ekonomika

Lietuvoje smarkiai mažėja naujagimių skaičius. Pernai gimė vos 20 tūkstančių kūdikių, tai net 2 tūkstančiais mažiau nei užpernai. Kartu pastebima, kad vyresni žmonės dirba vis ilgiau. O bendras gyventojų skaičius Lietuvoje toliau auga. Į šalį sugrįžusių lietuvių ir atvykusių užsieniečių daugiau nei išvykusiųjų.

Kinijos gamyklų aktyvumas sausį traukėsi ketvirtą mėnesį iš eilės, rodo trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys, Pekinui stengiantis rasti būdų paskatinti savo vangią ekonomiką. Pasak Kinijos Nacionalinio statistikos biuro, pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) – svarbus gamyklų našumo rodiklis – sausį sudarė 49,2 punkto. Tai kiek didesnis įvertis, palyginti su 49 punktais gruodį, tačiau jis vis vien nesiekia 50 punktų ribos, kuri skiria ekspansiją nuo traukimosi.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį pagerino pasaulio ekonomikos augimo 2024-aisiais prognozę iki 3,1 proc. nuo 2,9 proc., kuri buvo skelbta pernai spalį. Prognozė 2025 metams liko nepakeista – plėtra 3,2 procento.

Valstybės duomenų agentūrai paskelbus, kad ketvirtąjį 2023 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku 2022-aisiais – Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 0,03 proc., o palyginti su trečiuoju ketvirčiu, smuko 0,3 proc., agentūros vadovė Jūratė Petrauskienė sako, kad 2023-ieji buvo permainingi metai. „Kokie buvo tie 2023-ieji, vienareikšmiško atsakymo tikrai nėra.

2023 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 72,1 mlrd. Eur ir palyginti su 2022-aisiais buvo 0,3 proc. mažesnis, praneša Valstybės duomenų agentūra. Vien tik ketvirtąjį 2023 m. ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 18,7 mlrd. Eur. Įvertis gautas taikant ekonometrinius modelius pagal turimus statistinius duomenis. Palyginti su 2023 m. trečiuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -0,3 proc.

Paslaugos šiemet ir toliau brangs, tiesa, perpus lėčiau nei pernai – 7 procentais. O aukštos maisto kainos, anot „Swedbank“, išlieka problema – jei kažkiek ir kris, tai labai nežymiai. Ekonomistai mano, kad kainas lentynose lems ir žmonių vartojimas – jeigu prekybininkai jaus, kad žmonės taupo, kainas turės nuleisti. Visgi tendencijos priešingos – vartojimas atsigauna, o perkamoji galia sugrįžo į priešinfliacinį lygį. Tad į šiuos metus ekonomistai žvelgia optimistiškai.

Praėjusių metų gruodį visos pramonės produkcijos vertė siekė 2,8 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu metu 2022-aisiais bei pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumenko 3,4 procento. Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – pramonė sumažėjo 1,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį sumažėjo mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo gamybos produkcija – 23,4 proc., kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos – 18,4 proc.

Vienas didžiausių komercinių šalies bankų „Swedbank“ pagerino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę – anot jo, ekonomika augs 1,8 proc. Pernai lapkritį skelbta, kad augimas sieks 1,2 procento. Banko ekonomistų vertinimu, pernai ekonomika išvengė nuosmukio dėl spartaus verslo, ypač dėl valstybės investicijų augimo ir metų pabaigoje kiek atsigavusio gyventojų vartojimo.  Bankas tikisi, kad 2025 metais šalies ekonomika augs 2,5 proc.

Kinija trečiadienį pranešė, kad, valdžiai ieškant būdų paspartinti stringantį ekonomikos augimą, paskolų išdavimui paskatinti šalyje kitą mėnesį bus mažinamas bankų privalomųjų rezervų dydis. Toks sprendimas priimtas, antrajai pagal dydį pasaulio ekonomikai susiduriant su įvairiais sunkumais, tokiais, kaip užsitęsusi krizė nekilnojamojo turto sektoriuje, vangus vartojimas vidaus rinkoje ir mažėjanti užsienio paklausa.

