Vilniuje, Bernardinų istoriniame architektūriniame ansamblyje, jau kelintus metus vyksta restauravimo darbai.Restauratoriai sako, kad tiek daug, kiek bažnyčioje atrasta ir restauruota gotikinės sieninės tapybos, nėra jokioje kitoje Lietuvos bažnyčioje, o ir Europoje tai nėra dažnas reiškinys, praneša LTV „Panorama“.
Bernardinų bažnyčios ir vienuolyno sienų tapybos restauravimo darbai dėl jų meninės ir kultūrinės vertės pagrįstai gali būti laikomi šalies restauratorių vizitine kortele, teigia projekto restauravimo vadovas Algirdas Juozas Pilipavičius.
Lietuvos dailėje daugiau nėra tokių kūrinių, kaip bažnyčios šiaurinės sienos vėlyvosios gotikos tapyba. Restauratoriai sako, kad tokia didelė freska – retenybė.
Šiemet restauruota apie 400 kvadratinių metrų sieninės tapybos ir kiek mažiau lieka nerestauruota.
Anuomet buvo įprasta, kad pranciškonų bažnyčias puošdavo patys vienuoliai. Tačiau J. Pilipavičiaus teigimu, freskos meninis lygis rodo, kad ją tapė profesionalus dailininkas, vadovaudamasis Vakarų Europos meno tradicijomis.
Restauruojant šias freskas, kur vaizduojamos Šv. Pranciškaus gyvenimo scenos, vadovas buvo nuvykęs į Italiją, palyginti kaip Pranciškaus gyvenimą tapė jo metraštininku vadinamas dailininkas Giotto ir atrado, kad vaizdavimo būdas labai panašus.
Kaip dar vieną išskirtinumą jis įvardija gotikinius skliautus, kurie buvo itin blogos būklės.
„Gotikiniai skliautai yra dekoruoti. Kiekvienas skliauto fragmentas turi vis kitą dekorą. Nėra nieko pasikartojančio, monotoniško, viskas originalu, rodo, kad meistrai buvo ypatingai aukšto lygio“, – teigia A. J. Pilipavičius.
Restauracija vyksta nuolat konsultuojantis su menotyrininkais, pavyzdžiui, Rūta Janoniene, parašiusia išsamią studiją apie Bernardinų ansamblį. Todėl didelių netikėtumų restauruojant nebuvo. Kadangi bažnyčioje persipina keli kultūriniai sluoksniai, todėl, anot vadovo, svarbu gerai žinoti ir įvertinti, kuris vertingesnis ir kurį reikia atidengti.
„Mes išskiriame čia tris pagrindinius etapus – gotika, renesansas ir barokas, o paskui, kai XVIII a. antroje pusėje buvo uždažyta, ant tapybos guli 10–15 sluoksnių užtapymai“, – sako A. J. Pilipavičius.
Pasak viso projekto vadovo, architekto Roberto Zilinsko, šis restauravimo etapas prasidėjo prieš dvejus metus, darbai vykdomi ne tik bažnyčioje, bet ir visame ansamblyje. Šį etapą ketinama baigti šiemet.
Bendra projekto vertė beveik 8 mln. litų, didžiąją sumos dalį skiria Europos struktūriniai fondai, likusią – Lietuvos Vyriausybė.
M. Alper
