ekonominė padėtis

Ekonomistas Žygimantas Mauricas atskleidžia, kad lietuviai svetur iš Lietuvos emigruoja ne vien dėl šalies ekonominės padėties. Socialiniame tinkle „Facebook“ banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas skelbia atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuva 2010-2014 m. pirmavo pagal emigravusių žmonių skaičių tarp visų naujųjų Europos Sąjungos (ES) šalių, nors ekonominė padėtis Lietuvoje tuo metu nebuvo blogiausia, palyginti su kitomis ES naujokėmis.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Gyventojų nuotaikų dėl ekonominės padėties suprastėjimą lemia Rusijos ir ES ekonominis karas bei nepagrįstos baimės įvedant eurą, LRT.lt teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas. Sociologo dr. Vlado Gaidžio požiūriu, lietuvių optimizmas tirpsta ne dėl artėjančio euro, o kitų faktorių. „Būtų keista, jei dabartinėmis sąlygomis, kai kalbama, jog reikia ruoštis karui, Lietuvos gyventojai sakytų, kad viskas augs ir gerės“, – pastebi sociologas.

Dauguma estų mano, kad jų atlyginimai yra per maži, ir jų nepasitenkinimas per metus išaugo. Ekonominių tyrimų instituto ir „Swedbank“ atliktos apklausos duomenimis, pernai savo atlyginimais buvo nepatenkinti 53 proc. Estijos gyventojų, o šiemet jų dalis siekė 60 proc. Pesimistiškiausiai savo padėtį vertino 50-64 metų amžiaus žmonės. 74 proc. apklaustųjų sakė, kad jų atlyginimas yra per mažas. Pesimistiškai estai vertina ir savo ateitį. 58 proc.

Piliečiai emigruoja iš Lietuvos, nes tiesiog nesugeba gimtinėje susirasti darbo. O jeigu ir pavyksta kokį nusigriebti, tai dažniausiai uždirbamų pinigų nepakanka, kad galėtum būti ramus dėl ateities. Seime prakalbta apie tai, kad Lietuvoje, vertinant žmonių gaunamas pajamas, jaučiama kone didžiausia socialinė atskirtis tarp visų Europos valstybių. Skirtumas tarp didžiausias ir mažiausias pajamas Lietuvoje gaunančių darbuotojų yra net 7 kartai.

Seime pristatoma vizija „Lietuva 2030“ yra tarsi pasityčiojimas iš Lietuvos žmonių. Kol valdantieji seka pasakas apie tai, kad Lietuva bus „sėkmės šalis, kurioje gera gyventi ir dirbti“, šalyje ir toliau auga nedarbas, o žmonės neišbrenda iš skurdo. Tik pagrūmojus Europos Komisijai, kad Lietuvoje nedirba kas trečias jaunas žmogus, paskubomis buvo sudaryta darbo grupė šiaip problemai spręsti. Tarsi prieš tai buvusius tris metus to nereikėjo daryti.

Patikslinti 2011 metų ketvirtojo ketvirčio BVP duomenys rodo, kad ekonomika praėjusių metų pabaigoje buvo daug geresnėje būklėje, nei anksčiau manyta. Tiesa, BVP augimas buvo lėtesnis nei per pirmuosius tris ketvirčius, tačiau daug priežasčių nerimauti nėra. Šių metų pradžios duomenys įkvepia dar labiau – nerimas dėl lėtėjančios Lietuvos ekonomikos ir gręsiančio sąstingio buvo perdėtas.

Nelaimingiausių JAV miestų sąraše, kurį penktadienį paskelbė žurnalas „Forbes“, pirmauja Majamis. Reitingo sudarytojų nuomone, Majamis tik iš pirmo žvilgsnio atrodo „rojaus kampelis“. Iš tikrųjų miestas išgyvena gilią būsto krizę, o nusikalstamumo lygis ten – vienas aukščiausių Jungtinėse Valstijose. „Majamis tradiciškai kelia asociacijas su paplūdimiais ir gerais orais, tačiau žmonės šiame mieste nėra itin laimingi.

„Emigracijos mastai pastaruoju metu tokie, kad tai jau kelia tiesioginį pavojų valstybės nacionaliniam saugumui. Dar dešimtmetis kitas tokios politikos – ir valstybės gali paprasčiausiai nelikti. Manau, kad būtina nieko nelaukiant rinktis Valstybės gynimo tarybai, kuri turėtų svarstyti emigraciją skatinančias priežastis ir įpareigotų valdžios institucijas jas pašalinti“, – sakė partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, Prezidentas Rolandas Paksas.

Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų yra tos nuomonės, kad ekonominė šalies padėtis per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo. Tik 7 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių teigė, kad ji pagerėjo. Trečdalis – 33 proc. – atsakė, kad ji nepasikeitė. 3 proc. respondentų neatsakė į klausimą, kaip pasikeitė šalies ekonominė padėtis per pastaruosius du mėnesius.

