Nedaug trūko, kad premjero Andriaus Kubiliaus patarėjui Virgiui Valentinavičiui vėl būtų tekę veržtis į prokuratūrą ar kitą tarnybą ir griebti į rankas dar vieną „Mailiaus bylą“, o galbūt niekas nieko ir nebūtų pastebėjęs. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) paunksnėje įsikūrusių „žuvininkų“ apetitai įspūdingi.
Reikalingi nauji džipai, milijonai įvairaus pobūdžio administravimams bei viešinimams.
Projektas, kurio nepasirašys
„Ministras projekto nepasirašys. Dabar aiškinsimės, kaip viskas bus procedūriškai“, - portalui „Balsas.lt“ penktadienio rytą sakė ministerijos atstovas spaudai Vilius Rekevičius. Valdininkas pripažino, kad politinė ministerijos vadovybė ir pati jau buvo gavusi signalų ir iš žuvininkų, ir iš „Ūkininkų patarėjo“ apie vieną labai įdomų projektą.
Žuvininkystės tarnyba prie ŽŪM prašo Europos Sąjungos lėšų įžuvinimui. Iš Europos žuvininkystės fondo turėtų būti skirta virš 4 milijonų litų, o iš Lietuvos biudžeto dar 855 000 litų (žr. pridedamus dokumentus). Kaip pripažįsta žuvis veisiantys verslininkai, idėja įžuvinti Lietuvos vandens tekinius unguriais - gal ir nebloga idėja, tačiau juos glumina ir veisimo procesas, ir numatyti šio sumanymo kaštai.
„Reikalaujantieji deguonies generatoriaus už dvigubai brangesnę kainą nei jis kainuoja - galėtų bent jau pateikti skaičiavimus, kiek vienam ketinamam įveisti stikliniam unguriukui reikia paduoti deguonies į vandenį, nes tie duomenys yra prienami. Bėda, kad mokslininkų nuomonės niekas ir neklausia, tų valdininkų užmačių nežino nei ministras, nei viceministrai", - piktinasi žuvis Lietuvoje profesionaliai auginąs verslininkas.
Atmetus „Ūkininko patarėjo“ jau pateikiamą diskusiją apie tai, kaip ir kada geriau pirkti bei į telkinius suleisti ungurių mailių, patelių ir patinėlių kainas, kur reikalingos specifinės kompetencijos, lieka du klausimai: numatomų projekto įgyvendinimo išlaidų struktūra ir situacija ŽŪM struktūroje.Pastarojoje toiliau gyvuojančojo žuvų veisimo ir gaudymo sferoje europiniai pinigai yra svarbiausia dalis, kas savaime nebūtų labai keista. Bėda, kad Lietuvoje vyrauja nuostata, jog ES pinigai tai lyg ir ne mūsų, o kažkokie kitokie...
Viešintų ir administruotų
Vėliau atsiųstame V. Rekevičiaus komentare pradžioje nurodoma, kad Lietuva tiesiog dalyvauja labai reikalingame ir teisingame projekte, pagal kurį „Europos Sąjungos šalys narės buvo įpareigotos parengti ungurių išteklių atkūrimo planus ir numatyti specialiąsias priemones, kurios padėtų gausinti į Europos vandens telkinius išleidžiamų trumpesnių nei 12 cm ungurių skaičių ir įgyvendinti priemones, kurios užtikrintų trumpesnių nei 20 cm ungurių perkėlimą.“
Kartu ŽŪM atstovas pripažįsta, kad ne viskas buvo tiksliai procedūriškai sutvarkyta dėl vykdytos institucijų pertvarkos. Galiausiai atsakyme pažymima, kad:
„Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės departamento vadovybė projektą vertina kritiškai. Specialiai ministro įsakymu buvo sudarytas šio projekto priežiūros komitetas, bet į jo rekomendacijas projekto rengėjai praktiškai neatsižvelgė (Paryškinimas „Balsas.lt“). Pati projekto vertinimo procedūra dar nėra baigta. Projekto išlaidų struktūra, prioritetai, paskirstyti neracionaliai (Paryškinimas „Balsas.lt“). Taip pat yra ir daugiau biologinio bei ekonominio pobūdžio aspektų. Projektas be jokios abejonės privalės būti peržiūrėtas, tam bus pasitelktos ir nepriklausomų užsienio šalių ekspertų pajėgos.“
Įdomu, ar į nieką praktiškai neatsižvelgiantys ir atkakliai neracionalų projektą stumiantys valdininkai toliau galės laukti kitos progos, kai sumanymas gali ir pavykti? Panašu, kad būtent taip ir visai neakivaizdu, kad projekto rašytojai rašė jį „neracionaliai". Gal kaip tik labai krupščiai apskaičiuodami naudą kai kurioms kišenėms bei gyvenimo komfortui?
Iš atsakymų, kuriuos ir „Ūkininko patarėjui“ ir portalui „Balsas.lt“ pateikė ministerija, taip pat lieka neaišku, ar jau (dar nepatvirtinus projekto ir negavus finansavimo) nupirkti 340 tūkstančiai vienetų stiklinių ungurių „stadijoje iki 752 kg”. Nėra labai aišku ir įtartinai tiksliai (dar turbūt nepraėjus viešųjų pirkimų procedūrų) įvertinta „didelio pravažumo specializuota transporto priemonė“ už 231 700 litų. Su jos atgabenimu kažkaip siejamos komandiruotės atsieitų dar 31 590 litų, o kuras šiam technikos stebuklui per du metus kainuotų 43 199 litų.
