų viceministru dirbusį diplomatą Arnoldą Pranckevičių ambasadoriumi Europos Sąjungoje (ES). Prezidentas pirmadienį, po Vyriausybės teikimo, pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė A. Pranckevičių nuolatiniu Lietuvos atstovu ES nuo kovo 1-osios. Politikas užsienio reikalų viceministru dirba nuo šios Vyriausybės darbo pradžios 2020-ųjų gruodį, iki tol jis ketverius metus vadovavo Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį sakė, kad 27 Europos Sąjungos narės nesutaria dėl bloko plėtros, Rusijos užpultai Ukrainai paprašius narystės. „Europos Sąjungoje yra įvairių nuomonių ir opių klausimų dėl plėtros“, – sakė Ch. Michelis. Pasak jo, Kijevas turėtų pateikti oficialų prašymą dėl stojimo, o tada šalys narės turėtų prieiti prie vieningos pozicijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Europos Sąjungą nedelsiant suteikti jo šaliai narystę bloke, Maskvos puolimui prieš Ukrainą tęsiantis jau penktą dieną. „Mes kreipiamės į Europos Sąjungą dėl skubaus Ukrainos priėmimo pagal naują specialią procedūrą“, – naujame vaizdo kreipimesi sakė 44 metų lyderis. „Mūsų tikslas yra būti kartu su visais europiečiais ir, svarbiausia, būti lygiomis teisėmis. Esu tikras, kad tai sąžininga.

Europos Sąjunga sekmadienį ėmėsi koordinuoti šimtų tūkstančių ukrainiečių, bėgančių nuo Rusijos invazijos, priėmimą – visų pirma, svarstydama galimybę suteikti jiems laikinosios apsaugos statusą. Naujienų agentūros AFP duomenimis, ketvirtadienį prasidėjus įsiveržimui, į ES lig šiol atvyko apie 400 tūkst. ukrainiečių. Pusė jų pateko į Lenkiją, pranešė Varšuva.

Europos Sąjungai sekmadienį paskelbus naujų plačių sankcijų Rusijai dėl pastarosios įsiveržimo į Ukrainą, BNS kalbinti ekonomistai sako, jog per kelias savaites tai gali sukelti Rusijos finansų krachą, be to, jie pastebi, kad sankcijų poveikį lems ir tai, kokie Rusijos bankai bus atjungti nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.

Europos Sąjungos (ES) ministrai sekmadienį tariasi dėl būdų, kaip suderinti šimtų tūkstančių ukrainiečių, bėgančių nuo Rusijos invazijos, priėmimą bloke, ir ypač kaip taikyti laikinosios apsaugos statusą. „Turime apsvarstyti, kokį statusą galime suteikti žmonėms, kurie šiomis sudėtingomis sąlygomis bėga iš Ukrainos teritorijos,“ – sekmadienį atvykęs į derybas kalbėjo Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai sekmadienį tarsis dėl būdų padėti Ukrainai atremti Rusijos puolimą ir svarstys „mirtinos įrangos“ ir atsargų, tokių kaip degalai, finansavimą, pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Skubiai sušauktame susitikime, kuris vyks vaizdo konferencijos formatu, taip pat bus nagrinėjamos papildomos ES sankcijos Rusijai, apie kurias praėjusią naktį paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sekmadienį išvyksta į neeilinį Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų tarybos posėdį, kuriame ministrai tarsis dėl pagalbos Ukrainai teikimo, pabėgėlių priėmimo ir tolesnių sankcijų Rusijai, šią savaitę užpuolusiai Ukrainą. Kaip nurodo Vidaus reikalų ministerija, A. Bilotaitė siūlys plėsti ES sankcijas ir Baltarusijai, nes ji tiesiogiai dalyvauja kariniuose veiksmuose prieš Ukrainą.

Europos Sąjungos (ES) šalys sutaria dėl sankcijų Rusijai griežtinimo, sprendimai galimi kitą savaitę, BNS sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Pritarimas trečiajam sankcijų paketui tikrai yra. Dabar jis jau rengiamas ir tikėtina, kad būtų priimtas per kitą savaitę. Galimai SWIFT klausimas taip pat bus išspręstas“, – po neeilinio ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio komentare BNS sakė G. Landsbergis. Ministrai penktadienį sutarė dėl vadinamojo antrojo sankcijų paketo.