ekonomika

Lietuvos eksportas šių metų pirmą mėnesį siekė 2,272 mlrd. eurų, importas – 2,165 mlrd. eurų, arba atitinkamai 1,7 proc. daugiau ir 7,5 proc. mažiau nei pernai sausį. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 7 proc. iki 1,474 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos perteklius sausį siekė 107,4 mln. eurų, tuo metu prieš metus buvo 106,8 mln.

Seimo nariai užsimojo įvesti „milijonierių mokestį“ – paveldintiems didesnį nei 1 mln. eurų turtą, siūloma jį apmokestinti 20 proc. tarifu – net jei tą turtą paveldi milijonieriaus giminaičiai. Projekto siūlytojai kalba apie socialinį teisingumą, o ekspertai ir ekonomistai abejoja, ar toks mokestis suveiktų, esą turtingi žmonės tikrai ras būdų, kaip jo nemokėti.

Atlyginimai Lietuvoje toliau kyla sparčiausiai nuo 2004-2008 m. stebėto bumo laikų. Statistikos departamento duomenimis, paskutinį 2020 m. ketvirtį vidutinis darbo užmokestis į rankas buvo net 12,8 proc. didesnis nei prieš metus ir siekė 967 eurus.

Europos Sąjungos vykdomoji institucija siekia skatinti darbdavių atvirumą skelbiant darbuotojų atlyginimus, kad moterims būtų lengviau kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumais.  Nors darbo užmokesčio už tą patį darbą skirtumas tarp vyrų ir moterų visoje 27 valstybių Bendrijoje sumažėjo 14 proc., Europos Komisija nori visai pašalinti šį skirtumą įvesdama reikalavimą viešai skelbti darbo užmokesčio dydį. „Vienodam darbo užmokesčiui jums reikia skaidrumo.

Koronaviruso pandemijos metu šalyje išaugus nedarbui, prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sako, jog būtina galvoti apie pagalbos priemones po karantino, kad darbo rinka greičiau atsigautų. Tai jis kalbėjo po prezidento susitikimo su profesinių sąjungų atstovais.

Lietuvoje vėl pradėjus augti gyventojų mobilumui, ekonomistas pabrėžia, kad gruodžio viduryje sugriežtinto antrojo karantino efektas mažėja. „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tvirtina, kad Lietuva artėja prie taško, kai griežto karantino režimo prasmė mažės ne tik dėl neigiamo poveikio ekonomikai.

Lietuvos verslo forume ekonomistas Nerijus Mačiulis paskelbė, kad Lietuva gali sulaukti infliacijos. Daugelyje sričių matomas kainų augimas, o akcijų rinkose išsipūtė ne vienas burbulas. Bet ką apie tai mano kiti ekonomistai? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbėjo ekonmistas Raimondas Kuodis.  Šiandien su Nerijumi Mačiuliu pažadėjote Lietuvai liūdnoką ateitį – augančias kainas, sproginėjančius akcijų rinkų burbulus ir panašius dalykus, bylojančius apie krizę.

Antroji pandemijos banga šiuo metu jau yra pristabdyta. Vis tik trečiosios bangos tikimybė išlieka. Galime sulaukti ir infliacijos. Tad kainos kils. Apie tai „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis trečiadienį kalbėjo Lietuvos verslo forume. „Skiepijimasis – vienintelis būdas išeiti iš pandemijos. Lietuvoje šis procesas ES kontekste vyksta gerai. Bet imunitetą daugelis gyventojų įgis tik rudenį. Lietuvos ekonomika pandemijos metu nukentėjo mažiausiai ES.

Karantinas nesustabdė algų augimo. Štai Neringoje vidutinė alga jau beveik siekia 2 tūkst. eurų, o Kalvarijoje ji perpus mažesnė. Tai rodo, kad karantinas dar labiau didina atotrūkį tarp turtingų ir vargingų savivaldybių. Tačiau ekonomistai ragina nenuleisti rankų ir išnaudoti nuotolinio darbo galimybes – gyventi ir dirbti kaime, o gauti sostinės algą. Kalvarijos miestelis yra netoli sienos su Lenkija, jame žmonės gauna mažiausias algas Lietuvoje.