Idėjos viešinimui būtų išleista irgi nemažai. Numatyta ir pinigų radijui, ir televizijai, ir visokiems kitokiems pasakojimams. Apie labai unguriais žuvingus telkinius numatyta paskelbti ir trijuose renginiuose. Du iš jų kainuotų po 12 545 litus, o dar vienas apie 20 306 litus. Popieriniams ir elektroniniams leidiniams numatoma buvo atseikėti apie 16 200 litų ir t.t. (žr. priedus).
Kas ką?
Kita reikalo dalis susijusi su santykiu tarp ministerijos politinės ir biurokratinės viršūnių bei aparato. Čia dera priminti, kad K. Starkevičius, tapdamas ministru, žadėjo didelių pertvarkų. Net baudėsi ministeriją pekelti į Kauną.
Logiškai mąstant, cituotas ŽŪM atstovo spaudai atsakymas reiškia, kad, jei ne sunerimusių žuvininkų signalai ir spaudos dėmesys bei paklausimai, ministras, viceministrai ir visa politinė komanda galėjo būti tiesiog pastatytos prieš faktą? Į šį klausimą ministerijos viršūnės atsako užuominomis, patvirtinančiomis faktą, kad neretas „ilgasėdis“ valdininkas mąsto šitaip: „Bus tų ministrų, o mes būsime visada“.
Ministerijos paprašyta komentuoti „Ūkininko patarėjo“ kalbinto eksperto teiginį: „Mokslininkų konsultacijos mūsų sąlygomis galėtų būti bent dešimt kartų pigesnės. Projektą, kaip jis dabar parengtas, galima būtų palaiminti tik tuo atveju, jeigu jis būtų traktuojamas kaip parama Žuvininkystės tarnybai, siekiančiai išgyventi sunkmetį ir persitvarkyti. Tokios, kokia dabar yra Žuvininkystės tarnyba, nelabai vykusiai pertvarkyto prieštaringai vertinamo Žuvivaisos tyrimų centro veiklos perėmėja, ateityje, manyčiau, turėtų nebelikti."
Pasak V. Rekevičiaus, šį neva nekorektišką teiginį, nekorektiška ir komentuoti. „Sunku įvertinti - kokio mokslininko ir kokios konsultacijos galėtų kainuoti dešimt kartų pigiau? Arba ką turėtų reikšti teiginys „Žuvininkystės tarnyba, nelabai vykusiai pertvarkyto prieštaringai vertinamo Žuvivaisos tyrimų centro veiklos perėmėja“? Arba ką turėtų reikšti „Ateityje, manyčiau, turėtų nebelikti.“? Čia žmogaus nuomonė...“, - atsakyme teigia V. Rekevičius.
***
Žuvininkystės sektoriaus reorganizacija siekta 2011 metais sutaupyti per 3 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Šiemet to padaryti, kaip skelbė oficialūs ministerijos aiškinimai, dar nepavyks, nes buvo atleidžiama nemažai darbuotojų, tad teko mokėti išeitines kompensacijas.
„Balsas.lt“ klausimas – ar dauguma vadovaujančių Žuvininkystės departamento struktūroje plušėjusių darbuotojų po tikros ar tariamos reformos negrįžo vėl į darbą - kol kas neatsakytas.
Reorganizuojant ministeriją „naujas“ Žuvininkystės departamentas, kuriam vadovauja Darius Nienius, atsirado vietoje „seno“ vadovo. Teiginių, kad per naujas duris sugrįžę seni klerkai žaidžia senus žaidimus ir spjauna į naujai mėginančius besitvarkyti politikus šie nekomentuoja.
„2007 m. rugsėjo 18 d. Europos Taryba (EB) išleido reglamentą Nr. 1100/2007 m, kuriuo įpareigojo kiekvieną ES šalį narę nustatyti priemones europinių ungurių ištekliams atkurti. Reglamente akcentuojama Europos Bendrijos vandenų, valstybių narių lagūnų, upių žiočių ir upių bei su jomis susisiekiančių vidaus vandenų, kurie teka į ICES III, IV, VI, VII, VIII, IX rajonuose esančias jūras arba į Viduržemio jūrą, Anguilla anguilla rūšies europinių ungurių išteklių apsaugą ir tausojantį naudojimą užtikrinanti sistema. Tuo tikslu Europos Sąjungos šalys narės buvo įpareigotos parengti ungurių išteklių atkūrimo planus ir numatyti specialiąsias priemones, kurios padėtų gausinti į Europos vandens telkinius išleidžiamų trumpesnių nei 12 cm ungurių skaičių ir įgyvendinti priemones, kurios užtikrintų trumpesnių nei 20 cm ungurių perkėlimą. Atsižvelgiant į tai, buvo parengtas Europinių ungurių Anguill a anguilla L. išteklių valdymo Lietuvoje planas (toliau – Ungurių planas), kuris 2009 m. gruodžio 22 d. patvirtintas Europos Komisijos sprendimu. Plane numatyta, kad nuo 2009 m. Lietuva pradės vykdyti veiklas, skirtas europinių ungurių gausinimui ne tik šalyje, bet ir visame Europos areale“, - pasakoja ŽŪM.
Prie jos egzistuojantis, neva, „labai naujas“ Žuvininkystės departamentas, į kurį sugrįžo daugelis senų vadovų, formaliai vykdo „žuvininkystės politikos formavimo, rinkos plėtros analizės ir iš dalies ES paramos administravimo funkciją“, tačiau svarbiausia iš jų, kaip numato oficialiai skelbiama struktūra, yra būtent ES pinigų dalyba.
