„Lietuva BK griežtumu neigiamai išsiskiria iš ES narių, laisvės atėmimo bausmė skiriama daug dažniau nei kitose ES valstybėse, o skiriamos laisvės atėmimo bausmės yra ne tik itin griežtos, bet ir orientuotos į ilgalaikį nuteistųjų izoliavimą, dėl to Lietuva pirma ES ir pagal kalinių skaičių“, – per pataisų paketo pateikimą Seime sakė ministrė.
Baudžiamojo kodekso pataisomis iki 500 eurų būtų didinama žalos riba, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė už turtinius nusikaltimus, kai kurios veikos dekriminalizuojamos.
Už pataisų paketą po pateikimo balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo 12 ir susilaikė 26 parlamentarai. Projektą palaikė valdantieji bei didžioji dalis opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovų, prieš buvo iš susilaikė – opozicija bei du konservatoriai ir Liberalų sąjūdžio atstovas. Toliau projektus svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
„Ekonominiai MGL dydžiai, kuriais vertinamas veikos pavojingumas turtiniuose, finansiniuose ir ekonominiuose nusikaltimuose, pastaruosius 20 metų iš esmės nesikeitė, ir yra akivaizdžiai per maži ir neatitinka iš esmės pasikeitusios ekonominės padėties valstybėje“, – pažymėjo ministrė.
Ji teigė, kad pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos baudžiamoji politika buvo griežtinama, o bandymų ją subalansuoti nebuvo.
Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė replikavo, kad „su šiuo projektu visų pirma kyla jo adekvatumo klausimas“.
„Jei jūs iš viso Baudžiamąjį kodeksą panaikintumėt, darbo ir teisėsaugai sumažėtų, ir teismai ramiau gyventų, ir kalėjimai būtų tušti“, – sakė A. Širinskienė.
Opozicijos atstovai daugiausiai kritikos projektui yra išsakę dėl siūlymo iš kontrabandos sudėties būtų braukti atvejus, kai siunčiamos narkotinės medžiagos.
„Tiek Lietuva, tiek kitos šalys siekiame mažinti narkotinių medžiagų vartojimą, platinimą, aš norėčiau išgirsti, kaip šitie projektai prie to prisidės, kaip jie mažins narkotinių medžiagų gabenimą, užkardys šias veikas?“ – klausė opozicinių „valstiečių“ atstovas Aurelijus Veryga.
Ministrė pristatydama pataisas pažymėjo, kad toks siūlymas nereiškia narkotinių medžiagų dekriminalizavimo, o atsakomybė už narkotinių medžiagų gabenimą diferencijuojama pagal jų kiekį, gabenant didelį kiekį narkotinių medžiagų su tikslu platinti bausmė griežtėja.
„Suprantu, kad daugeliui rezonuojantis klausimas yra apie narkotikų kontrabandą, lieka baudžiamoji atsakomybė net už mažą kiekį, net be tikslo platinti, tiesiog į atskirus straipsnius surašoma. Pagal naują pakeitimą už mažą kiekį be tikslo platinti yra laisvės atėmimas iki dvejų metų, labai didelis kiekis su tikslu platinti – dabar bausmė yra iki dešimt metų, siūloma iki penkiolikos metų“, – teigė E. Dobrovolska.
Ministerijos pažymoje nurodoma, kad šiuo metu Lietuvoje kriminalizuojama daug sąlyginai nedidelio pavojingumo veikų ir tai neproporcingai apkrauna ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismų sistemą, perpildo laisvės atėmimo vietų įstaigas.
Pasak ministerijos, dabartiniame kodekse nustatyti žalos dydžiai „šiandien yra akivaizdžiai per maži ir neatitinka realios ekonominės padėties valstybėje“.
Šiuo metu asmenys laikomi padarę nusikaltimą už 5 MGL dydžio sumą (250 eurų) viršijančią turto vagystę, sukčiavimą ar iššvaistymą – pagal siūlomas pataisas, baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba būtų nuo 10 MGL (500 eurų) dydžio.
„Europos valstybėse nusikalstamas veikas kvalifikuojantys požymiai, kurie yra išreikšti konkrečia pinigine išraiška, yra gerokai didesni už tuos, kurie įtvirtinti Lietuvos baudžiamajame įstatyme. Pvz. baudžiamoji atsakomybė už turtinius nusikaltimus Lietuvoje atsiranda nuo 250 eurų turto vertės, tuo tarpu Ispanijoje – nuo 400 eurų, Latvijoje – nuo 430 eurų ir pan.“, – siūlymą argumentuoja ministerija.
Siūloma keisti ir kitas žalos ribas, kurios apsprendžia nusikaltimo sunkumą: nusikaltimai su turtine žala nuo 10 iki 300 MGL (500–15 tūkst. eurų) būtų vertinami kaip nesunkus nusikaltimas, nuo 300 iki 750 MGL (15–37,5 tūkst. eurų) – kaip apysunkis nusikaltimas, o virš 750 MGL – kaip sunkus nusikaltimas.
Siūlymu būtų dekriminalizuojamos ir į Administracinių nusižengimų kodeksą perkeliamos kai kurios su turtiniais nusikaltimais susijusios veikos arba baudžiamoji atsakomybė siejama su aukštesne žalos riba.
Kai kurios bausmės švelninamos, pvz., už atvirą vagystę ar kišenvagystę maksimali bausmė siektų ketverius metus laisvės atėmimo, o ne šešerius metus, kaip šiuo metu.
Anot ministerijos, BK pakeitimai „užtikrins pačių pavojingiausių nusikaltimų griežtą baudžiamumą, o už mažiau pavojingus atvejus bus numatyti proporcingi baudžiamosios atsakomybės atsiradimo pagrindai arba kitos teisinės atsakomybės formos“.
Teigiama, kad sumažės valstybei brangiai kainuojančių ir ilgai trunkančių baudžiamųjų procesų skaičius, kadangi mažiau pavojingos bylos galės būti operatyviau nagrinėjamos administracine tvarka arba didesne apimtimi – pagreitinto proceso tvarka.
Įstatymų projektų rengėjai prognozuoja, kad baudžiamosios atsakomybės švelninimas gali paliesti maždaug 26,47 proc. kalinčių asmenų ir jei visi nuteistieji vienu metu kreipsis dėl perteisimo, gali didėti teismų darbo krūviai.
Nurodoma, kad gali tekti peržiūrėti apie 1 tūkst. 202 baudžiamąsias bylas ir tai sudarytų 6,98 proc. metinio teismų darbo krūvio, kurio nebeliktų kitais kalendoriniais metais po pataisų įsigaliojimo.
Teisininkai skaičiuoja, kad su šiais pakeitimais vidutiniškai laisvės atėmimo bausmės galėtų sutrumpėti bent vieneriais metais ir būtų galima sutaupyti apie 17 mln. eurų biudžeto lėšų.