Finansinių ataskaitų už 2022 metus dar nėra pateikę beveik 40 tūkst. juridinių asmenų iš maždaug 156 tūkst. tokią prievolę turinčių įmonių bei organizacijų, remdamasis Registrų centro duomenimis, skelbia portalas „Verslo žinios“. Tarp didžiausių įmonių, patekusių į tokį sąrašą – „Darius Zubas Holding“, kontroliuojanti žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupę „Akola Group“ (buvusi „Linas Agro Group“), toliau rikiuojasi e. prekybos įmonė „Pigu“, vienas didžiausių Lietuvoje malūnų ir miltų produk...

Dyzelinas Lietuvoje jau tapo brangesnis ir už 98-os rūšies benziną. Prie to prisidėjo ir nuo sausio didėjęs akcizas dyzelinui. O tarptautinėje arenoje nerimą kelia kariniai veiksmai Raudonojoje jūroje. Jei padėtis dar blogėtų, nafta, taigi, ir degalai, vėl brangtų. Maža to, tai veikiausiai atidėtų ir Europos Centrinio Banko planus mažinti palūkanas. Tiesa, ekonomistai ramina, kad kol kas naftos kaina stabili.

SEB bankui nekeičiant šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuvos ekonomika yra sąstingyje, tačiau padėtis neblogėja. Anot jo, darbo rinkos situacija yra stabili, bet „su prastėjimo prieskoniu“, o pramonės rodikliai pirmąjį šių metų ketvirtį neturėtų blogėti. „Lietuvoje per pastaruosius du mėnesius prastėjančių žinių neturėjome. Taip, esame sąstingyje, kas nėra gerai, bet vis tiek yra nerimas, kada bus blogiau.

Lietuvoje maisto kainos po truputį mažėja – Valstybės duomenų agentūra gruodį užfiksavo mėnesinę defliaciją, vidutinės prekių ir paslaugų kainos per paskutinį metų mėnesį ne kilo, o leidosi puse procento. Labiausiai pigo maistas – vienu procentu, rūbai, avalynė. Nors šiais metais didelio kainų augimo ekonomistai neprognozuoja, sausio mėnesį kainos turėtų šoktelti, nes didėjo akcizai, augo minimali mėnesio alga, taip pat mokesčių lengvatos neteko restoranai ir viešbučiai.

Vokietija nėra dar kartą tapusi „Europos ligoniu“ – ji yra pavargusi ir jai reikia struktūrinių reformų. Tai penktadienį pareiškė šios šalies finansų ministras Christianas Lindneris, kuris siekia numalšinti susirūpinimą dėl ilgo didžiausios euro zonos ekonomikos nuosmukio. Remiantis pirmadienį paskelbtais oficialiais preliminariais duomenimis, Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2023 m. susitraukė 0,3 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nepaisant Rusijos invazijos jo šalies ekonomika pernai išaugo 5 proc. lyginant su 2022 metais. Tiek pat išaugo ir mokestinės pajamos, ketvirtadienio vakarą per kasdienį vaizdo kreipimąsi sakė šalies vadovas. „Tai aiškus Ukrainos stiprybės ženklas“, – sakė jis Kyjive. Premjeras Denysas Šmyhalas jam pranešė, kad padėtis finansų sistemoje yra stabili. Pasak V.  Zelenskio, visos socialinės išmokos pilnai išmokamos.

Pasaulio ekonomikos augimas 2024 metais sulėtės, mano daugiau kaip pusė (56 proc.) Pasaulio ekonomikos forume (WEF) Davose dalyvaujančių kompanijų vyriausiųjų ekonomistų. Likusi dalis respondentų tikisi, kad pasaulio bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet didės tiek pat kiek ir pernai arba sparčiau. Tarptautinio valiutos fondo prognozėmis, pernai pasaulio ekonomika augo 3 proc., o šiemet augs 2,9 procento.

Visi Seimo frakcijų vadovai pritaria, kad Lietuvos gynybai reikalingas didesnis finansavimas, visgi išsiskiria požiūriai, ar šiam tikslui reikalingas naujas gynybos mokestis. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) seniūnė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė teigia, kad nauji būdai tvariai finansuoti gynybą turi būti rasti, o Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikina, kad gynybos mokestis – vienintelis įmanomas variantas.