Praėję metai buvo pandeminiai, tačiau daugumos lietuvių kišenės papilnėjo. Bankuose guli rekordinės santaupos, augo ir algos. Atlyginimai per metus padidėjo vidutiniškai 12 proc., o  iš mokesčių išlaikomiems biudžetiniams darbuotojams ir dar daugiau. Visgi panašu, kad šiemet algų augimas jau bus perpus mažesnis. Aistė bare dirba administratore. Deja, ši įstaiga dėl karantino šiuo metu nedirba, tačiau dar mėgina išsilaikyti ir retkarčiais gamina maistą pagal išankstinius užsakymus.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2019-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką sumažėjo 1  proc. ir to meto kainomis siekė 12,822 mlrd. eurų. Ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, šalies ekonomika pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką smuktelėjo 0,2 proc., antrąjį įvertį paskelbė Statistikos departamentas, įvertinęs BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais.

 Į 2021-uosius nustumtas karantinas apkarpė mažmeninės prekybos rezultatus, tačiau sausį nuosmukis buvo gerokai kuklesnis nei per pirmąjį karantiną, teigia bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.  Statistikos departamento duomenis, mažmeninės prekybos apyvarta palyginamosiomis kainomis sausį, palyginti su 2020-ųjų sausiu, sumažėjo 4 proc. Sparčiausiai – 14,4 proc. – krito prekybos apyvartos ne maisto prekėmis.

Spartų atlyginimų kilimą pernai palaikė viešasis sektorius, tačiau nemaža dalis privačių įmonių pritaikė veiklą pandemijos sąlygomis, valstybės parama verslui leido išlaikyti darbuotojus, o jų trūkumas skatino ir toliau didinti darbo užmokestį, teigia Lietuvos banko (LB) ekonomistė.  Statistikos departamento duomenimis, per metus realusis darbo užmokestis Lietuvoje augo 12,2 procento. „Pandemija beveik nesulėtino darbo užmokesčio kilimo šalyje.

Nuo karantino suvaržymų nukentėjusios susijusios įmonės – kontroliuojamos kitos bendrovės arba pačios turinčios akcijų kitoje įmonėje – nuo penktadienio gali kreiptis paramos naujo 150 mln. eurų subsidijų paketo. „Penktadienį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paleidžia paraiškų sistemą ir pagaliau galės pretenduoti tos įmonės, kurios yra susijusios, galės pretenduoti į paramą“, – sakė ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė.

Nors valdantieji šią savaitę paskelbė siekiantys išlaikyti poros metų laikotarpį be naujų mokesčių ar lengvatų, prezidentas Gitanas Nausėda, prieš dvi savaites pasiūlęs taikyti pelno mokesčio lengvatą 8 proc. atlyginimus keliančioms įmonėms, nutarė nelaukti ir teikti ją svarstyti Seimui jau per pavasario sesiją, rašo 15min.lt. Prezidento Pelno mokesčio lengvatos įsigaliotų jau nuo 2022 metų, nors Finansų ministerija yra paskelbusi, kad mokestinius pokyčius įgyvedins anksčiausiai nuo 2023 metų.

Pasaulyje siaučianti COVID-19 pandemija kardinaliai pakeitė daugelio žmonių gyvenimą. Didžioji dalis paslaugų sektoriaus savo veiklos vykdyti negalėjo, o tie, kuriems buvo leista dirbti, pastebėjo sumažėjusį vartotojų skaičių, rašoma pranešime spaudai. Įvairiuose sektoriuose dirbantys žmonės bando prisitaikyti prie koronaviruso. Tuo tarpu finansų ekspertai prognozuoja, kad prisitaikius prie viruso, pradėjus dirbti kitokiomis sąlygomis ir metodais – kils kainos.

