ekonomika

Lietuvos bankas (LB) siūlo bankams be klientų sutikimo neleisti į pagrindinių mokėjimų krepšelį įtraukti papildomų nesusijusių paslaugų ir taip didinti jo kainą.  Centrinis bankas ketvirtadienį pranešė Finansų ministerijai pasiūlęs tai numatančius Mokėjimo įstatymo pakeitimus.

Verslo aktyvumas euro zonos paslaugų sektoriuje rugpjūtį auga sparčiausiai nuo balandžio mėnesio, parodė agentūros „S&P Global“ skaičiuojamas atitinkamas indeksas.

Lenkija per antrąjį šių metų ketvirtį sukūrė palyginamosiomis kainos 3,2 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Rezultatas geriausias nuo 2022-ųjų trečiojo ketvirčio. Ekonomikos metinis augimas spartėjo nuo 2,0 proc. sausį-kovą ir pranoko lūkesčius nacionalinės naujienų agentūros PAP kalbintų analitikų, pranašavusių plėtrą 2,8 procento.

Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) per metus augus 1,4 proc., o per antrąjį ketvirtį – 0,9 proc., analitikai ekonomikos augimo rodiklius laiko gerais, tačiau neatmeta, kad jau trečiąjį šių metų ketvirtį arba kitąmet augimas gali sulėtėti. Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad ekonomikos augimo rezultatai yra puikūs, tačiau jis gali sulėtėti jau kitais metais.

Čekija per antrąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,3 proc. didesnės vertės nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą, rodo nacionalinės statistikos tarnybos antradienį paskelbti išankstiniai duomenys. Trečią metų ketvirtį iš eilės fiksuotas augimas spartėjo nuo 0,2 proc. sausį-kovą. Anot tarnybos, ekonomiką skatino aktyvesnė vidaus paklausa, ypač atsigaunantis namų ūkių vartojimas. Priešingą poveikį ir toliau formuoja išorinė paklausa.

Liepą fiksuojant išankstinę mėnesio defliaciją bei kiek ūgtelėjusią metinę infliaciją, ekonomistai sako, jog kainos šiemet išliks panašios arba augs.  Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, panašus kainų lygis turėtų išsilaikyti visus metus. „Ateityje gali būti mėnesių, kai stebėsime mėnesinę infliaciją, kuomet sezoniniai veiksniai ar energetikos nešėjų įtaka nulems kainų ūgtelėjimą.

Užsienio investuotojai Lietuvą aplenkia dėl įvairių priežasčių, tačiau vieną esminių – karo grėsmė. Taip milijonai eurų, naujos darbo vietos nuteka į kitas Vakarų Europos valstybes. Bet mūsų politikų grėsmingos kalbos apie gresiantį karą – ne vienintelė problema. Lietuvoje trūksta ir kvalifikuotų darbuotojų ir net vietos, kur didelės gamyklos galėtų iškilti. Be to, kitos Europos šalys vis dažniau investuotojus vilioja pinigais.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija 12-kai Lietuvos savivaldybių skyrė 10,3 mln. eurų finansavimą infrastruktūrai iki investicinių žemės sklypų ar jų ribose įrengti ir sutvarkyti. „Šiais metais iš viso gavome 19 paraiškų ir visos jos buvo pripažintos tinkamomis finansuoti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Kinijos per antrąįį šių metų ketvirtį sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – 4,7 proc. solidesnis nei to paties laikotarpio pernai, rodo pirmadienį paskelbti oficialūs išankstiniai duomenys. Ekonomikos metinis augimas sulėtėjo nuo 5,3 proc. pirmąjį ketvirtį iki kukliausio nuo pernai sausio-kovo ir nepateisino prognozių analitikų, pranašavusių plėtrą vidutiniškai 5,1 procento. Per metų ketvirtį (antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju) Kinijos BVP padidėjo 0,7 procento.

Lietuvos pensijų fondai pagal pernai uždirbtą realią grąžą pateko į pirmąjį penketuką tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių, penktadienį pranešė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). Preliminarius duomenis paskelbusios EBPO ekspertų vertinimu, Lietuvos pensijų fondų turto augimas pernai pasiekė 11,2 proc. ir buvo ketvirtas pagal dydį tarp EBPO valstybių.

