es lėšos

Kultūros, Finansų ministerijų bei nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovams pasirašius susitarimą, Kultūros paveldo fondui bus skirta 5,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų.

Lietuva ieško galimybių, kaip išvengti juodžiausio scenarijaus dėl stringančios mokesčių reformos netekti šimtų milijonų europinių lėšų. Europos Komisija (EK) sako, kad neįgyvendinus pertvarkos Lietuva rizikuoja negauti iki pusės milijardo eurų iš šaliai skirtų ekonomikos gaivinimo fondo (RRF) pinigų. Tokia suma yra susieta su europiniais pinigais per reformas apimantį „Naujos kartos Lietuva“ planą, kurį Vyriausybė teikė EK 2021 metais.

Pagal Europos Sąjungas (ES) išmokėtas Lietuvai lėšas šalis užima pirmą vietą tarp visų Bendrijos narių, tačiau dalis projektų, kuriems numatyta 306,5 mln. eurų paramos, priskiriami didelei rizikai.  Anot Finansų ministerijos, vidutinei rizikai priskirta 171,2 mln. eurų suma. Iš bendros beveik 500 mln. eurų sumos 196,5 mln. eurų yra Susisiekimo ministerijos projektai.

Lenkijos Seimas trečiadienį galutinai patvirtino naują teismų atskaitomybės įstatymą, kuris, vyriausybės nuomone, atitiks Europos Sąjungos lūkesčius ir padės atblokuoti milijardų eurų vertės paketą, skirtą COVID-19 pandemijos padariniams likviduoti. Briuselis sustabdė pagalbos teikimą Lenkijai, teigdamas, kad vyriausybės vykdoma teismų sistemos kontrolės politika pažeidžia demokratijos principus. Blokas paragino padaryti esminius pakeitimus, kad Lenkija galėtų gauti daugiau kaip 35 mlrd.

Lenkijos senatoriai vienbalsiai pritarė svarbiam teismų reformos įstatymo projektui, kuris gali padėti šaliai gauti milijardines Europos Sąjungos lėšas, įšaldytas dėl tebesitęsiančio ginčo dėl teisinės valstybės, trečiadienį skelbia Lenkijos radijas. Lenkijos valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) teigimu, įstatymo projektu būtų pakeistos teisėjų drausminimo ir jų nepriklausomumo tikrinimo taisyklės, kad jos atitiktų Europos Komisijos lūkesčius.

Lenkijos žemieji parlamento rūmai penktadienį priėmė įstatymą dėl teismų reformos, taip bandydami pataisyti santykius su Europos Sąjunga ir atblokuoti įšaldytas lėšas. Įstatymu siekiama reformuoti Aukščiausiąjį Teismą pakeičiant Briuselio griežtai kritikuotą teisėjų drausminimo sistemą, trukdančią Lenkijai gauti 35 mlrd. eurų ES lėšų, skirtų atsigavimui po pandemijos. „Tai sunkus kompromisas“, – po balsavimo reporteriams sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

Savivaldybės gali teikti paraiškas gatvių apšvietimo atnaujinimui, tam numatyta 12 mln. eurų ES lėšų.  „Startuoja nauja finansinio skatinimo priemonė, kuri skirta atnaujinti pasenusią ir neefektyvią gatvių apšvietimo sistemą miestuose ir rajonuose. Įvertinus ankstesnių priemonių patirtį, dabar taikomos itin patrauklios finansavimo sąlygos“, – pranešime sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pateikė nusišalinimą nuo Europos Sąjungos (ES) lėšų skirstymo Vilniaus regionui, nes ten gyvena. „Kadangi ministrė gyvena Vilniaus regione, ji nutarė nusišalinti, kad nekiltų galimo privačių ir viešųjų interesų konflikto galimybė“, – BNS sakė ministrės patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič. „Norime, kad viskas būtų aišku ir skaidru“, – pridūrė ji.

Estijos prokurorai antradienį pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl įtariamos didelio masto sukčiavimo su Europos Sąjungos lėšomis schemos viename šalies universitete.

