ekonomika

Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) pastaruoju metu labiau žiūri ne į infliacijos skaičius, o į darbo užmokesčio augimą ir vėlina palūkanų normų mažinimo laikotarpį. Pasak jo, palūkanų normos turėtų būti mažinamos vasarą, birželio arba tik rugpjūčio mėnesiais. „Europos Centrinis Bankas žiūri nebe tik į infliacijos skaičius, bet pradeda labiau žiūrėti į darbo užmokesčio augimo skaičius, kitus indikatorius.

Lietuvos verslas susiduria su sunkumais – dalis sektorių balansuoja ties užsidarymo riba, kai kurios įmonės jau bankrutuoja, mat neatlaiko rekordinės paskolų palūkanų naštos. O gyventojų perkamoji galia auga, kainos kyla lėčiau nei algos, tačiau tai neguodžia, nes maisto prekių ir paslaugų kainos nusistovėjo aukštos. Panevėžio turguje daržoves pardavinėjanti Ona pasakoja, kad šiuo metu sulaukia įvairių klientų. Vieni pinigų neskaičiuoja, kiti taupo.

Tęsiantis pirmą kartą vykstančiai vienuoliktokų tarpinių patikrinimų sesijai, penktadienį moksleiviai pasitikrins ekonomikos žinias. Kaip skelbiama portale lrt.lt, po ketvirtadienį vykusio matematiko A lygio žinių patikrinimo, pedagogai gauna vis daugiau pranešimų apie galimus sukčiavimo atvejus. Trečiadienį vyko ir matematikos B lygio žinių patikrinimas. Tačiau po jo kilo pasipiktinimo banga, suabejota dėl užduočių kokybės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo per ateinančius šešerius metus padidinti savo tėvynainių pragyvenimo lygį, įgyvendindamas didelius naujus planus. Tik yra viena didelė problema: jo pažadams įvykdyti, trūksta lėšų biudžete.

Italija per paskutinį praėjusių metų ketvirtį sukūrė 0,2 proc. solidesnį nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba ISTAT, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis. Atnaujintas įvertis atitiko sausio pabaigoje skelbtą išankstinį. Tokia pat sparta ekonomika augo ir trečiąjį 2023-ųjų ketvirtį. Namų ūkių vartojimas spalį-gruodį menko 0,2 proc., tuo tarpu valstybės išlaidos didėjo 0,1 proc.

Finansų ministerijai pristačius 2025–2027 m. alkoholio ir tabako akcizų plano projektą, Eltos kalbinti ekonomistai jį ir bendrą Lietuvos akcizų politiką vertina skirtingai. Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad akcizų politika efektyvi, bet gali paskatinti stipresnių gėrimų ir tradicinių tabako produktų vartojimą, o „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad dėl sumažėjusios gyventojų perkamosios galios akcizų tarifų kėlimą reiktų pristabdyti.

Šveicarijos rinkėjai sekmadienį didele balsų persvara pritarė pasiūlymui padidinti pensijų išmokas. Šalininkai šį žingsnį, žengtą tuo metu, kai senėjanti šalies visuomenė susiduria su didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis, pavadino istoriniu. Galutiniai rezultatai parodė, kad profsąjungų raginimas kasmet mokėti 13-ąją mėnesinę pensijos išmoką sulaukė beveik 60 proc. palaikymo.

Lietuva iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) jau yra gavusi 1,34 mln. eurų – 870,7 mln. eurų subsidijinės dalies ir 469,8 mln. eurų paskolinės dalies lėšų, teigia Finansų ministerija. Eltai perduotame komentare pažymima, kad į šią sumą yra įskaičiuoti 360 mln. eurų, kuriuos šalis gaus balandį. „Esame sulaukę pozityvaus Europos Komisijos (EK) vertinimo, todėl Lietuva 2024 m. balandį gaus 360 mln.