„WikiLeaks“ paviešinti dokumentai atskleidė, kad krizės ištikta Lietuva dar 2009 metų kovą rimtai svarstė galimybę kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). 2009 m. kovo 31 dienos JAV ambasados Vilniuje pranešime aptariama tuometė Lietuvos ekonominė padėtis. Jame minimas tuomet Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas ėjęs Reinoldijus Šarkinas, premjero patarėjas Mykolas Majauskas, žinomi ekonomistai, rašo delfi.lt.

Automobilių vagių įpročiai keičiasi: labiausiai vagiamų automobilių sąraše vokiškus keičia japoniški, o pareigūnai apgailestaudami pastebi, kad nusikaltimui vis dažniau  iš nevilties ryžtasi kitos išeities gyvenime nebematantys žmonės. Ekonominė krizė Lietuvai padarė ir paslaugų: nemažai automobilių vagišių  išvažiavo į užsienį, todėl vagysčių skaičius ženkliai sumažėjo. Tačiau likę vis dar kelia galvos skausmą vairuotojams.

Spalį vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo minus 23 ir, palyginti su rugsėju, sumažėjo 5 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimui didžiausios įtakos turėjo pablogėjusios šalies ekonominės padėties prognozės. Pagerėjimo sau tikisi 15 procentų Statistikos departamento duomenimis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, gyventojai savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas vertino šiek tiek pesimistiškiau.

Rugsėjo mėnesį šalies ekonominė padėtis nepakito, tokį jos vertinimą rodo viešosios nuomonės apklausa. Tos pačios apklausos dalyviai permainų neįžvelgė ir vertindami šeimos finansinę situaciją. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 20–28 dienomis atlikto tyrimo duomenimis, 43 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad ekonominė šalies padėtis per pastaruosius du mėnesius pablogėjo. 10 proc. respondentų teigė, kad ji pagerėjo.

Baigiantis vasarai 43 proc. Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad ekonominė šalies padėtis per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo. 12 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių teigė, kad ji pagerėjo. Keturi iš dešimties – 40 proc. – manė, kad ji nepasikeitė. 5 proc. respondentų neatsakė į šį klausimą.

Pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 670 tūkst. lietuvių – 20,2 proc. visų šalies gyventojų, praneša statistikai. Palyginus su 2009-aisiais, šis rodiklis, apskaičiuojamas remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis, sumažėjo 0,4 proc. punkto. Pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 16,2 proc., kaime – 28,4 proc.gyventojų. Palyginti su 2009 m., skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 1,5 proc. punkto, kaime – sumažėjo 4,3 proc. punkto.

Su jaunimo nedarbu auga nepasitenkinimas Europoje. 4 jaunuoliai pasakoja apie savo patirtį ir ateities lūkesčius Olivia Flynn iš Airijos: „Jeigu noriu dirbti, turiu įgyti magistro laipsnį“ Man 21 metai, studijuoju politiką Ispanijoje. Esu bedarbė. Mano vyresni broliai ir seserys būdami mano amžiaus galėjo įsidarbinti bet kur: restorane, greitojo traukinio asistentais ar šokolado fabrike (aš neseku jų pėdomis). O aš jau 18 mėnesių esu bedarbė.

2011-ųjų pradžioje šeši iš dešimties – 57 proc. – Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad ekonominė šalies padėtis per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo. 7 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių atsakė, kad per pastaruosius du mėnesius ekonominė Lietuvos padėtis pagerėjo. Trečdalis – 33 proc. – respondentų ją įvertino kaip nepakitusią.

Lapkričio mėnesį 6 proc. Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad per pastaruosius du mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo. Trys iš dešimties – 31 proc. – manė, kad ji nepasikeitė, o šeši iš dešimties – 59 proc. – viešosios nuomonės apklausos dalyvių nurodė, kad ekonominė šalies padėtis, jų nuomone, per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo. Per mėnesį nuo spalio visuomenės nuomonės tyrimo šalies ekonominės padėties vertinimas nepakito.

Rugsėjo pradžioje 7 proc. apklaustų šalies gyventojų teigė, kad per pastaruosius du mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, keturi iš dešimties – 39 proc. – manė, kad ji nepasikeitė, o pusė – 50 proc. – apklaustųjų nurodė, kad ekonominė šalies padėtis, jų nuomone, per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo.

Balandį 70 proc. šalies gyventojų buvo tos nuomonės, kad ekonominė šalies padėtis per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo. Tik 3 proc. viešosios nuomonė apklausos dalyvių nurodė, kad ji pagerėjo. Ketvirtadalis – 25 proc. – apklaustųjų teigė, kad ekonominė valstybės padėtis per pastaruosius du mėnesius nepasikeitė.