Žemės ūkio ministerija ketina padėti nuo sausros kenčiantiems ir Europos Sąjungos (ES) paramą gaunantiems ūkininkams. Ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis BNS sakė, jog pirmadienį nuspręsta netaikyti sankcijų ūkininkams, nepasiekiantiems privalomų ES paramos rodiklių.

 Neformalaus ugdymo krepšeliams finansuoti šiemet skirta 11 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų. Pernai neformaliojo vaikų švietimo krepšelis finansuotas biudžeto lėšomis, tam buvo skirta 8,2 mln. eurų. Šiemet biudžetinių lėšų tam neskirta, BNS nurodė Švietimo ir mokslo ministerija. Pasak ministerijos pranešmo, skyrus didesnę sumą, daugiau vaikų bus galima priimti į įvairius būrelius. Neformaliojo švietimo krepšeliu iki šiol naudojosi 25 proc. mokinių.

Sunkiai prognozuojamas Europos sąjungos paramos klausimas verčia sunerimti ir dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo. Anot ekspertų, negavus pakankamai lėšų, keistųsi darbų atlikimo terminai, ar net grėstų katastrofa. Įstojusi į ES Lietuva pasižadėjo, kad atsisakys Ignalinos atominės elektrinės. Jos veikla galutinai sustabdyta buvo 2009 metų gruodžio 31 dieną. Tačiau darbai tuo tikrai nesibaigė.

Konkurencijos taryba pirmadienį pranešė įtarianti statybų bendroves karteliniu susitarimu dalyvaujant viešajame statybų ir įrengimo darbų konkurse. Aiškėja, kad bendrovės dalyvavo europinėmis lėšomis finansuotos kaimo turizmo sodybos projekte, o po kurio laiko konkursą nugalėjusios įmonės vadovu tapo pats paramos gavėjas ir sodybos savininkas. Konkurencijos taryba pranešė praėjusį penktadienį baigusi tyrimą dėl bendrovių „Elmis“, „Ledevila“ ir „Vortex Capital“, kurios galėjo riboti konkurenciją.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vykdo plataus masto tyrimą dėl Europos Sąjungos (ES) lėšų grobstymo. Pareigūnų taikinyje – buvusio Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus Sauliaus Silicko valdoma įmonė. Tai portalui tv3.lt patvirtino FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė.

 Kultūros ministerija sudarė sąrašą prioritetinių kultūros objektų, kurių tvarkymui iki 2020-ųjų galėtų būti skiriama per 58 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų. Šiame sąraše - penki kultūros paveldu pripažinti pastatai bei vienuolika kultūros infrastruktūros objektų, esančių visoje Lietuvoje. Tarp prioritetinių kultūros paveldo objektų, kuriems investuoti Kultūros ministerija iš viso siūlytų 19,95 mln. eurų - trys Vilniuje esantys pastatai: Prano Gudyno restauravimo centras (4,95 mln.

Kas antra Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijas projektų įgyvendinimui gavusi organizacija pritaria, jog ES lėšų panaudojimui turėtų būti taikomi aukštesni skaidrumo standartai, nes jos viešos ir surinktos iš mokesčių mokėtojų. Jų teigimu, labiausiai ES lėšų panaudojimo skaidrumą padėtų skatinti didesnis visuomenės domėjimasis bei pačių organizacijų išsamesnis atsiskaitymas visuomenei už gautas lėšas. Tokias tendencijas atskleidė reprezentatyvi projektų vykdytojų apklausa.

Įrodyk, kad žinai apie svarbiausius Lietuvoje įgyvendinamus transporto sektoriaus projektus, finansuojamus Europos Sąjungos paramos lėšomis. Atsakyk į žemiau pateiktus klausimus ir laimėk Susisiekimo ministerijos prizus – didelį skėtį ar kelionines skaitmenines svarstykles bagažui sverti. Panaudojant ES paramos lėšas 2007–2013 metų laikotarpiu Lietuvoje įgyvendinta iš viso išasfaltuota 737 kilometrai žvyrkelių. Šiems darbams atlikti skirta daugiau kaip 537 mln.