Pandemija vienareikšmiškai pakeitė mūsų kasdienybę bei įpročius. O kaip konkrečiai ji tai padarė, galima suprasti iš perkamiausių 2020 metų prekių. Apžvelkime lietuvių geidžiamiausias prekes ir panagrinėkime, kodėl būtent joms šis laikas tapo tikru renesansu, rašoma pranešime spaudai. 2020 metai visiems buvo netikėti ir keisti: vieniems buvo kupini kūrybos ir atradimų, kitiems – sudėtingi ir gausūs pralaimėjimų. Vieno didžiausių prekybos centro internete „Varlė.

Subsidijas labiausiai nuo karantino nukentėjusiems verslams tikimasi pradėti mokėti kovo mėnesį, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Anot jos, šiuo metu antrasis subsidijų paketas derinamas su Europos Komisija (EK). „Antras paramos komplektas yra derinamas su Europos Komisija, mums Vyriausybėje taip pat dar reikės patvirtinti aprašą, kadangi valstybės pinigai turi būti leidžiami tam tikra tvarka“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė A. Armonaitė.

Dėl pandemijos į namų erdvę persikėlę darbas ir vaikų ugdymas šalies gyventojams kelia naujų iššūkių. Tik kas antras nuotoliniu būdu dirbantis gyventojas teigia, kad jam pavyksta suderinti darbą iš namų su namų ruoša ar vaikų priežiūra, rašoma pranešime spaudai.  Auginantys nepilnamečius vaikus situaciją vertina dar santūriau – su nauja realybe sako susitvarkantys 37 proc. apklaustųjų, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.

Lietuvoje nedarbo lygis yra vienas didžiausių iš visų ES šalių. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu jis siekia net 16,4 proc. Situacijos tikrai negerina koronaviruso pandemija, dėl kurios šalyje teko įvesti karantiną ir uždrausti dirbti daliai verslininkų. O kas mūsų laukia pasibaigus pandemijai? Apie tai – portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Žygimantu Mauricu ir prekybos įmonių asociacijos vadove Rūta Vainiene.

Investuotojai laukia, kol JAV įstatymų leidėjai susitars dėl 1,9 trln. JAV dolerių ekonomikos skatinimo paketo, kuriame numatytos daugiau kaip tūkstančio dolerių išmokos kiekvienam gyventojui. JAV technologijų įmonės paskelbė gerus praėjusių metų veiklos rodiklius, taip pateisindamos savo aukštą vertinimą. Tuo metu nors Europoje ekonomikos augimas negrįžta, finansų rinkose vyrauja pozityvios nuotaikos. Geras naujienas investuotojai medžiojo ir Talino biržoje.

Kauno savivaldybės taryba antradienį patvirtino šių metų Kauno miesto savivaldybės biudžetą. Biudžeto projekte rašoma, jog suplanuota gauti 343,453 mln. eurų pajamų ir 390,394 mln. eurų išlaidų, biudžeto deficitas siekia 46,94 mln. eurų. Tarybos posėdyje Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Roma Vosylienė informavo, jog parengus projektą buvo gauta papildoma informacija iš ministerijų apie skirtus papildomus 339 tūkst. eurų valstybės lėšų, kurios taip įskaitomos į savivaldybės biudžetą.

ES ekonomikos atsigavimo skatinimui skirta iniciatyva „NextGenerationEU“ įgauna vis aiškesnį kontūrą − visos bendrijos mastu numatytas 750 mlrd. eurų finansavimas, iš kurio mūsų šalies verslas gali tikėtis maždaug 5,6 mlrd. eurų, rašoma pranešime spaudai. Tai palanki proga investuoti į tvarius sprendimus ir taip prisidėti prie taršos mažinimo.

Dauguma lietuvių mano, kad finansinė padėtis šalyje šiemet blogės, rodo Eurobarometro apklausa. Labiausiai žmonės baiminasi, kad ir toliau trūks darbo ir pinigų. Tiesa, ekonomistų nuomonės skiriasi. Vieni sako, kad žmonių baimės pagrįstos, kiti tvirtina, kad sunkūs metai laukia tik tų, kurių verslai dėl karantino uždaryti, o daug didesnei daliai dirbančiųjų atlyginimai ir toliau augs.