Rusijos ekonominis klestėjimas karo metu, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti paradoksiškai, pabrėžia šalies atsparumą ir gebėjimą tęsti ekonomikos augimą net esant sudėtingiems tarptautiniams santykiams. Naujausieji duomenys rodo, kad Rusijos bendras vidaus produktas auga, neatsižvelgiant į vykstančius konfliktus.

Tūkstantmečio kartos (karta, gimusi 1981–1996 m., dar vadinama Y karta) atstovai nesusilaukia tiek daug vaikų, kiek ankstesnės kartos, ir tai gali lemti ateinančio dešimtmečio ekonomikos augimo sulėtėjimą. Tiesa, gimstamumo mažėjimas gali nesutrikdyti kai kurių vaikų neturinčių žmonių, kurie pinigus vietoje vaikų priežiūros leidžia prabangioms atostogoms, prabangiems laivams ir kitoms prabangos prekėms.

Metų infliacija Italijoje vasarį išliko sausio mėnesio lygyje – 0,8 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos ISTAT penktadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Anot ISTAT, energijos išteklių metinio kritimo sumažėjimą atsvėrė sulėtėjęs maisto produktų, transporto prekių ir paslaugų kainų brangimas, išlaidų būstui augimas. Išankstinė mėnesio infliacija sausį – 0,1 procento.

Italija per praėjusius metus sukūrė palyginamosiomis kainomis 0,9 proc. didesnį nei 2022-aisiais bendrąjį vidaus produktą, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (ISTAT). Pernai Italijos ekonomika, slėgiama aukštos infliacijos bei beprecedenčio palūkanų normų euro zonoje didinimo, augo kukliausiai nuo 2019-ųjų, gerokai lėčiau nei 2022-aisiais, kai augimas siekė 4 procentus. Kita vertus, negalutinis praėjusių metų rezultatas pranoko Italijos centrinio banko lūkesčius (0,7 proc.

Penktadienį paskelbtais duomenimis, infliacija euro zonoje vasarį toliau traukėsi, tačiau ekonomistai perspėja, jog nėra tikėtina, kad Europos centrinis bankas dėl to kitą mėnesį puls mažinti palūkanų normas. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vartotojų kainos 20 šalių vienijančioje bendros valiutos zonoje vasarį augo 2,6 proc. – mažiau nei sausį, kai buvo fiksuojamas 2,8 proc. augimas, nurodė ES statistikos agentūra.

Metų infliacija Ispanijoje vasarį sulėtėjo iki 2,8 proc. nuo 3,4 proc. sausį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba INE, remdamasi išankstiniais duomenimis. Naujasis rodiklis – mažiausias per pastarąjį pusmetį. Išankstinė mėnesio infliacija vasarį sudarė 0,3 procento. Bazinė metų infliacija, į kurią neįtraukiamos pastovumu nepasižyminčios šviežio maisto ir energijos kainos, lėtėjo septintą mėnesį iš eilės ir šį mėnesį buvo mažiausia nuo 2022-ųjų kovo – 3,4 proc.

Infliacija Vokietijoje vasarį toliau mažėjo. Vartotojų kainos, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, augo tik 2,5 proc., po pirmojo savo įverčio pranešė Federalinė statistikos tarnyba. Sausį infliacija susitraukė iki 2,9 proc. Agentūros „Reuters“ apklausti ekonomistai prognozavo, kad vasarį kainos gali sumažėti iki 2,6 proc. 2,5 proc. infliacijos lygis yra mažiausias nuo 2021 m. birželio. Mažėjančią infliaciją pirmiausiai lėmė pigesnė energija.

Šveicarijos ekonomika 2023-aisiais, palyginti su 2022 metais, palyginamosiomis kainomis paaugo 0,8 proc., rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs statistiniai duomenys. Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį sukurtas bendrasis vidaus produktas – 0,3 proc. solidesnis nei ankstesnių trijų mėnesių. Ekonomikos metinis augimas spalį-gruodį siekė 0,6 procento.

