Laura Juozaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“
Verslui regionuose skatinti kasmet skiriami milijonai Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų, tačiau ekonominiai ir demografiniai rodikliai iškalbingi. Ką regionuose keičia ES pinigai?
Regioninė politika Lietuvoje – kiekvienų rinkimų debatų tema. Demografiniai ir nedarbo rodikliai šalies regionuose politikams yra nesiliaujantis galvos skausmas. Sunkiai kintanti padėtis premjerą Algirdą Butkevičių privertė prabilti apie galimą priverstinį gyventojų migracijos į didžiuosius miestus stabdymą. Bandomi inicijuoti radikalūs politiniai sprendimai aiškiai signalizuoja apie sudėtingą situaciją. Vienas pagrindinių įrankių, kuriuo bandoma keisti susiklosčiusią padėtį, – įvairios verslo skatinimo programos. Jau daugiau nei dešimtmetį regionuose veikiantys verslo informavimo centrai (VIC), daugiausia naudodami ES struktūrinių fondų lėšas, teikia konsultacijas bei rengia mokymus nuosavą verslą norintiems pradėti gyventojams.
VIC taip pat atlieka įmonių registravimo procedūras, konsultuoja ES struktūrinių fondų finansavimo klausimais, rengia verslo planus bei paraiškas gauti ES struktūrinių fondų paramą.
Nors centrai džiaugiasi vis gerėjančiais rezultatais, verslininkai dabar veikiančiai sistemai kritikos negaili.
Reformuota sistema
2010 metais dėl Ūkio ministerijos sprendimo uždaryti neefektyviai veikiančius VIC tuometinis ūkio ministras Dainius Kreivys sulaukė aštrių politinių oponentų kritikos strėlių. Prieš priimant sprendimą likviduoti nepelningai veikiančius VIC, Lietuvoje jų veikė 47, dabar veiklą vykdo apie 20. Pertvarkos priežastys – ne tik neefektyvus verslo skatinimas, bet ir nuostolinga veikla. Kai kurie VIC tuo metu per visą darbo dieną suteikdavo po mažiau kaip 1 val. paslaugų.
Pertvarkos metu numatyta, kad vietoj panaikintų centrų savivaldybėse dirbtų po vieną „Verslios Lietuvos“ atstovą, kuris teiktų tokio pat pobūdžio konsultacijas bei paslaugas. Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti išlikusių VIC vadovai tikino, kad reforma buvo neapgalvota, mat vienas žmogus negali atlikti kelių žmonių funkcijų. Verslo atstovų teigimu, vieno profesionalo visiškai pakanka. Lietuvos verslo paramos agentūros duomenimis, 2013 metais patvirtinti 5 VIC projektai, kurių bendra finansavimo suma – 4,34 mln. litų.
Verslo atstovai kritiški
Tauragės apskrities verslininkų asociacijos tarybos pirmininko Sigito Mičiulio teigimu, reali VIC nauda regionų vystymuisi yra labai maža.
„Ten, kur yra privati iniciatyva, rezultatai kelis kartus didesni. Per beveik dvidešimt metų veiklos VIC nepritraukė vieno pagrindinių dalykų – užsienio investuotojų, kurių regionuose itin reikia“, – sakė S. Mičiulis. Tauragėje šiandien veikiančius užsienio investuotojus priviliojo patys verslininkai. Tokio pobūdžio veiklą asociacija plėtoja ir toliau. „Ir dabar patys esame pateikę Vyriausybei plataus masto projektą, kuriuo planuojama pritraukti dar daugiau investuotojų iš užsienio, tačiau jo įgyvendinimas kažkodėl stringa“, – teigė S. Mičiulis.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys Raimundas Beinortas tvirtino, kad VIC rezultatų vienodai vertinti negalima. „Tai labai priklauso nuo žmonių, kurie ten dirba – verslo centras verslo centrui nelygus. Kai kuriuose dirba tikri profesionalai, teikiantys kokybiškas konsultavimo paslaugas, o apie kai kuriuos to pasakyti ne galima, – teigė jis. –Šiandieninė situacija, mano galva, yra tam tikra pusiaukelė. Tiesiog sustota ir niek o toliau nedaroma. Efektyviausia turbūt būtų, jei VIC dabar atliekamas funkcijas, perim privačios įmonės.“ R. Beinortas tikino, kad blogiausia yra tai, jog ES struktūrinių fondų pinigai dabar yra išleidžiami įstaigoms išlaikyti. „Šiuo atveju kur kas geriau tvarkytųsi asocijuotos struktūros, kurios turi projektų rašymo ir tokių pinigų skirstymo patirties, nes dabar pinigus išleidžiame įstaigų išlaikymui“, – teigė pašnekovas.