Laura Juozaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Verslui regionuose skatinti kasmet skiriami milijonai Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų, tačiau ekonominiai ir demografiniai rodikliai iškalbingi. Ką regionuose keičia ES pinigai? Regioninė politika Lietuvoje – kiekvienų rinkimų debatų tema. Demografiniai ir nedarbo rodikliai šalies regionuose politikams yra nesiliaujantis galvos skausmas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), gavusi Seimo Antikorupcijos komisijos pateiktą medžiagą, nutarė atlikti korupcijos rizikos analizę Žemės ūkio ministerijoje Europos Sąjungos lėšomis remiamos Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programos įgyvendinimo, priežiūros ir kontrolės srityje.

Nuo 2012 m. rugsėjo 14 iki spalio 30 dienos dėl inžinerinių tinklų rekonstrukcijos darbų bus draudžiamas transporto eismas J. Tiškevičiaus gatvės dalyje tarp Galvės gatvės ir pastato J. Tiškevičiaus g. 11. Darbų zoną apvažiuoti bus galima Gunkliškių ir E. Andre gatvėmis. Darbų metu keisis viešojo maršrutinio transporto eismas.

Daugiabučių namų bendrijas vienijantys Lietuvos respublikos ir būsto rūmai griežtai prieštarauja užmačioms perskirstyti  daugiabučių atnaujinimui JESSICA fondo lėšas, 40 mln. Eurų nuo būsto infrastruktūros atnaujinimo nukreipiant sraigtasparnių pirkimui. „Toks požiūris į daugiabučių atnaujinimo programą yra skandalingas. Negana to, kad programa yra beviltiškai įstrigusi, dabar mes matome ir nepaaiškinamą elgesį su programos pinigais.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tikina, kad neaiškumus su Europos Komisija, dėl kurių pastaroji sustabdė ES lėšų išmokėjimą Lietuvai iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų, išspręs per mėnesį. „Tikimės, kad pavyks labai greitai. Maksimalus terminas yra šeši mėnesiai, tačiau turint omenyje, kaip sparčiai vyksta procesas, situaciją turėtų pavykti išspręsti per artimiausią mėnesį“, – po vyriausybės posėdžio sakė ministrė.

Jau keletą savaičių  Kauno klinikų neurochirurgai, atlikdami sudėtingiausias galvos smegenų navikų operacijas,  naudoja patį moderniausią, vieną iš 7 tokių aparatų visame pasaulyje, leidžiantį pasiekti maksimalų tikslumą operacijos metu ir geriausias pasveikimo galimybes pacientui – intraoperacinį magnetinį rezonansą (iMRI), skelbiama Kauno klinikų pranešime.

Pasieniečiai už Europos Sąjungos lėšas įsigijo 4 jaunus vokiečių aviganius, kurie po mokymų taps Lietuvos sienos sargybiniais. Antradienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Kinologijos centre, esančiame Vilniaus rajono Mickūnų miestelyje, šuniukai bus perduoti naujiesiems šeimininkams. Patinėlių, kuriems dabar yra 2 mėnesiai, ketveriukė tarnaus pasienyje su Baltarusija, o šuniukų šeimininkai bus Vilniaus ir Varėnos rinktinių kinologai. Vieno šuniuko kaina – 2000 litų.

Kauno valdžios siekiai iki 2015-ųjų mieste užbaigti mokyklų tinklo pertvarką ir vėl sulaukia reorganizuojamų ugdymo įstaigų kritikos. Prieš planuojamą reorganizaciją dabar kyla Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos bendruomenė, praneša LTV naujienų tarnyba. Pasak bendruomenės, 1917 statyta Vinco Bacevičiaus pradinė mokykla miesto valdžią ir verslininkus vilioja ne dėl pastato, o dėl patrauklios vietos, todėl esą ir reorganizavimo planai šios ugdymo įstaigos niekaip neaplenkia.