Griežtai reguliuojamo ir Lietuvoje gerai išvystyto finansinių technologijų (fintech) sektoriaus įmonės pirmiausia turėtų būti konsultuojamos, o ne baudžiamos, sako Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, konservatorius Kazys Starkevičius. „Turėtų būti formulė ne bausti ir drausti, o iš pradžių konsultuoti, padėti“, – trečiadienį LRT radijui sakė K. Starkevičius.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, tarptautinės prekybos prekėmis deficitas gegužę sudarė 275,2 mln. eurų. Skelbiama, kad 2024 m. gegužę prekių eksportuota už 3,23 mlrd. eurų, o importuota už 3,51 mlrd. eurų. Tuo metu, lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 2,14 mlrd. eurų. Anot agentūros per mėnesį eksportas padidėjo 0,3 proc., importas sumažėjo 1,3 proc. Tuo metu per metus eksportas sumažėjo 5,5 proc., importas – 8,5 proc.

Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma teigia, kad Europos Komisijos (EK) „užšaldytai“ paramos daliai iš šaliai skiriamų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) fondo lėšų gauti Seimo priimto Gynybos fondo mokestinių pakeitimų nepakanka. Tiesa, pasak valdančiosios koalicijos atstovo, parlamentas turėtų susitelkti tolimesnėms diskusijoms dėl lėšų gynybai didinimo.

Šalies makroekonominių rodiklių perspektyvos – bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, infliacijos lygis, atlyginimų augimas ir kiti – yra kiek pozityvesnės negu prognozuota metų pradžioje, teigia finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas. „Žinutė fundamentaliai nesikeičia nuo to, ką turėjome kovą ekonominės raidos scenarijuje – šiemet numatome ekonomikos atsigavimą. Tiesa, šiemet jis bus stipresnis negu manėme pavasarį ir sieks kiek daugiau negu 2 proc.

Nedarbas Jungtinėse Valstijose praėjusį mėnesį padidėjo 0,1 procentinio punkto iki 4,1 proc., penktadienį skelbia Darbo departamentas. Toks rezultatas tapo netikėtumu Volstrito analitikams, kurie pokyčio nesitikėjo, pažymi „Bloomberg“ ir „Trading Economics“. Naujasis rodiklis – didžiausias nuo 2021-ųjų lapkričio. Bedarbių per mėnesį padaugėjo 162 tūkst. iki 6,811 mln., o dirbančiųjų – 116 tūkst. iki 161,199 milijono. Birželį ekonomika pridėjo 206 tūkst. darbo vietų – 12 tūkst.

Užsakymų Vokietijos gamykloms gegužę mažėjo penktą mėnesį iš eilės, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys – tai naujausias ženklas, kad didžiausios Europos ekonomikos atsigavimas įsibėgėja sunkiai. Pasak federalinės statistikos agentūros „Destatis“, naujų užsakymų, kurie atidžiai stebimi kaip būsimo verslo aktyvumo rodiklis, gegužę, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 1,6 procento. Nuosmukis nustebino analitikus, kurie tikėjosi užsakymų padidėjimo, o jį nulėmė 2,8 proc.

Nuo maisto brangimo negalintys atsigauti pirkėjai piktinasi dar ir kita prekybininkų gudrybe – mažėjančiomis pakuotėmis. Štai vengrus ir prancūzus parduotuvėse apie tokias prekes įspėja specialūs ženklai. Tačiau Lietuvoje tokių dalykų reikalauti nei vyriausybė, nei vartotojų gynimo valdininkai nesirengia. Dabar raginama luktelėti dar bent metus, kai eurobiurokratai nustatys bendrą europinį standartą. Po užpraeitų metų maisto kainų šoko, pastaruoju metu kainos laikosi panašiame lygyje.