Aktyviai dalyvauja mokymuose
Su VIC bendradarbiaujančios organizacijos „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Mantas Nocius atkreipė dėmesį, kad regionuose gyventojai yra gana aktyvūs ir noriai dalyvauja mokymuose. „Aktyvumu skųstis negalima. Jei mokymai parinkti kryptingai, komunikacija vykdoma tinkamai, į mūsų organizuojamus mokymus susirenka daug žmonių, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ teigė jis. – Didžiuosiuose miestuose verslininkai ar norintys pradėti verslą žmonės yra labiau išlepinti, tad natūralu, kad regionų gyventojai dažnai žymiai aktyviau dalyvauja ir noriau mokosi. Pasaulyje verslui darosi vis sudėtingiau konkuruoti, tad poreikis mokytis auga.“ Išmatuoti realų verslą skatinančių programų efektyvumą, pasak M. Nociaus, gana sudėtinga, tačiau įmanoma. „Pavyzdžiui, eksportuojančios įmonės, su kuriomis dirba „Versli Lietuva“, mūsų duomenimis, eksportą augina 10 proc. greičiau negu konkurentės, su kuriomis mes nedirbame. Manau, kad tai solidus rezultatas“, – teigė jis.
Giriasi rezultatais
Kaišiadoryse veikiančio verslo ir turizmo informacijos centro, aptarnaujančio ir kaimyninius Prienų bei Elektrėnų miestus, direktorė Giedrė Streikauskaitė tikino, jog darbo centre tiek, kad mažas kolektyvas vos spėja suktis. „Tokio pobūdžio srityje gali dirbti tik tikras visuomenininkas, atlyginimai nedideli, tačiau darbas įdomus ir naudingas“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė ji.
„Esame finansuojami tik savivaldybės, o visą likusią dalį užsidirbame iš komercinės veiklos. Augant konsultacijų poreikiui, kartais net nespėjame suteikti reikiamo jų kiekio“, – pasakojo Kaišiadorių verslo ir turizmo informacijos centro vadovė. G. Streikauskaitės teigimu, „Versli Lietuva“ negalėtų viena užsiimti verslo skatinimu šalies regionuose. Jos nuomone, VIC reikėtų steigti kuo daugiau, kad žmonėms konsultacijos būtų pasiekiamos kuo lengviau.
Kauno rajone veikiančių „Verslininkų namų“ vadovas Donatas Žiogas taip pat teigė, kad stipriai auga norinčiųjų naudotis centro siūlomomis paslaugomis skaičius. „Panašu, kad konsultacijų poreikis šiemet bus dar didesnis“, – prognozavo D. Žiogas. Jo teigimu, centre praėjusiais metais registruota 81 nauja įmonė. Skuodo informacijos centro direktorė Gražinitė Jokšienė kaip didžiausią VIC privalumą išskyrė tai, kad, norint įkurti savo įmonę, naujiesiems verslininkams niekur nereikia važiuoti. „Rašome projektus, registruojame naujas įmones ir džiaugiamės, kad reformos metu mūsų centras nebuvo panaikintas“, – kalbėjo G. Jokšienė.
Jaunimas vis aktyvesnis
M. Nocius teigė, kad Lietuva gali pasidžiaugti vis gausėjančiomis jaunųjų verslininkų gretomis. „Naujausių tyrimų duomenimis, Lietuvos jaunimas nuo 19 iki 30 metų patenka į pirmąjį ketvertą visoje Europos Sąjungoje“, – sakė pašnekovas.
Šiaurės miestelio technologijų parko direktoriaus Gedimino Pauliukevičiaus teigimu, jaunimas aktyviai įsitraukia ir į vykdomus įvairiausius projektus. „Mūsų vykdomi projektai didžiąja dalimi yra technologinio pobūdžio, tad bendradarbiaujame Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijų bei Vilniaus universitetais. Studentai nuolat pateikia įdomių, solidžių idėjų, kurias nesunkiai galima komercializuoti“, – teigė G. Pauliukevičius.
„Studentų projektais domisi ir užsienio investuotojai, tai stipriai padidina eksporto galimybes“, – tvirtino Šiaurės technologijų parko direktorius.
FAKTAI: Verslumo skatinimas
2007–2013 metų laikotarpiu daugiau nei 11 mlrd. litų ES struktūrinių fondų lėšų skirta verslumui skatinti
2014–2020 metų laikotarpiu Ūkio ministerija administruos 3,5 mlrd., iš kurių 1, 8 mlrd. bus skiriama vien smulkiojo bei vidutinio verslo konkurencingumui didinti
Finansų ministerijos duomenimis, 2007–2013 metais Tauragės regione įgyvendinamiems verslo projektams skirta 681,8 mln. litų ES lėšų, išmokėta apie 580 mln. litų
Iš 227 planuotų įvykdyti projektų 151 jau yra baigtas, 76 dar vykdomi.
