Ekonomistas teigia, kad kol kas yra sunku spekuliuoti, kaip atrodys mūsų ateitis, finansinė šalies padėtis, valdant D. Trumpui.
„Atsakymas turbūt yra tai, kad tik vakar prasidėjo jo kadencija ir dabar žiūrėsime, kokie bus tie sprendimai, kurie darys įtaką Europai ir mums.
Kaip supraskim, kad apie konkrečius veiksmus mes galime kalbėti tik kaip apie galimus veiksnius. Kol kas sakyti, kad kaip paveiks negalima, nes tie sprendimai nėra priimti.
Kur labiausiai visi kalba, tai aišku – apie galimus JAV muitus prekių importui iš Europos Sąjungos ar iš kitų šalių.
Tai vėlgi, tai yra grėsmė, apie kurią mes kalbam, bet tų sprendimų kol kas nėra. Ir jeigu žiūrėsim, praėjus parai po prezidento inauguracijos, vienintelė tokia aiškesnė tema yra būtent apie Meksiką ir Kanadą, ką yra pareiškęs, kad iki vasario 1 d. gali atsirasti importai toms šalims.
Tai Europa šiek tiek džiaugiasi, kad per pirmą parą nebuvo paminėtas jos vardas, bet žinot, čia tokie yra labai trumpalaikiai pastebėjimai. Panašu, aš sakyčiau, ką gali pajaust visa Europa, turbūt tai, kad norima įtikti Trumpui.
Žiūrint, kur galima padidinti tam tikrų prekių žaliavų pirkimus iš JAV, ką mes, pavyzdžiui, viešoj erdvėj matome, kas yra daug kalbama, kodėl vis dar Europa perka suskystintas gamtines dujas iš Rusijos?
Kodėl neperka iš Jungtinių Amerikos Valstijų, nors JAV yra pirmoji pagal dydį suskystintų gamtinių dujų tiekėjų Europos Sąjungoj.
Aišku, Lietuva visiškai nebeperka iš Rusijos įvairių kitokių dujų, bet yra dar šalių, kurios perka rusiškas suskystintas gamtines dujas. Tai turbūt čia irgi bandymas ieškoti tų prekių, kur mes galim pirkti iš Amerikos daugiau ir taip parodyti JAV prezidento administracijai, kad iš savo partnerių perkam.
Artimiausiomis savaitėmis, mėnesiais yra ta muitų tema, kuri būtų aktuali, bet vėlgi, aš neišskirčiau kaip Lietuvos šitame kontekste, kad mes kažkokie esam išskirtiniai, nes supraskim, mes esam pakankamai maži“, – nuomone apie galimas rizikas įvardijo jis.
Jei muitų tarifai paveiks Vokietiją, pajausime įtaką ir Lietuvoje
Pasak T. Povilausko, jei importo padėtis tarp Vokietijos ir JAV taptų sudėtingesnė, tai ir Lietuvai pakenktų.
„Iš Europos Sąjungos pusės mūsų kaip regiono problema gali būti, jeigu bus importo muitai, tai jie bus visai Europos Sąjungai iš esmės: Lietuvai, Latvijai, Vokietijai ar Švedijai. Tai būtų visų problema.
Ir, aišku, problema didžiausia tai turbūt Vokietijai, nes ji turi didžiausią neigiamą prekybos balansą su JAV. Tai yra – daugiau eksportuoja prekių į JAV, negu importuoja iš JAV, pavyzdžiui, visa mašinų pramonė.
Jeigu Vokietijos padėtis dar sunkėtų, tai tikrai nėra geros žinios mums. Tai per šitą prizmę Lietuvai, sakyčiau, irgi tas yra pasikeitimas“, – sakė jis.
JAV sprendimas pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos
Ekonomistas įvertino JAV išėjimą iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos bei jo reikšmę.
„Vakar tas vienas iš pirmųjų sprendimų JAV pasitraukt iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, tai irgi siunčia žinutę ne Lietuvai, bet Europos Sąjungai, nes mes – tolimesnis regionas, kuris, pavadinkim, yra lyderis šitoje kryptyje, šitoje politikoje.
Žiūrėsim, kiek Europos Sąjunga neatsitrauks nuo tos žaliosios politikos, kiek nepasuks krypties, nes vėlgi – yra pakankamai sudėtinga iš tos konkurencingumo pusės. O sakau, konkrečiai Lietuvai JAV yra partnerė, turbūt ji tikrai yra dešimtuke pagal prekybos apimtis.
Tai yra svarbi rinka. Kas bus Europos Sąjungai, tas bus ir Lietuvai, aš neišskirčiau, kad mes kažkaip būtumėme labiau paveikti, negu likusi Europos Sąjunga“, – pasisakė vyras.
Lietuvos įsipareigojimas BVP gynybai pasiekti 6 proc.
Anot SEB banko ekonomisto, Lietuva gali iki 2030 m. pasiekti aukštesnį BVP procentą ir ar tai nėra tik skambios kalbos (kuriomis siekiama įtikti JAV).
„Tai pasiekti galima trumpuoju laikotarpiu, penkių metų laikotarpyje skolinantis, bet tada reiktų labai nemažo įdirbio Finansų ministerijos mūsų, kalbėt su Europos komisija, kad būtų traktuojamos krašto gynybai išlaidos.
Kadangi akivaizdu, kad tada biudžeto deficitas būtų ne 3%, o būtų 5% ir 6%, o skolos lygis ganėtinai sparčiai augtų. Tai čia nežinant tokios spekuliacijos vyrauja, bet kaip aš sakau, kad kaip yra ir versle, kad galima skolintis, bet vis tiek turi įdėt truputį nuosavų lėšų.
Tai yra nuosavos lėšos iš valstybės pusės, iš mūsų biudžeto, mokesčių mokėtojų pinigų. Kelis šimtus milijonų papildomai galima surinkti, o likusius – skolintis. Šis tikslas yra įgyvendinimas, bet labai keista, kad apie tai nekalba tie, kurie šitą ir pasiūlė.
Nelabai graži praktika, kurią iš tiesų turėtų sekti įsipareigojimai su konkretesniais veiksmais, kad nebūtų tokio vakuumo, kuriame tiktais kalbos“, – dalinosi T. Povilauskas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