Pasaulinė ekonomika yra pasiruošusi vadinamajam „minkštam nusileidimui“, ketvirtadienį pareiškė Tarptautinio valiuto fondo (TVF) atstovė. „Minkštas nusileidimas“ yra scenarijus, pagal kurį infliacija sumažėja neužfiksavus recesijos. Praėjusiais metais buvo stebimas „didesnis, nei tikėtasi, atsparumas“, Vašingtone surengtoje spaudos konferencijoje sakė TVF atstovė Julie Kozack. Ji kalbėjo prieš būsimą fondo ekonominių prognozių atnaujinimą.

Lietuvos eksporto apimtims nuo 2023 metų kovo smunkant, ekspertai sako, kad tam įtakos turėjo pandemijos padariniai, karas Ukrainoje, augusi infliacija bei ekonominis neapibrėžtumas. Visgi dabar tikimasi pozityvesnių tendencijų – kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad pirmąjį šių metų ketvirtį eksportas galėtų augti. Naujausia statistika rodo, jog praėjusių metų lapkritį, palyginti su tuo pačiu metu 2022-aisiais, Lietuvos prekių eksportas mažėjo 17,2 proc., o importas – 12,2 proc.

Infliacija grįžta prie įprastų tendencijų, tačiau sausį ar dar kelis artimiausius mėnesius dėl padidėjusių akcizų, minimalios algos bei išaugusio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) maitinimo verslui ji, tikėtina, vėl šoktels į viršų, sako ekonomistai. Pasak jų, labiausiai turėtų brangti paslaugos, todėl sausį defliaciją, tikėtina, keis 0,5 proc. infliacija.

Nauji metai daliai gyventojų reiškia ir kitokius atlyginimus, pensijas bei išmokas. Po ilgesnės pertraukos ekonomistai į naujus metus žiūri optimistiškai – pagaliau išnyko infliacija, o jei sumažės palūkanos, tai šeimos sutaupys ir po tūkstantį eurų per metus. Tiesa, dėl PVM lengvatos panaikinimo teks daugiau mokėti ne tik už maistą kavinėse, brangs ir vaikų maitinimas mokyklose ir darželiuose.

Valstybės kontrolė, (VK) kaip ir Finansų ministerija, prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs beveik 2 procentais.  „2024 metais prognozuojame nuosaikų, 2 proc. nesiekiantį ekonomikos augimą. Tarptautinė aplinka vis dar išlieka nepalanki ir tai lemia, kad projektuojamas augimas yra lėtesnis nei 2011–2019 metais, kai ekonomika vidutiniškai augo beveik 4 procentais“, – pranešime teigia VK Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė Rasa Ibelhauptaitė-Duobienė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuvos ekonomika praėjusiais metais, nepaisant tam tikro stabtelėjimo, atsilaikė neblogai ir demonstravo atsparumą, šiemet tikimasi augimo. Pasak G. Skaistės, sudėtingiausias laikas šalies ekonomikai buvo 2022 metų pabaiga – 2023 metų pradžia, vėliau stebėtas tam tikras atsistatymas. „Vertinant bendrame kontekste, regiono, lyginant su kitomis valstybėmis, Lietuvos ekonomika atsilaikė santykinai neblogai, buvo tam tikras stabtelėjimas.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Turkijoje gruodį spartėjo iki 64,8 proc. nuo 62,0 proc. lapkritį, pasiekdama aukščiausią lygį nuo 2022-ųjų lapkričio, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Mėnesio infliacija sumažėjo nuo 3,3 proc. lapkritį iki 2,9 proc. gruodį. Artėjant kovo pabaigoje numatytiems savivaldos rinkimams, minimalus mėnesio atlyginimas šalyje nuo 2024-ųjų buvo pakeltas net 49 proc.