Kaip sužinoti, ar ekonomika patiria nuosmukį? Atsakymas gali slypėti mūsų lūpose. „Estee Lauder“ valdybos pirmininkas Leonardas Lauderis sukūrė lūpų dažų indeksą per ekonomikos nuosmukį po 2001 m. rugsėjo 11 d. Jis pastebėjo, kad kosmetikos, ypač lūpų dažų, pirkimas atvirkščiai proporcingas ekonomikai, nes moterys brangesnius pirkinius keičia smulkiais pirkiniais. 2001 m. rudenį JAV lūpų dažų pardavimai padidėjo 11 proc. O per Didžiąją depresiją kosmetikos pardavimai iš viso padidėjo 25 proc.

Šalies ekonomika atsigauna sparčiau nei anksčiau tikėjosi Lietuvos bankas, kurio ekonomistai keičia prognozes: žada spartesnį, beveik 2 procentus siekiantį, bendrojo vidaus produkto augimą. Lietuvos bankas taip pat priduria, kad Lietuva per 20 metų padarė milžinišką pažangą bandydama pasivyti Vakarų Europos valstybes. Esą dar po 15 metų lietuvių pragyvenimo lygis neturėtų nusileisti kitoms išsivysčiusioms Europos valstybėms. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Kalbant apie mokesčių didinimą tam, kad būtų padidintas gynybos finansavimas, didelė dalis piliečių laikosi nuomonės, kad daugiau mokėti turėti verslai, nes jie ir uždirba daugiau. Tuo tarpu verslininkai atkerta, kad gynyba yra visų reikalas – ir verslų, ir pensininkų.  Anot naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ apsilankiusio ekonomisto Raimondo Kuodžio, mokesčiai turėtų būti teisingi visiems, tačiau tai pasiekti yra kone neįmanoma.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį – sausį, vasarį, kovą – augo sparčiau nei tikėjosi rinkos ekspertai. Pasak specialistų, tokia tendencija šalyje užsitęsti neturėtų ir visi kiti metų mėnesiai bus prastesni. Rezultais nelabai džiaugiasi ir verslas, kurio dalis sektorių išgyvena ne pačius geriausius laikus ir jau nebesitiki išvysti spartaus Europos centrinio banko palūkanų normų mažėjimo. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Penktadienį Lietuvoje darbą baigusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija praneša, kad šalis išlaikė pastarųjų metų šokus ir turėtų atsigauti greičiau, nei prognozuota. Visgi TVF misijos Lietuvoje vadovas Borja Gracia pastebi, kad pasaulinė fragmentacija reiškia, kad augimas bus lėtesnis nei prieš krizes. „Lietuvos ekonomika išgyveno šoko periodą dėl aukštų kainų, griežtėjančios pinigų politikos, bet sugebėjo atsilaikyti prieš Covid. Pastarieji du metai taip pat turėjo įtaką.

Nedarbo lygis Rusijoje, kovą siekęs 2,7 proc., balandį smuko iki 2,6 proc., pasiekęs naują rekordiškai žemą lygį, rodo šalies statistikos tarnybos paskelbti oficialūs duomenys. Rinkose buvo prognozuota, kad nedarbo lygis per mėnesį nepakis. Nedarbo lygio smukimą visų pirma lėmė kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, atsiradęs dėl emigracijos ir vyrų mobilizacijos į karą Ukrainoje, rašo portalas „Trading Economics“. 2023 metų balandį oficialus nedarbo lygis buvo didesnis ir sudarė 3,3 procento.

Pasaulyje dar niekada nebuvo tiek daug turtingų žmonių, o jų investicijos į kylančias akcijų rinkas padarė juos turtingiausius nuo tokių duomenų rinkimo pradžios, teigiama trečiadienį paskelbtame tyrime. Didelės vertės turto turinčių asmenų (angl. high net worth individuals, HNWI), kurių likvidaus turto vertė siekia mažiausiai 1 mln. dolerių, skaičius pernai padidėjo 5,1 proc., iki 22,8 mln., rodo konsultacijų bendrovės „Capgemini“ duomenys.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Latvijos sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 0,1 proc. solidesnis nei to paties laikotarpio pernai, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis. Įvertinus šiuos veiksnius, ekonomika paaugo 0,9 procento. Per pirmus tris šių metų mėnesius sukurtas BVP to meto kainomis įvertintas 9,335 mlrd. eurų.