Vilniaus meras A. Zuokas šiandien vykusioje konferencijoje „Versli Lietuva“ pristatė idėją praplėsti Lietuvos teritoriją įkuriant 22-ąją sostinės seniūniją Graikijai priklausančioje Viduržemio jūros saloje. Salą, nupirktą privačių asmenų ar įmonių lėšomis, užregistravus Lietuvos Vyriausybės vardu, mūsų šalies gyventojai ne tik turėtų išskirtinę vietą poilsiui Viduržemio jūroje, tai būtų puiki Lietuvos reklama visame pasaulyje.

Panašu, kad Anykščių rajono savivaldybės interneto svetainėje įdiegtos eDemokratijos priemonės sunkiai įkandamos tiek savivaldybės administracijos darbuotojams, tiek paprastiems gyventojams, o ten publikuojama informacija verčia abejoti jos rimtumu. Štai, problemų žemėlapyje netoliese Anykščių seniūnijos Naujųjų Elmininkų kaimo kažkas pažymėjo žvaigždutę, taip nurodydamas neva esančią problemą. „Toje vietoje tikriausiai nieko įdomaus nenutiko", – rašo matyt sistemą išbandyti sumanęs žmogus.

Paaiškėjo, kad Lietuvos verslas negali išsivaduoti iš dar vienos bėdos. Nors darbo yra, užsakymų gauna, tačiau įmonėse darbuotojai streikuoja, atsisako dirbti. Paradoksalu, tačiau dažniausiai tokios bėdos užklumpa tą, ypač smuklųjį, verslą, kuris samdomas europiniams projektams įgyvendinti. Būtent šiuo atveju susiduriame su lėšų stygiumi ir verslininkų žlugdymu.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir kancleris Deividas Matulionis akcentavo, kad baigiasi labai didelių projektų, finansuojamų Europos Sąjungos lėšomis, era. Vyriausybė savo dėmesį kreips į mažų miestelių poreikius, į projektus, tarnaujančius regioninei plėtrai bei vietos bendruomenių poreikiams. Pasak Premjero A. Kubiliaus, Lietuva, besiruošdama Europos vyrų krepšinio čempionatui, pastatė daug naujų puikių sporto arenų.

Vilniuje, Bernardinų istoriniame architektūriniame ansamblyje, jau kelintus metus vyksta restauravimo darbai.Restauratoriai sako, kad tiek daug, kiek bažnyčioje atrasta ir restauruota gotikinės sieninės tapybos, nėra jokioje kitoje Lietuvos bažnyčioje, o ir Europoje tai nėra dažnas reiškinys, praneša LTV „Panorama“. Bernardinų bažnyčios ir vienuolyno sienų tapybos restauravimo darbai dėl jų meninės ir kultūrinės vertės pagrįstai gali būti laikomi šalies restauratorių vizitine kortele, teigia p...

Dėl ilgai užsitęsusio projektų vertinimo Šiaulių mokyklas renovuojantiems statybininkams pradeda stigti apyvartinių lėšų. Kol projektas neįvertintas Projektų vertinimo agentūroje, ES skirti pinigai nepervedami. Vakar dėl dvi savaites vėluojančių atlyginimų protestavo UAB „Rotonda“ darbuotojai. Mokyklose vėluos darbai Gytarių (buvusioje Šventupio) mokykloje K. Korsako gatvėje energetinės renovacijos darbai baigiami, tačiau statybininkai dar negavo nė vieno ES lito.

Kupiškio rajono valdžia ne kartą gyrėsi savo iniciatyva naudodama Europos Sąjungos lėšas įvairiems projektams. Tačiau projektų eigą ir lėšų panaudojimą kontroliuojantys Vidaus reikalų ministerijos atstovai nuleido kupiškėnus ant žemės – pagal vėluojančius jau pradėtus projektus mes vos ne pirmaujame visoje Lietuvoje.

Nedaug trūko, kad premjero Andriaus Kubiliaus patarėjui Virgiui Valentinavičiui vėl būtų tekę veržtis į prokuratūrą ar kitą tarnybą ir griebti į rankas dar vieną „Mailiaus bylą“, o galbūt niekas nieko ir nebūtų pastebėjęs. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) paunksnėje įsikūrusių „žuvininkų“ apetitai įspūdingi. Reikalingi nauji džipai, milijonai įvairaus pobūdžio administravimams bei viešinimams. Projektas, kurio nepasirašys „Ministras projekto nepasirašys.