Prasidėjus naujiems 2024 metams, BNS pristato svarbiausias numatomas ekonomikos prognozes, verslo įvykius bei įgyvendinamus strateginius projektus šiais metais. Ekonomikos perspektyvos Finansų ministerija, Lietuvos bankas, EBPO, SEB ir „Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet turėtų augti nuo 1,2 iki 1,8 proc. Optimistiškiau Lietuvos ekonomikos perspektyvas vertina Europos Komisijos (EK) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) analitikai – jie  prognozuoja atitinkamai 2,5 proc.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Estijoje nuo sausio mėnesio padidėjo 13 proc. – nuo 725 eurų iki 820 eurų,. Minimalus valandos darbo atlygis pakilo nuo 4,30 euro iki 4,86 euro. Pernai gegužę Ekonomikos ministerija, Darbdavių konfederacija ir Centrinė profesinė sąjunga pasirašė susitarimą dėl MMA ir vidutinio mėnesio darbo užmokesčio santykio didinimo per ketverius metus iki 50 procentų.

Gerinant verslo aplinką ir sudarant palankesnes konkurencines sąlygas prekybininkams, parduodantiems skirtingus alkoholinius gėrimus mugėse ir įvairiuose renginiuose, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo keisti licencijų reglamentavimą ir išplėsti parduodamų gėrimų rūšis. Anot ministerijos, dabar Alkoholio kontrolės įstatyme yra nuostatų, iškreipiančių konkurenciją, pavyzdžiui, kai kuriose vietose ar renginiuose galima prekiauti tik tam tikrais alkoholiniais gėrimais.

Latvijoje per pirmus 11 praėjusių metų mėnesių surinkta 12,307 mlrd. eurų mokesčių – 358,9 mln. eurų, arba 3,0 proc. daugiau nei planuota, pranešė Finansų ministerija. Palyginti su 2022 metų sausio–lapkričio mėnesiais, surinkta mokesčių suma padidėjo 1,109 mlrd. eurų, arba 9,9 procento. Daugiausia per 11 praėjusių metų mėnesių surinkta privalomojo socialinio draudimo mokesčio – iš viso 4,395 mlrd. eurų, arba 0,7 proc. daugiau nei planuota. Pridėtinės vertės mokesčio surinkta 3,549 mlrd.

Lietuvoje užfiksuotas rekordinis maisto ir paslaugų kainų kritimas. Prekių ir paslaugų kainos gruodį, išankstiniais duomenimis, mažėjo vidutiniškai 0,6 procento, valstybės duomenų agentūra užfiksavo išankstinę mėnesinę defliaciją. Pasak ekonomistų, paskutinį kartą taip sparčiai kainos krito maždaug prieš dešimtmetį. Tai lėmė ne tik pigesni energiniai ištekliai, bet ir gruodį užvirusi kova tarp prekybininkų. Valstybės duomenų agentūra turi gyventojams gerų žinių: užfiksavo mėnesinę defliaciją.

Kinijos ekonomikos augimas 2024-aisiais sulėtės dėl nekilnojamojo turto rinkos nuosmukio bei vartotojų išlaidų stagnavimo, prognozuoja Japonijos „Nikkei“ kalbinti Kinijos analitikai. 25 analitikų prognozių vidurkiai – augimas 5,2 proc. šiemet ir 4,6 proc. kitąmet. Prognozės ateinantiems metams svyruoja nuo 4,4 proc. iki 5 procentų.

Finansų ministerija nekeičia rugsėjo prognozės ir skaičiuoja, kad 2024 metais šalies ekonomika augs 1,7 proc.  Infliacija lėtės nuo 8,8 proc. šiemet iki 2,8 proc. kitąmet. Nedarbo lygis 2024 metais turėtų išlikti stabilus, o atlyginimų augimas – pakankamai spartus ir viršys 7,5 proc., pranešė ministerija, penktadienį paskelbusi naujausią ekonominės raidos scenarijų.   „2023 metais atlaikiusi iššūkius, kitąmet Lietuvos ekonomika grįš į augimo kelią.

Nors Lietuvai ir Baltijos šalims Rusijos grėsmė tik auga, Vyriausybės biudžete labiausiai auga socialinės išmokos. Ekonomistas Marius Dubnikovas tikina, kad biudžetas rinkiminis, tad ir Vyriausybė reaguoja į žmonių norus. O tai rodo, kad lietuviai nesupranta karinės grėsmės ir visuomenė yra gerokai palepinta.  Besibaigiant metams naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ svečiuojasi ekonomistas ir finansų analitikas Marius Dubnikovas.

