Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“
Lietuvos verslininkai kasdien suka galvą, kaip pagerinti įmonės rezultatus ir gauti didesnį pelną, o Rytų Ukrainoje dirbantys lietuviai apie tai gali tik pasvajoti. Jie kaupia kruopų atsargas, gyvena jausdami nuolatinį nerimą ir net nežino, kurioje šalyje nubus kitą rytą.
Prieš mėnesį kalbinome lietuvių verslininkus, kurie, pasibaigus Maidano revoliucijai, rodos, galėjo lengviau atsikvėpti. Gaila, tačiau prognozė, kad verslui Maidanas tik prasidės, pasitvirtino. Tuomet pašnekovai kaip vieną didžiausių grėsmių įvardijo pavojų teritoriniam Ukrainos vientisumui.
Įvykiai šioje šalyje keičiasi žaibiškai. Šiuo metu, kai rašomas straipsnis, Rytų Ukrainoje nerimsta prorusiškos jėgos. Baiminamasi, kad šio regiono neištiktų Krymo scenarijus.
Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje Rimantas Šėgžda, vertindamas bendrą padėtį, pabrėžė, kad Ukraina yra didelė, o situacija šios šalies Rytuose ir Vakaruose skiriasi kaip diena nuo nakties. Jis leidiniui pasakojo, kad masiškai iš neramumų krečiamos valstybės lietuvių verslininkai kol kas nesitraukia. Kiek kitokį vaizdą piešia lietuvių verslininkai, dirbantys Rytų Ukrainoje.
Šakočius Donecke kepantis lietuvis verslininkas Valdas Ladavičius tvirtino, kad šiuo metu vietos gyventojams jo gaminiai mažai terūpi.
„Žmonės perka daugiau kruopų, cukraus ir kitų būtiniausių prekių. Be to, jaučiamas didžiulis pinigų trūkumas“, – pasakojo V. Ladavičius ir pridūrė, kad šiuo metu staigiai sumažėjo užsakymų, tad tenka dirbti tik vieną ar dvi dienas per savaitę.
Verslininko teigimu, apskritai gamybos mastas Donecke krito apie 5–10 kartų.
Sunku palikti miestą
Kai miestas gyvena kone karo sąlygomis, išryškėja svarbiausi prioritetai.
„Jeigu nėra politikos, ekonomikos neįmanoma kontroliuoti“, – leidiniui teigė V. Ladavičius. Šiuo metu didžiausią nerimą jam kelia nežinomybė, kas bus rytoj. Pasak pašnekovo, jeigu miestą okupuos Rusija, daugelis verslininkų iš čia išvažiuos.
„Jeigu Doneckas liks Ukrainai, ir mes liksime čia“, – ateitį bandė prognozuoti lietuvis. Jis atkreipė dėmesį, kad smulkiesiems verslininkams Ukrainoje šiuo metu daug sunkiau nei stambiajam verslui.
„Tiems, kas turi pinigų, nėra beveik jokių sunkumų palikti Donecką“, – teigė V. Ladavičius.
Nutraukė veiklą
Donecko srityje dirbančio „Baldų rojaus“ direktoriaus Svajūno Jačiunsko teigimu, aplinkui vykstant karui, nieko planuoti nebegalima. „Net nežinai, kokioje šalyje nubusi rytoj, – įvykių sudėtingumą bandė perteikti jis ir prisipažino, kad dėl neramumų Rytų Ukrainoje teko apskritai nutraukti įmonės veiklą. – Planuojame persikelti į Černigovo sritį.“
Kalbėdamas apie konkrečias priežastis, paskatinusias laikinai sustabdyti verslą, S. Jačiunskas teigė, kad daug problemų kėlė ir produkcijos transportavimas. „Vairuotojai bijo vežti, nes produkcija gali būti atimta bet kuriuo kelionės metu, – pasakojo pašnekovas bei pridūrė, kad jį ir patį bevažiuojant kartą sustabdė vietiniai. – Paprašė atidaryti mašiną, ją apžiūrėjo, o juk galėjo pasakyti: „Lipk iš mašinos ir būk laimingas.“
Žinoma, vykstant dideliems neramumams sunku tikėtis, kad įvykiai neturės jokių padarinių verslui.