Indijos ekonomikos metinis augimas pernai spalį-gruodį spartėjo iki 8,4 proc. nuo 8,1 proc. liepą-rugsėjį, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs statistiniai duomenys. Trečios pagal dydį Azijoje ekonomikos raidos paskutinį 2023-ųjų ketvirtį rezultatas – solidžiausias nuo 2022-ųjų antrojo ketvirčio, nurodo „Trading Economics“. Namų ūkių vartojimas didėjo 3,5 proc., viešosios išlaidos mažėjo 3,2 proc., verslo investicijos ūgtelėjo 10,6 procento. Eksportas plėtėsi 3,4 proc.

Turkijos ekonomikos augimas 2023-aisiais sulėtėjo iki 4,5 proc. nuo 5,5 proc. 2022 metais, rodo nacionalinės statistikos agentūros „TurkStat“ ketvirtadienį paskelbti duomenys. Turkijai patyrus du niokojančius žemės drebėjimus, kurie, kaip manoma, atsiėjo daugiau kaip 100 mlrd.

Išankstinė metinė infliacija – vasarį, palyginti su praėjusių metų vasariu – siekė 1,1 procento.  Išankstinė mėnesio – vasarį, palyginti su sausiu – infliacija siekė 0,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Mėnesio infliacija fiksuota antrą mėnesį iš eilės.

Pastebėjus ženklų, liudijančių intensyvų pirkimą institucinių investuotojų gretose, kriptovaliutos bitkoino kursas antradienį Azijos biržų prekybos sesijoje pasiekė aukščiausią lygį per dvejus metus ir viršijo 57 000 JAV dolerių ribą, o mažesnio varžovo eterio kursas pirmą kartą per dvejus metus peržengė 3 200 JAV dolerių slenkstį, praneša agentūra „Reuters“. Bitkoino kaina per dvi sesijas padidėjo daugiau kaip 10 proc.

Infliacijos augimo tempas Japonijoje sausį sulėtėjo mažiau nei tikėtasi ir sudarė 2 proc., tačiau pasiekė šalies centrinio banko nustatytą tikslą ir sustiprino lūkesčius dėl išskirtinės neigiamų palūkanų normų politikos atsisakymo, rodo antradienį paskelbti duomenys. Kiti didieji centriniai bankai, įskaitant JAV Federalinį rezervų banką, dėl po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prieš dvejus metus išaugusių kainų padidino skolinimosi išlaidas ir greitu metu gali pradėti jų mažinimą.

Šiemet sausį, išankstiniais duomenimis, visos pramonės produkcijos vertė Lietuvoje siekė 3 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su gruodžiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 7,1 procento. Per metus – sausį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – pramonės produkcija padidėjo 4,3 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Per mėnesį padidėjo kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos – 49,4 proc., rafinuotų naftos produktų gamybos – 26,8 proc.

Vidutinis nedarbo lygis Latvijoje 2023 metais, palyginti su 2022-aisiais, sumažėjo 0,4 procentinio punkto iki 6,5 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti darbo rinkos tyrimų duomenys. Pernai Latvija turėjo vidutiniškai 61,5 tūkst. 15-74 metų amžiaus bedarbių – 3,7 tūkst. mažiau negu užpernai. Vidutinis moterų nedarbas sumenko nuo 5,6 proc. iki 5,4 proc., vyrų – nuo 8,1 proc. iki 7,6 procento.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad tiek Europoje, tiek Lietuvoje šie metai yra lūkesčių metai – tikimasi, kad antroje metų pusėje ekonominė situacija pradės gerėti. Pasak jo, šalies ekonomika šiemet turėtų augti apie 1-2 procentus. „Šitie metai yra šviesos tunelio gale metai, nes yra daug lūkesčių dėl palūkanų normų sumažėjimo. Buvo tikimasi, kad jos mažės pavasarį, dabar jau link pavasario pabaigos – gal vasarą, bet vis tiek tikimasi mažėjimo.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą, sausį spartėjo iki 5,0 proc. nuo 4,3 proc. gruodį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango sveikatos priežiūros paslaugos (10,4 proc.), švietimo paslaugos (7,4 proc.), alkoholis ir tabakas (6,8 proc.), viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos (6,6 proc.). Išlaidos būstui išaugo 6,1 proc.