Gamtinių dujų kainos Europos didmeninėje rinkoje per šiuos metus sumažės veikiausiai perpus, skelbia „Trading Economics“. Megavatvalandės dujų kaina Nyderlandų TTF ateities sandorių biržoje (Europos lyginamoji kaina) šių metų pradžioje siekė maždaug 75 eurus, o dabar ji neviršija 37 eurų. Dujų saugyklos Europoje gruodžio 25-ąją buvo užpildytos vidutiniškai 87,1 proc., o vien tik Vokietijoje – 90,7 proc., Prancūzijoje – 84,5 proc., Italijoje – 83,5 procento.

Trečdalis žmonių Lietuvoje yra patenkinti savo finansine padėtimi, o kas antras sako, kad galėtų įsigyti televizorių, šaldytuvą ar kitų brangesnių pirkinių, rodo naujausia apklausa.  SEB banko apklausos duomenimis, didžiausia dalis – 39 proc. gyventojų – kitąmet nesitiki pajamų pokyčių, 27 proc. viliasi atlyginimo augimo, apie 16 proc. mano, kad jų pajamos kitąmet sumažės. „Dauguma gyventojų savo finansinę padėtį šiuo metu vertina kaip pakankamai saugią ir patogią.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis gruodį buvo 1 ir, palyginti su lapkričiu, padidėjo 2 proc. punktais. Palyginti su lapkričiu, gyventojai šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per ateinančius 12 mėnesių, tačiau šiek tiek prasčiau – pokyčius per praėjusius metus, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Gyventojų nuomonė apie šalies ekonominės padėties perspektyvas per artimiausius metus žymiai pagerėjo.

Defliaciją gruodį galima laikyti signalu, kad kitais metais Lietuvoje žmonės gyvens geriau, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, analitikas Marius Dubnikovas. Pasak jo, kitąmet infliacija turėtų išsilaikyti panaši, kaip ir gruodį.  „Labai gera įžanga į kitus metus, nes kitais metais, labai tikėtina, turėsime kažką panašaus ir tai reiškia, kad žmonių pajamos leis gyventi sočiau, turtingiau“, – BNS teigė M. Dubnikovas.

Gruodį išankstinė mėnesio defliacija siekė 0,6 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje mažėja antrą mėnesį iš eilės. Išankstinė metinė – gruodį, palyginti su 2022 metų gruodžiu – infliacija siekė 1,6 proc., o išankstinė vidutinė metinė infliacija buvo 8,7 procento. Išankstiniais duomenimis, per metus labiausiai – 27,7 proc. – atpigo elektra, kietasis kuras pigo 23,5 proc., šiluma – 19,9 proc., degalai ir tepalai – 7,3 procento.

Kitais metais gyvenimas finansine prasme lengvės – tokią išvadą daro Lietuvos bankas. Nors Europos centrinis bankas (ECB) sumažino kitų metų BVP prognozę, vis dėlto pabrėžia, kad pramonė atsigauna. O atlyginimų augimas jau gerokai viršys infliaciją ir sieks vidutiniškai 9 proc. Tiesa, pramonės atstovai nėra tokie optimistiški, esą kaip tik žiema bus labai sunki.  Vienos didžiausių stiklo paketų gamintojų Baltijos šalyse prezidentas neslėpė – šie metai buvo sudėtingi.

Danija pateko į recesiją, liepos-rugsėjo mėnesį užfiksavusi bendrojo vidaus produkto sumažėjimą antrą metų ketvirtį iš eilės. Nacionalinė statistikos tarnyba penktadienį paskelbė patikslintą ekonomikos raidos trečiąjį šių metų ketvirtį rezultatą – nuosmukis 0,7 proc., palyginti su ankstesniu laikotarpiu. Naujasis įvertis – 0,4 procentinio punkto prastesnis už praėjusio mėnesio viduryje skelbtą pirminį.

Kalėdinių dovanų pirkimo vajui pasiekus kulminaciją, ne visiems užtenka savų kiaulių taupyklių paslaugų, prireikia ir kredito įstaigų. Kai kurios jų stebi net ketvirtadaliu išaugusį žmonių poreikį skolintis, negąsdina nė dviženklės palūkanos. Ekonomistai perspėja, kad skolintis pinigų dovanoms ar šventiniam vaišių stalui yra ydinga praktika – išlaidauti reikia pagal kišenę, o geriausia dovanoms susitaupyti iš anksto. Senas prietaras atiduoti visas skolas iki Naujųjų, regis, grimzta užmarštin.