Kanados ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, paaugo 1,7 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Jos duomenys rodo, kad tai buvo sparčiausias augimas nuo 2023-iųjų pirmojo ketvirčio. Per metų ketvirtį (sausį-kovą, palyginti su spaliu-gruodžiu) Kanados bendrasis vidaus produktas padidėjo 0,4 proc., o labiausiai prie to prisidėjo 0,7 proc. augęs namų ūkių vartojimas.

Vokietijos verslo pasitikėjimas, stiprėjęs tris mėnesius iš eilės, gegužę nepakito, išlikdamas pastarųjų 12 mėnesių aukštumose. Atidžiai stebimas pirmaujančio šalies ekonominių tyrimų instituto „Ifo“ Miuchene kas mėnesį skelbiamas verslo pasitikėjimo indeksas, pagrįstas verslo apklausomis, šį mėnesį išliko ties 89,3 punkto žyma. Naujasis rodiklis nepateisino agentūros „FactSet“ kalbintų analitikų prognozių, kurios pranašavo didėjimą vidutiniškai iki 90,3 punkto.

Šią savaitę, kai Rusijos prezidentas Pekine susitiks su Xi Jinpingu, vėl bus demonstruojama dviejų aukščiausių autoritarinio pasaulio lyderių „draugystė“. Valstybinis Vladimiro Putino vizitas bus jau 43-iasis jo susitikimas su Kinijos kolega, rašo „Financial Times“. Abiejų šalių ekonominiai ryšiai klesti, tačiau jos patiria spaudimą dėl Vakarų sankcijų, kurios, kaip tikimasi, taps svarbus derybų akcentas. Kinijos muitinės duomenimis, dvišalė prekyba pernai sudarė 240 mlrd. dolerių (221 mlrd.

Europos Komisija (EK) mažina šių Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2 proc., trečiadienį pranešė Komisijos atstovybė Lietuvoje.  Vasarį EK prognozavo 2,1 proc. Lietuvos ekonomikos augimą.  Tuo metu 2025-aisiais Lietuvai prognozuojamas 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas (vasario prognozė – 3 proc). Numatoma, kad infliacija šiemet sieks 1,9 proc. (2,4 proc.), kitais metais ji turėtų smukti iki 1,8 proc. (2,4 proc.

Pirmadienį Vilniuje prasidės dvi dienas truksianti tarptautinė konferencija, skirta aptarti pasipriešinimą ekonominei prievartai. Pirmąją konferencijos „Atsparios ekonomikos kūrimas ir pasipriešinimas ekonominei prievartai“ dieną tarptautinės politikos formuotojai, verslo ir akademinių bendruomenių atstovai diskutuos apie didėjantį ekonominės prievartos naudojimą ir būtinybę stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.

JAV prekybos deficitas kovą buvo didesnis, nei tikėjosi analitikai, rodo ketvirtadienį paskelbti vyriausybės duomenys. Prekybos departamentas pranešė, kad prekybos atotrūkis sudarė 69,4 mlrd. JAV dolerių ir buvo kiek mažesnis, lyginant su 69,5 mlrd. JAV dolerių atotrūkiu vasarį. Pasak briefing.com, analitikai tikėjosi, kad prekybos atotrūkis sieks 69 mlrd. JAV dolerių.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai nepakeitė Lietuvos ekonomikos augimo šiemet ir kitąmet prognozių, palyginti su prieš pusmetį skelbtomis. Atnaujintais EBPO vertinimais, Lietuvos bendrasis vidaus produktas šiais metais didės 1,7 proc., ateinančiais metais – 3,1 proc., Latvijos – atitinkamai 1,8 proc. ir 2,9 proc., tuo tarpu Estijoje – sumenks 0,4 proc. ir padidės 2,6 procento.

Lietuvos ekonomika šiuos metus pradėjo augimu – rodo paskelbti pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys. Augant perkamajai galiai namų ūkiai vis drąsiau didino išlaidas prekėms ir paslaugoms įsigyti, o po ilgesnės pertraukos reikšmingesnis produkcijos pardavimų ūgtelėjimas didino apdirbamosios gamybos aktyvumą.