G-20 grupės valstybių prekių eksportas, vertinant JAV doleriais, 2023-aisiais, palyginti su 2022 metais, sumažėjo 3,3 proc., o importas sumenko 5,5 proc., teigiama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje. Savo ruožtu paslaugų eksportas, išankstiniais duomenimis, augo 7,3 proc., importas – 10,5 procento. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, prekių eksportas padidėjo 0,1 proc., paslaugų – 1,6 proc.

Europos Centrinis Bankas pareiškė, kad diskutuoti apie bazinių palūkanų mažinimą kol kas per anksti, nepaisant pastaruoju metu silpstančio infliacinio spaudimo euro zonoje, matyti iš pastarojo ECB tarybos posėdžio protokolo, skelbia „Trading Economics“. Pinigų politikos formuotojai perspėjo, kad toks žingsnis gali būti per ankstyvas ir gali trukdyti arba atitolinti infliacijos grįžimą prie siektino tikslo.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina teigia, kad Inovacijų agentūra šiuo metu kuria priemones, kurios verslui padės laikytis Europos Sąjungos dirbtinio intelekto (DI) akte numatytų taisyklių ir kitų tarptautinių rekomendacijų. Anot jos, naudodamiesi tokia „smėlio dėže“, verslo atstovai galės konsultuotis dėl DI rizikos kategorijų ir joms taikomų reikalavimų atitikimo.

Turkijos centrinis bankas savo bazinių palūkanų nekeitė ir ketvirtadienį paliko galioti šiuo metu nustatytą 45 proc. normą, tuo užbaigdamas aštuonis mėnesius trukusį pinigų politikos priemonių griežtinimo ir palūkanų normos didinimo ciklą. Tai pirmas sprendimas dėl palūkanų normos, kurį priėmė naujai paskirtas banko valdytojas Fatih Karahanas – buvęs Niujorko Federalinio rezervo banko ir JAV internetinės prekybos milžinės „Amazon“ ekonomistas.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių valstybių bendrasis vidaus produktas (BVP) paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, negalutiniais duomenimis, padidėjo 0,4 proc., trečiadienį pranešė organizacija. Augimas sulėtėjo nuo 0,5 proc. trečiąjį ketvirtį. Sparčiausiai BVP spalį-gruodį didėjo Kosta Rikoje (1,8 proc.) ir Norvegijoje (1,5 proc.), o labiausiai susitraukė Airijoje (0,7 proc.

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai sausiu, nukrito 8,1 proc., trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Nuosmukis fiksuotas septintą mėnesį iš eilės. Vidaus rinkai skirta produkcija praėjusį mėnesį buvo 11,3 proc. pigesnė nei pernai sausį, o užsienio rinkoms skirta produkcija per metus atpigo 4,9 proc. (euro zonos – 5,8 proc., kitoms – 4,2 proc.

Nedarbas Suomijoje sausį pasiekė aukščiausią lygį nuo praėjusių metų gegužės – 8,3 proc., antradienį skelbia vyriausybė, remdamasi darbo rinkos tyrimų duomenimis. Praėjusio mėnesio pabaigoje šalyje buvo 231 tūkst. bedarbių, 2,561 mln. dirbančiųjų. Darbo jėgos aktyvumo lygis praėjusį mėnesį sudarė 67,3 proc., užimtumo lygis – 61,8 procentus. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai sausiu) nedarbo lygis Suomijoje pakilo 0,7 procentinio punkto.