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) pusmečiui pratęsė laiką teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms pagal priemonę „Alternatyva“. Jas bus galima teikti iki 2024 metų birželio pabaigos, pranešė „Invega“. Bendrovės atstovė Austėja Šutaitė BNS teigė, kad šiuo metu priemonei skirta 91 mln. eurų, o pratęsti terminą nuspręsta, nes liko pinigų, be to, yra tokio finansavimo poreikis.

Vokietijos centrinis bankas penktadienį gerokai pablogino ekonomikos augimo kitąmet prognozę, pareiškęs, kad reikės laiko, kol didžiausia Europos ekonomika įveiks sąstingį. Centrinis bankas dabar numato, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) 2024 metais paūgės 0,4 proc., nors dar birželį prognozavo 1,2 proc. augimą. 2023 metais Vokietijos ekonomikai, kuri susiduria su didelėmis energijos ir maisto kainomis, gamybos lėtėjimu ir pasaulio ekonomikos silpnumu, prognozuojamas nedidelis nuosmukis.

2022 metais Sostinės regione buvo sukurta 29,4 mlrd. eurų (43,7 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto) – 4,8 proc. daugiau nei 2021-aisiais, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 37,95 mlrd. eurų (56,3 proc.) – 0,6 proc. daugiau (praėjusių metų kainomis), pranešė Valstybės duomenų agentūra. Sostinės regione sukurtas BVP vienam gyventojui siekė 35,3 tūkst. eurų ir 1,9 karto viršijo Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono lygį (19 tūkst.

Suomijos bendrasis vidaus produktas (BVP) spalį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, smuko 0,8 proc. ir mažėjo penktą mėnesį iš eilės, parodė šalies statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Rugsėjį metinis BVP nuosmukis, patikslintais duomenimis, buvo kiek didesnis ir sudarė 0,9 proc., rašo portalas „Trading Economics“. Spalį dar paspartėjo antrinės produkcijos gamybos smukimas – metinis smukimo tempas padidėjo nuo 3,49 proc. mėnesiu anksčiau iki 5,14 procento.

Metinė infliacija Švedijoje lapkritį smuko nuo 6,5 proc. per ankstesnius du mėnesius iki 5,8 proc., pasiekusi žemiausią lygį nuo 2022 metų vasario, parodė šalies statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti duomenys. Metinės infliacijos lygis beveik atitiko rinkos prognozes, kad šis rodiklis paskutinį rudens mėnesį nusileis iki vidutiniškai 6 proc.

Vokietijos ekonominių tyrimų instituto ZEW skaičiuojamas ekonominių nuotaikų šalyje indeksas gruodį, nepaisant dabartinės biudžeto krizės, pasiekė aukščiausią per devynis mėnesius lygį.

Konkurencijos tarybos neseniai atliktas trumpas Estijos maisto produktų rinkos tyrimas parodė, kad, nepaisant spartaus kainų kilimo, Estijos gamintojų ir mažmenininkų pelningumas daugiausia sumažėjo, ir tai rodo, kad gamintojai ir mažmenininkai neperkėlė vartotojams visos kainų padidėjimo naštos, nes dalį jos prisiėmė sau.

Pekino vadovybė šią savaitę svarbiame susitikime pripažino, kad Kinija susiduria su savo ekonomikos – antros pagal dydį pasaulyje – gaivinimo sunkumais ir iššūkiais, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Latvijoje per šių metų dešimt mėnesių surinkta 11,202 mlrd. eurų mokesčių – 369,9 mln. eurų, arba 3,4 proc. daugiau negu planuota, pranešė šalies finansų ministerija. Palyginti su 2022 metų sausio–spalio mėnesių laikotarpiu, surinkta mokesčių suma padidėjo 1,1 mlrd. eurų, arba 10,9 procento. Daugiausia per dešimt mėnesių surinkta socialinio draudimo mokesčio – iš viso 3,988 mlrd. eurų, arba 0,6 proc. daugiau negu planuota. Pridėtinės vertės mokesčio surinkta 3,254 mlrd. eurų – 3,8 proc.