Stambus verslas kenčia mažiau
Leidiniui „Ekonomika.lt“ pavyko susisiekti su bendrovės „Artiomask energija“ direktoriumi Vaidu Povilėnu, kurio vadovaujama įmonė tiekia šilumą Artiomasko miestui. Kadangi „Artiomask energija“ yra gana stambi įmonė, o miesto, kuriame ji veikia, dideli neramumai nekrečia, ir verslas labai skaudžių padarinių nejaučia.
„Neramumai mus paveikė tik tiek, kad, siekdami taupyti dujas, anksčiau baigėme šildymo sezoną“, – teigė V. Povilėnas. Vis dėlto svarbu paminėti, kad tai buvo padaryta visoje Ukrainoje. Be to, nuvertėjus grivinai, tiekėjai pabrangino savo prekes.
„Mes turime tiekti žaliavas visai kitokia kaina, negu buvo numatyta biudžete, – leidiniui pasakojo „Artiomask energijos“ direktorius ir pridūrė, kad darbuotojų, nuolat patiriančių stresą dėl neaiškios situacijos, darbo našumas tapo mažesnis. – Visi yra įsitempę, nes niekas nežino, kas nusitiks po valandos.“ Pasak V. Povilėno, važiuojant gatvėmis galima išvysti daugybę barikadų, užtvarų, kurias stato vietos gyventojai. Vis dėlto verslininkas, kalbėdamas apie Ukrainoje susidariusią padėtį, įžvelgia ir pozityvumo, mat kol kas visi šie įvykiai neturėjo įtakos įmonės pajamoms, žmonės nenustojo mokėti už paslaugas. Be to, V. Povilėnas tikisi gerų permainų tolimojoje perspektyvoje.
„Keičiasi Ukrainoje įstatymų bazė, intensyviai priimami nauji įstatymai, lengvinantys sąlygas verslui. Ši šalis pamažu europėja“, – teigė jis. Nors dar anksti tikėtis realių tokių įstatymų rezultatų, pasak pašnekovo, požymiai yra pozityvūs.
Nežinomybė ir Vakaruose
Situacija Vakarų Ukrainoje, palyginti su tuo, kas vyksta šalies Rytuose, skiriasi kaip diena nuo nakties. Granitą ir dolomitą Vakarų Ukrainoje skaldančios bendrovės „Milsa“ vadovas Mantas Makulevičius savaitraščiui pasakojo, jog didžiausia problema yra tai, kad negalima imtis jokių prognozių, kaip klostysis tolesni įvykiai šalyje.
„Mums blogiausia yra tai, kad vyrauja didelis nenuspėjamumas, – teigė M. Makulevičius. – Situacija per porą dienų gali visiškai pasikeisti. Nerimą kelia ir tragiška Ukrainos finansinė padėtis bei labai sulėtėjusi vidaus rinka.“ Vis dėlto jis pabrėžė, kad darbai vyksta įprasta eiga.
Kijeve – jau ramiau
Kalbėdamas apie bendrą padėtį Ukrainoje, komercijos atašė R. Šėgžda pabrėžė, kad šalies sostinėje dabar yra kur kas ramiau nei tuo metu, kai Nepriklausomybės aikštėje vyko protestai. Gyvenimas Kijeve pamažu rimsta. „Be to, dabar yra palankesnė valdžia – mažiau korupcijos, mažiau biurokratijos“, – leidiniui teigė R. Šėgžda.
M. Makulevičius tvirtino, kad apie sumažėjusį korupcijos lygį šalyje verslui dar anksti kalbėti. „Kol kas akivaizdaus trumpalaikio efekto tikrai nėra“, – sakė verslininkas.
Daug dezinformacijos
„Artiomask energijos“ direktorius atkreipė dėmesį, kad vertinant įvykius Rytų Ukrainoje dažnai susiduriama su dezinformacija, kuri piešia kiek kitokį vaizdą, negu yra iš tiesų.
„Visą informaciją, kuri iliustruoja padėtį Rytų Ukrainoje, reikėtų tikrinti, nes ji gali būti sąmoningai kontroliuojama Rusijos“, – teigė V. Povilėnas.
FAKTAI: Neramumai Ukrainoje
Neramumai Ukrainoje prasidėjo pernai, iš karto po Rytų partnerystės viršūnių susitikimo, vykusio lapkričio 28 dieną Vilniuje
Po „referendumo“, kurio metu 96,77 proc. Krymo gyventojų pasisakė norintys būti prijungti prie Rusijos, Vladimiro Putino vadovaujama valstybė aneksavo šį pusiasalį
Pirmalaikiai prezidento rinkimai Ukrainoje vyks gegužės 25 dieną.