Izraelis per praėjusius metus sukūrė palyginamosios kainomis 2,0 proc. solidesnį bei 2022-aisiais bendrąjį vidaus produktą (BVP), pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Užpernai ekonomika augo 6,5 proc., nurodo „Trading Economics“. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį karo su palestiniečių grupuote „Hamas“ sąlygomis Izraelio BVP buvo 19,4 proc. kuklesnis nei prieš metus. Tai buvo giliausias ekonomikos nuosmukis nuo 2020-ųjų antrojo ketvirčio.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse gruodį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, nepakito ir sudarė 4,8 proc., pranešė organizacija, remdamasi negalutiniais duomenimis. Vidutinis moterų ir vyrų nedarbas paskutinį praėjusių metų mėnesį nepakito – atitinkamai 5,0 proc. iki 4,7 procento. 2023-aisiais EBPO narėse darbo neturėjo vidutiniškai 33,2 mln. žmonių – mažiausiai nuo tokio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001-aisiais.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Suomijoje sausį lėtėjo iki 3,3 proc. nuo 3,6 proc. gruodį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų spalio. Anot pranešimo, vartotojų kainų indekso dinamiką pirmąjį metų mėnesį nulėmė sumenkę metiniai kainų prieaugiai maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 1,6 proc.), būsto ir komunalinių paslaugų (iki 4,3 proc.), viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų (iki 4,4 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija su bendrovėmis „JPackaging“, „JPresswood“ ir „Vengast Investment Limited“ pasirašė sutartis, kurioms suteiktas stambaus investicinio projekto statusas. „Dar trys įmonės investuos daugiau kaip 189,6 mln. eurų į naujus projektus, kurie prisidės stiprinant mūsų šalies regionus. Šiuo metu iš viso esame pasirašę sutartis dėl keturiolikos stambių investicinių projektų, kurie padės sukurti 3951 darbo vietą ir pritraukti daugiau kaip 1,25 mlrd.

Europos Komisija (EK) blogina pernai lapkritį paskelbtą Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę ir mano, kad augimas sieks 2,1 procento. Lapkritį prognozuota, kad BVP augs 2,5 procento.

Japonija, kuriai kadaise buvo pranašaujamas didžiausios pasaulio ekonomikos titulas, pernai smuktelėjo į ketvirtą vietą žemiau Vokietijos, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys, nors prognozuojama, kad vėliau šį dešimtmetį abi šias šalis aplenks Indija. Nepaisant to, kad Japonijos nominalusis bendrasis vidaus produktas (BVP) 2023 m. išaugo 1,9 proc., jis sudarė 4,2 trln. JAV dolerių, rodo vyriausybės duomenys.

Metinė infliacija sausį pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) siekė 1,1 procento.  Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotoji buvo 0,4 proc. mažesnė, skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Mėnesio – sausį, palyginti su gruodžiu – pagal VKI apskaičiuota infliacija siekė 0,1 proc, pagal VKI – 0,3 procento.  Vidutinė metinė infliacija, apskai2iuota pagal SVKI, siekė 7,3 proc.

Mažiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse sausį buvo Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo vidutiniškai 0,7 proc. brangesnės nei pernai sausį. Latvijoje vartojimas per metus pabrango 0,9 proc., Estijoje – 4,7 procento. Vien tik praėjusį mėnesį maisto prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėjo vidutiniškai 0,3 proc., Latvijoje – 0,8 proc., Estijoje – 1,4 procento.

Statistikams skelbiant, kad metinė infliacija sausį siekė 0,7 proc. ir buvo mažiausia nuo 2021 metų vasario, ekonomistai teigia, jog šiemet galima tikėtis ir metinės defliacijos, tačiau kol kas kainos vis dar išlieka aukštesnės nei tikėjosi vartotojai. Kai kurie analitikai nulinę infliaciją prognozuoja jau pavasarį, kiti mano, kad kainos artimiausią pusmetį gali smarkiai nesikeisti.