Airija per pirmąjį šių metų ketvirtį sukūrė 1,1 proc. solidesnį nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą (BVP), pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Ekonomikos augimas užfiksuotas po penkis metų ketvirčius trukusio nuosmukio laikotarpio. Tuo tarpu metinis Airijos ekonomikos, kurią stipriai veikia joje įsikūrusių tarptautinių korporacijų svarbių padalinių veikla, nuosmukis užfiksuotas ketvirtą metų ketvirtį iš eilės.

Euro zonos bendras ekonominių nuotaikų indeksas balandį nukrito iki 95,6 proc. nuo 96,2 punkto kovą, rodo Europos Komisijos pirmadienį paskelbti duomenys. Toks rezultatas prasilenkė su ekonomistų ir analitikų prognozėmis, kurios pranašavo augimą iki vidutiniškai 96,9 punkto, nurodo „Trading Economics“. Gamintojų pasitikėjimo indeksas per mėnesį sumenko nuo minus 8,9 punkto iki minus 10,5 punkto, pasiekdamas žemiausią lygį nuo 2020-ųjų liepos.

Vieną didžiausių Europos Sąjungoje (ES) pajamų nelygybės lygį Lietuva gali mažinti siekdama Šiaurės regiono šalių ekonominių rodiklių. Anot „Investuok Lietuvoje“, padidinusi ekonominį produktyvumą 3,8 proc. per metus, Lietuva minėto regiono šalių lygį pasiekti galėtų iki 2050 metų. „Esami vertinami kaip bene didžiausią pajamų nelygybę Europos Sąjungoje turinti valstybė (...) Lietuvos ekonomikai reikalingas esminis postūmis, didinant produktyvumą.

Komerciniai bankai pernai susižėrė beveik milijardą eurų pelno – dvigubai daugiau nei užpernai. Finansų žinovai rėžia – institucijos nepadarė nieko, kad komerciniai bankai žmonėms bent jau nekeltų aptarnavimo mokesčių ir kitų įkainių. Horizonte šviečiantis bazinių palūkanų normų mažėjimui, premjerė Ingrida Šimonytė neketina kitąmet pratęsti bankų solidarumo mokesčio, esą pajamų biudžetas iš jo nebegautų.

Visuomenėje kyla klausimų dėl karo grėsmės stebint, kaip politikai ar analitikai piešia blogiausius scenarijus – kad konfrontacija tarp Rusijos ir NATO gali įvykti, kad kliūtų Baltijos šalims. Žinių radijo laidoje „Pasiaiškinam?“ ekspertai neslėpė, kad ekonomika dėl karo baimės Lietuvoje keičiasi, nes žmonių reakcijų yra įvairių. Tačiau efektai Lietuvos ekonomikai yra ne tik neigiami, dalyje sektorių reakcija į karą rodo Lietuvos ekonominį pranašumą.

Lietuvoje metinė prekių ir paslaugų infliacija nukrito iki nulio. Tai reiškia, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos stovi vietoje. Tačiau kol prekės iš lėto pinga, paslaugos brangsta: pavyzdžiui, kainos baruose, restoranuose, kavinėse per metus pakilo dešimtadaliu. Šis verslas teisinasi, kad dėl didesnių mokesčių ir pakilusios minimalios algos gyvena ties bankroto riba.

Nors gyventojai tikina, kad dėl išaugusių kainų pragyventi sunku, ekonomistai mato vis daugiau ekonomikos atsigavimo ženklų. Anot jų, jau vasarą mažės palūkanų normų lygis ir didės gyventojų vartojimas. Tačiau tuo pačiu įspėja ir apie galimas rizikas dėl neapibrėžtos geopolitinės situacijos. Pradėdamas ekonomikos apžvalgą „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pirmiausia siūlė žiūrėti ne į Lietuvos, bet pasaulio ekonomiką, esą joje matoma vis daugiau gerų naujienų.

Lietuvoje šiemet kovą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, fiksuota artima nuliui infliacija, – ji buvo mažiausia nuo 2020 metų gruodžio (0,2 proc.).  Mėnesio defliacija – kovą, palyginti su vasariu – siekė 0,2 proc., o vidutinė metinė infliacija siekė 4,8 proc., antradienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Iki tol du mėnesius iš eilės – sausį ir vasarį – buvo fiksuota mėnesio infliacija.

