Įstojusi į ES Lietuva pasižadėjo, kad atsisakys Ignalinos atominės elektrinės. Jos veikla galutinai sustabdyta buvo 2009 metų gruodžio 31 dieną. Tačiau darbai tuo tikrai nesibaigė. Išmontuoti ir palaidoti branduolinį kurą planuojama iki 2038 metų. Tikimasi, kad užbaigimas įvyks 2038 metais, tai atsieis daugiau, nei 3 milijardus eurų. Tačiau didžioji dalis šių pinigų yra skiriama iš ES struktūrinių fondų.
Apie planą B nesvarstoma
Ignalinos atominės elektrinės generalinis direktorius Darius Janulevičius teigia, kad po 2020 metų nebegavus nepertraukiamo finansavimo, kiltų daug problemų. „Jeigu tų lėšų negausime bus sutrikdytas darbų grafikas, nusikels darbų datos, išaugs priežiūros kaštai, darbuotojų išlaikymo kaštai. Gali būti net ir radioaktyvių atliekų paskleidimo. Nes reaktoriaus stogą galima nuimti tik tada, kai žinoma, kad darbai bus pabaigti iki galo. Tačiau čia teoriniai pamąstymai, apie planą B mes neturėtume kalbėti“, - situaciją komentuoja Ignalinos atominės elektrinės direktorius.
Darius Janulevičius tikina, kad po 2020 m. suplanuotiems darbams pritrūks maždaug 1,5 mlrd. eurų, o 1,2 mlrd. eurų turėtų parūpinti ES fondai. Netgi nėra aišku dėl paramos 2018 ir 2019 m. – kasmet sprendimai dėl jau skirto finansavimo priimami iš naujo, tuo tarpu Didžiosios Britanijos pasitraukimas įnešė sumaišties dėl būsimos finansinės perspektyvos.
Visgi, Darius Janulevičius tikina, kad plano B jų galvoje nėra ir neturi būti. „Mes nekalbame niekada apie planą B. Gali būti, kad tektų keisti koncepciją ir projektus iš neatidėliotinų keisti į atidėtus. Tokiu atveju reikėtų, kad konservuotume visą objektą, o tai kainuotų nemažai. Ir tada vėl galėtume darbus tęsti tik gavę pakankamai lėšų“, - teigia D.Janulevičius.
Viešumas yra esminė priemonė
Energetikos viceministras Simonas Šatūnas tikina, kad ministerijos ir atskiri politikai Europos komisijoje turi garsiai ir drąsiai kalbėti apie projekto būtinumą ir vykdomą progresą. „Lietuva yra pažadėjusi, kad nutrauks Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimą, kai ES įsipareigoja adekvačiai finansuoti. Mes jau ne vieną mėnesį apie tai kalbame komisijoje. Turime demonstruoti progresą. Todėl svarbu kalbėti apie galutinę sumą, kiek reikės pagal galutinius skaičiavimus. Visgi, sunku apibrėžti, kas yra adekvatus finansavimas“, - teigia S.Šatūnas.
„Šiuo metu aiškiname poreikį lėšoms Brexit kontekste, parengėm argumentus ir pateikėm jų komandai ir Europos komisijai. Ką girdime toliau? Kad turime rodyti tą gerą progresą, kuris įgavęs pagreitį, konkrečių objektų statyba ir vadyba“, - viešumo svarbą pabrėžia S.Šatūnas.
Finansų viceministras Darius Sadeckas taip pat patikino, kad tuo užsiima ne tik Energetikos ministerija, bet ir finansų. „Dirbama visais frontais. Finansų ministras Vilius Šapoka taip pat užsiima šio projekto sklaida, kviečia Europos komisijos narius atvykti ir patiems pamatyti vykdoma progresą“, - teigia D.Sadeckas.
Galima katastrofa
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojas radiacinei saugai Vidas Paulikas sako, sustabdžius projekto vykdymą, grėstų tiesiog katastrofa.
„Panaudoto branduolinio kuro sauga, ji turi būti užtikrinta ir visos saugos sistemos turi dirbti. Kita funkcija – radioaktyviųjų medžiagų sulaikymas. Reikia prižiūrėti, kad jos nepasklistų į aplinką. O sulaikymo funkcija yra vykdoma per aktyvias sistemas. Tiesiog išjungti ir paprasčiausiai išeiti mes negalime, turėtume katastrofą. Jei jau kalbame apie atidėto išmontavimo strategiją, tai tada turi būti atlikti konservavimo darbai. O visi konteineriai su branduoliniu kuru turi būti prižiūrimi iki 2066 metų, užtikrinant reikiamų parametrų išlaikymą“, - pasakoja V.Paulikas.
