Lenkija, didžiausia iš keturių su Ukraina besiribojančių ES šalių, jau priėmė 2,3 mln. ukrainiečių pabėgėlių – apie 60 proc. iš 3,8 mln. žmonių, išvykusių iš Ukrainos nuo Rusijos invazijos pradžios, nurodo Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR).
„Svarbu skatinti pabėgėlius išvykti iš Lenkijos... į kitas šalis nares, antraip situacija nebus tvari“, – sakė komisarė Ylva Johansson.
Ji kalbėjo prieš ES vidaus reikalų ministrų pasitarimą Briuselyje dėl atsako stiprinimo ir dalijimosi atsakomybe milijonams žmonių bėgant iš Ukrainos.
Kovo 4 dieną ES pasinaudodama anksčiau niekada nenaudota direktyva pradėjo teikti laikiną apsaugą ukrainiečiams. Jiems leidžiama gyventi, dirbti, studijuoti ir naudotis socialinio aprūpinimo sistemomis bet kurioje iš 27 bloko narių.
Austrijoje iki šiol užregistruota 35 tūkst., Lietuvoje – beveik 35 tūkst., Prancūzijoje ir Graikijoje – po 15 tūkst., Airijoje – 13,5 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, sakė šių šalių ministrai.
Pasak Y. Johansson, „nesitariame dėl jokių kvotų ar kokio nors migrantų paskirstymo“ po ES šalis.
Jos teigimu, nors ES, ypač Lenkija ir Čekija, jaučia „didelį spaudimą“, pabėgėlių srautas mažėja. Dabar pabėgėlių būna „maždaug 50 tūkst. per dieną“, o piko metu būdavo „daugiau kaip 200 tūkst.“ per dieną, nurodė ji.
Tai didžiausia migracijos banga Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, sakė komisarė ir kiti pareigūnai.
Europos Komisija pasiūlė skirti 17 mlrd. eurų labiausiai paveiktoms ES šalims. Dalis šių pinigų būtų skirta iš ES praėjusio daugiamečio biudžeto nepanaudoto likučio.
Vokietija ir Lenkija parašė Komisijai ragindamos skirti po 1 tūkst. eurų laikinos apsaugos schemoje dalyvaujantiems ukrainiečiams.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas taip pat atkreipė dėmesį į susirūpinimą, kad pabėgėlių srautas gali būti susijęs su tokiomis grėsmėmis kaip prekyba žmonėmis ar ginklų kontrabanda.