JAV iždo departamento vadovė Janet Yellen penktadienį lankydamasi Kinijoje perspėjo, kad Pekino subsidijos pramonei gali kelti pavojų pasaulio ekonomikos atsparumui. Ketvirtadienį J. Yellen atvyko į Guangdžou miestą, kur kelias dienas vyks derybos su Kinijos pareigūnais. Tai jau antras jos vizitas į antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką per mažiau nei metus.

Valstybės duomenų agentūrai paskelbus, kad 2023 m. valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarė 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o skola – 38,3 proc., ekonomistai mano, kad tokie rezultatai yra geri, bet nerimą kelią potencialūs šių metų rezultatai.

Šiauliuose įsikūrusios įmonės „Metmega“ direktorius Audrius Pažūsis neslepia, kad ekonominė padėtis verslui yra įtempta. Įmonė jau 16-a metų gamina žemės ūkio techniką, pervežimo platformas ir priekabas. Dalis produkcijos iškeliauja į Skandinavijos šalis, pavyzdžiui, Švediją.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  „Užsakymų kiekis šiuo metu yra gerokai pamažėjęs, kaip ir daugumai. Ypatingai į Švediją, kur visa pramonė realiai yra stojanti.

Naujausias finansų ekspertų tyrimas rodo, kad ketvirtadalis nuo 40-ies iki 60-ies metų amžiaus Lietuvos gyventojų, vienu metu remia ir savo pilnamečius vaikus, ir tėvus. Pasak ekonomistų, tokia situacija nėra normali, nes vyriausiems šalies dirbantiesiems nelengva ir patiems išgyventi, sunku gauti didesnį atlyginimą, šlubuoja sveikata, trūksta anglų kalbos ir kompiuterinio raštingumo žinių. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvoje sustojo kainų augimas: vidutinė prekių ir paslaugų metinė infliacija nukrito iki beveik nulio. Tik gyventojų tai neguodžia, nes kainos, pasak eknomistų, nusistovėjo aukštos. Kaip bebūtų, prieš Velykas lietuvaičiai nusiteikę paišlaidauti: vardija, kiek planuoja šiemet išleisti šventiniam stalui. Daugiau  apie tai – TV3 žiniose.  Lietuvoje įsibėgėja Velykinė prekyba.

Nepaisant pastarųjų metų ekonominių sunkumų, tarp jų – ir sukeltų karo Ukrainoje, Lietuvos ekonomika greitai atsigavo ir lenkia euro zonos vidurkį, sako Vilniuje viešintis Euro grupės pirmininkas Paschalis Donohoe. „Po dvejų metų (nuo paskutinio jo vizito Vilniuje 2022-ųjų sausį – BNS) infliacija mažėja, jūsų ekonomika auga, ji augs ir kitais metais.

Atnaujinti ES ir JAV sankcijų paketai turėjo susilpninti Rusijos ekonomiką. Vietoj to ji prisitaikė ir išlieka stipri kaip tik tuo metu, kai Vladimiras Putinas buvo perrinktas ketvirtai prezidento kadencijai. Rusijos ekonomikos atsparumas neabejotinai yra pagrindinis prezidento V. Putino, kuris nuo 1999 m. nepertraukiamai vadovauja Rusijai kaip prezidentas arba ministras pirmininkas, privalumas. Tačiau taip neturėjo būti.

Vis dažniau Lietuvoje pastebimos kalbos apie galimą karą ir per mažas valdžios skiriamas dėmesys ekonomikai ateityje Lietuvai gali stipriai atsirūgti. Su kokiais ekonominiais iššūkiais susiduriame ir galime susidurti, dalinasi verslininkas Robertas Dargis. Verslininkas pasakoja, jog šiuo metu valdžios atstovams trūksta supratimo, kas yra ekonomika ir kaip ji veikia. O tam, kad ateityje būtų užtikrintas tinkamas valstybės funkcionavimas, Lietuvos politikams reikės labai pasistengti.