Lietuvoje šiemet sausį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, infliacija siekė 0,7 proc. ir buvo mažiausia nuo 2021 metų vasario (0,6 proc.).  Mėnesio infliacija – sausį, palyginti su gruodžiu – siekė 0,3 proc. o vidutinė metinė infliacija siekė 7,6 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Nors žmones smaugia išaugusios būsto paskolų palūkanos, butų pirkimas smarkiai sumažėjo, būsto kainos pernai Lietuvoje vistiek pasiekė rekordiškai aukštą lygį. Brangiausias namas Vilniuje buvo parduotas už beveik 5 milijonus eurų. Nekilnojamojo turto kainos didėja, nors sandorių skaičius yra žemiausias per penkerius metus. Panoraminis Vilniaus miesto vaizdas, nuosava garinė pirtis, drabužinė, trys vonios kambariai – toks 191 kv.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasidžiaugė Rusijos atsparumu tarptautinėms sankcijoms ir tariama ekonomine stiprybe. Viename renginyje V. Putinas, šaipydamasis iš Europos ekonomikos, sakė: „Jie visi turi problemų, kurių net negalima palyginti su mūsų problemomis“. Tiesa, artėjant antrosioms karo Ukrainoje metinėms, Rusija vis dar puikiai užsidirba iš naftos ir deimantų eksporto, jos karinės gamyklos dirba visu pajėgumu, o daugelis Rusijos bankų vis dar gali naudotis tarptautine...

Naujausi skaičiavimai ir milžiniškos lietuvių išlaidos: Lietuva patenka į Europos Sąjungos penketuką, kur Lietuvos gyventojų maisto išlaidos kiekvieną mėnesį sudaro didžiausią dalį nuo visų patiriamų išlaidų. Lietuvoje tai – penktadalis, kai Airijos gyventojų išlaidose maisto dalis siekia vos dešimtadalį. Pasak ekonomistų, keturių asmenų šeima Lietuvoje kas mėnesį maistui išleidžia apie 600 eurų.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje sausio mėnesį buvo pats aukščiausias visoje Europos Sąjungoje. Kaip socialiniame tinkle rašė „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, tik Lietuvoje ir Lenkijoje vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo teigiamoje zonoje. „Lietuviai optimistiškiausiai visoje ES vertina savo šeimos finansinės padėties perspektyvas: 32 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad per artimiausius metus jų šeimos finansinė padėtis pagerės, ir vos 10 proc.

Šiaurės Korėjos marionetinis parlamentas balsavo už įstatymų dėl ekonominio bendradarbiavimo su Pietų Korėja panaikinimo, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida – taip abiejų kaimynių santykiai pasiekė naujas žemumas. Ryšiai tarp abiejų Korėjų yra visiškai įšaldyti, nes Pchenjanas spartina ginklų kūrimo programas, o Seulas stiprina karinį bendradarbiavimą su Vašingtonu ir Tokijumi, be to, pagrindiniai abiejų Korėjų ekonominio bendradarbiavimo projektai jau daugelį metų yra sustabdyti.

Kinijoje, kurioje veikia antra pagal dydį ekonomika, tačiau pastaraisiais mėnesiais buvo fiksuojami vieni iš prasčiausių rezultatų pasaulyje, iš pareigų atleistas vyriausiosios finansų priežiūros institucijos vadovas, trečiadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Pekinui vis didesnį nerimą kelia Šanchajaus ir Honkongo rinkose vykdomi privatizavimo sandoriai, dėl kurių buvo patirta trilijoninių akcijų vertės nuostolių, todėl buvo pristatyta eilė priemonių šiai netvarkai sustabdyti.

2023 metais Lietuvai patyrus švelnų ekonomikos nuosmukį, šiemet, atsigaunant išorės paklausai ir išliekant stipriai darbo rinkai, ekonomika grįš į augimo kelią, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF). „2023 metais atlaikiusi iššūkius, šiemet Lietuvos ekonomika atsigaus. Infliacijos piką palikus už nugaros, darbo rinkai išliekant atspariai, o atlyginimų augimui tęsiantis, numatome, kad žmonių perkamoji galia 2024 m. stiprės.