Šiandien Saulėtekio slėnyje Vilniuje atidarytas VGTU Civilinės inžinerijos mokslo centras.  Sparčiai Vilniaus Gedimino technikos universiteto kuriamas Civilinės inžinerijos mokslo centras – vienas iš keturiolikos ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų, veiksiančių integruotuose mokslo, studijų ir verslo slėniuose, sakoma Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime.

Vakar sostinės valdžia savivaldybėje „darbiečiams“ atidavė ypač svarbią sritį – jie kuruos Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamus projektus. Remiantis administracijos direktoriaus, A. Zuoko bendražygio Valdo Klimantavičiaus įsakymu, europinių pinigų dalybas prižiūrės „darbietis“ Gintaras Tamošiūnas, tik prieš tapdamas administracijos direktoriaus pavaduotoju įstojęs į Darbo partiją, rašo delfi.lt.

Restauruoti keletą metų nykę Dionizo Poškos Baubliai – išnaikinti juos niokoję vabzdžiai, kamienai užkonservuoti. Tvarkant muziejaus aplinką archeologai rado namo, kuriame, manoma, gyveno rašytojas, pamatus, pranešė LTV "Panorama". Paskutinį kartą ąžuolų kamienai, kuriuose D. Poška parašė ne vieną garsų kūrinį, buvo restauruoti prieš daugiau kaip 30 metų. Tad gaubtai, dengiantys Baublius, jau leido sniegą ir lietų, kamienus užpuolė kenkėjai.

Iki dviejų tūkstančių litų. Maždaug tiek tektų užsienin sparnų nepakėlusiai kiekvienai šiauliečių šeimai pinigų, kuriuos Šiaulių valdžia palaidojo po žeme Zoknių šabakštynuose. Aštuoniasdešimt milijonų litų ES bei Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų ir niekam nereikalingi tyrai su išdraskytais inžineriniais įrenginiais. Taip realybėje atrodo Pramoninis parkas, apie kurį miesto valdžia vis dar seka „sėkmės“ pasakas.

Užsiimantiems žemės ūkio veikla ir norintiems gauti papildomų pajamų iš kitos veiklos – mažmeninės prekybos, įvairių paslaugų, tradicinių amatų – šiuo metu atviras kelias pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama alternatyviai veiklai  kaime plėtoti.

Biržuose darbai ir toliau vykdomi pagal buvusios valdžios vadybos modelį: svarbiausia – įsisavinti europinius pinigus. Sąjungos gatvėje vykstantys darbai – dar vienas akivaizdus įrodymas, kad gyventojų gerovė mažiausiai rūpi. Biržuose, Sąjungos gatvėje, gyvenantys žmonės jaučiasi apgauti. Pirmiausia – buvusios rajono valdžios. Mat vietoj planuotų šaligatvių abipus gatvės lietaus vanduo tekės... grioviu.

Per dešimtmetį, nuo vieno gyventojų surašymo iki kito, miestas neteko 20 tūkstančių šiauliečių – vieno ne paties mažiausio miesto rajono. Miestą palieka ir talentingi žmonės. Pastarieji metai atskleidžia tendenciją, jog žmonės iš Lietuvos, o kartu ir iš Šiaulių, išvyksta ne tik dirbti, bet ir mokytis. Akivaizdu, jog miestą palieka ir gabus jaunimas.

Generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą vadinamojoje „Mailiaus“ byloje, kai dėl 22,5 mln. litų Europos Sąjungos (ES) lėšų pasisavinimo įtarimai pateikti devyniems asmenims, tačiau abejojama, ar kaltininkai bus nubausti. Šioje byloje, kai septynios fiktyvios žuvivaisos įmonės siekė gauti ES pinigus, liudytoju figūruoja Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius.

Į valstybės biudžetą kol kas pavyksta surinkti mažiau lėšų, nei planuota, nors premjeras ir jo komanda skelbia, kad ekonomika jau atsigauna. Pirmą ketvirtį į valstybės biudžetą surinkta 3 mlrd. 954,2 mln. litų. Tai 15,7 proc. daugiau, nei pernai per tą patį laikotarpį, bet mažiau, nei tikėtasi. Biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme numatyta, kad pajamos iš mokesčių šiemet turi pranokti pernykštes 17 proc., kitu atveju biudžetą teks persvarstyti iš naujo.

Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos pasiūlymui skirti 80,229 mln. litų dujotiekiui Jurbarkas–Klaipėda tiesti. Šios lėšos bus gautos iš ES fondų pagal atkurtą priemonę „Gamtinių dujų perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra“. Kaip teigiama Vyriausybės pranešime, dujotiekio Jurbarkas–Klaipėda atkarpa būtina, kad į Lietuvos dujotiekių sistemą galima būtų prijungti suskystintų dujų terminalą. Jis Klaipėdoje bus pastatytas 2014 metais.

Lietuvoje stringa bedarbių mokymas. Ne tik dėl mažesnio finansavimo, bet ir dėl keičiamos pačios bedarbių mokymo sistemos. Šiuo metu beveik tušti Darbo rinkos mokymo centrai kone metai perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai, tuo metu bedarbių mokymo pinigai – vis dar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rankose. Alytaus darbo rinkos mokymo centras, kaip ir dar penki, esantys kituose regionuose, pastatytas prieš trejus metus. Tam panaudotos valstybės ir Europos Sąjungos (ES) lėšos.

Iškilus abejonių dėl siekiamų tikslų, Premjero Andriaus Kubiliaus nurodymu stabdomas konkursas valstybės tarnybos įvaizdžiui stiprinti. Premjero nuomone, nepaisant to, kad tai yra ES lėšomis finansuojamas projektas, pinigai negali būti švaistomi valstybės tarnautojų "veido pudravimui". „Pirmiausia valstybės tarnybą reikia iš esmės reformuoti, o tik tada kalbėti apie kažkokio jos įvaizdžio formavimą. Tikrai neturėtų būti tam dabar leidžiami pinigai", –sakė A. Kubilius.

Po kitą vasarį įvyksiančių savivaldos rinkimų tikriausiai ir vėl brangs elektra. Energetikos ministerija mano, kad jos pabranginimas yra vienintelis būdas papildyti tuštėjantį Ignalinos jėgainės uždarymo fondą. O fondas drastiškai tuštėja, mat milijonai litų leidžiami ne pagal paskirtį.

Valstybė investuoja apie 91 mln. litų ES paramos į socialinių ir humanitarinių mokslų bei menų studijų programų atnaujinimą Lietuvos aukštosiose mokyklose, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Greta didžiųjų Vilniaus ir Kauno universitetų galimybę pagerinti studijų kokybę bei patrauklumą įgyja ir regioninės aukštosios mokyklos, teigiama pranešime. Švietimo ir mokslo ministras pasirašė finansavimo projektus aštuoniems universitetams.

Nors Vyriausybė planavo, kad pernai ir šiemet labiausiai ūkio nuosmukį stabdys eksportas ir spartesnis Europos pinigų panaudojimas, kol kas sėkmingai juda tik eksportas. Realiai ekonomiką pasiekė tik trečdalis planuotų Europos Sąjungos lėšų. Už tai atsakingi ministrai pripažįsta, kad šiemet visų suplanuotų pinigų panaudoti jau nepavyks. Ekspertai sako, kad tai turės neigiamos įtakos tiek nedarbui, tiek bendram ūkio atsigavimui.

Kad del lėšų stygiaus sunkmečiu vaikų poilsis nenukentėtų, Švietimo ir mokslo ministerija pasitelkė ES struktūrinių fondų finansavimą. Šią vasarą dvylikoje ES lėšomis iš dalies finansuojamų stovyklų jau pabuvojo beveik 3 tūkst. vaikų, daugiau kaip 200 socialiai remtinų vaikų atostogavo nemokamai. Numatoma, kad septyniose Lietuvos apskrityse organizuojamose stovyklose iš viso šią vasarą aktyviai pailsės apie 5 tūkst. vaikų.