Aplinkos ministerija nusiteikusi sukurti skaitmeninę platformą, į kurią būtų perkelta kuo daugiau informacijos, susijusios su daugiabučių namų priežiūra. Lėšų jai žadama ieškoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fonde (RRF).  Ministras Simonas Gentvilas neslepia, kad taip siekiama mažinti šešėlį daugiabučių sektoriuje,  padėti savivaldybėms kontroliuoti, kaip valdomi daugiabučiai, ir sudaryti sąlygas gyventojams lengvai rasti informacijos apie jų nuosavybę.

Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų mano, kad per artimiausius metus ekonomikos situacija šalyje pablogės, rodo penktadienį paskelbti apklausos rezultatai.  Eurobarometro tyrimo metu visų Europos Sąjungos šalių gyventojų klausta nuomonės, kaip ekonomikos situacija keisis per artimiausius vienus metus. 54 proc. respondentų Lietuvoje manė, kad situacija pablogės, 22 proc. tikėjosi pagerėjimo, o 24 proc. manė, kad ji liks tokia pati.

Nuo ketvirtadienio Lietuvos valdžios rūmuose padaugėjo šešėlio. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis skelbia, kad darbą pradeda šešėlinė Vyriausybė, o jai vadovaus visai ne ekspremjeras Saulius Skvernelis, o pats Karbauskis. Iki šiol ketverius metus riejęsis su konservatoriais dabar Karbauskis siūlo jiems savo paslaugas pagelbėti valdyti Lietuvą, ir netgi su džiaugsmu. Tik štai politologai atrėžia, kad ir pagalba, ir pati šešėlinė Vyriausybė – tik butaforija.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ragina užtikrinti prognozuojamą mokesčių sistemą, o sprendžiant dėl galiojančių mokesčių lengvatų panaikinimo arba naujų lengvatų atsiradimo surinkti kuo išsamesnę informaciją apie lengvatų taikymą, jų poveikį ekonomikai, socialinei politikai ir dabar itin aktualiam reiškiniui – poveikiui aplinkosaugai ir klimato kaitos padarinių švelninimui.

Vyriausybės sprendimas nuo kitos savaitės leisti atsidaryti atskirą įėjimą turinčioms ne maisto prekių parduotuvėms yra atsargus, bet reikalingas žingsnis, teigia Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė. Ji abejoja, ar apskritai buvo tikslinga riboti smulkaus verslo veiklą.  „Vertinu pakankamai teigiamai, ir manau, kad geriau žengti žingsnį, negu jo nežengti.

Daliai verslo nuo pirmadienio leidus atnaujinti veiklą, į darbą galės grįžti dešimtys tūkstančių žmonių, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Nedidelė pergalė prieš virusą ir gerėjantys pandemijos rodikliai leidžia priimti gal ir nelabai didelius, bet reikšmingus Lietuvos ekonomikai ir žmonėms, kuriantiems darbo vietą sau ir kitam, sprendimus“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė.

Lietuva pasitiko koronaviruso krizę geresnėmis sąlygomis nei 2008-2009 metų sunkmetį, tačiau dabar ekonomikos atsigavimui svarbu paremti verslą, teigia Lietuvoje iki vasario pradžios dirbusios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas.  Borja Gracia interviu BNS teigė, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto 2020 metų rodiklis yra vienas geriausių Europoje, ir jeigu vakcinavimas bei tolesnė Europos ūkio raida bus sklandi, šalies ekonomika pajus stiprų atsigavimą 2022-aisiais.

Naršote internete ir akis užkliūva už naujo daikto. Batų, marškinių, išmaniojo laikrodžio. Su nuolaida. Šio pirkinio neplanavote, tačiau nė patys nepastebite, kaip jis atsiduria pirkinių krepšelyje, o jūs keliais mygtuko spustelėjimais už jį sumokate. Jau po to pagalvojate, kad gal ir nevertėjo išlaidauti – tas dar vienas naujas daiktas jums nebuvo būtinas, be to, sujaukėte ir savo biudžeto planą.

Lietuvoje neapskaitytos ekonomikos dalis pernai, preliminariais duomenimis, galėjo sudaryti apie 12,7-13 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Oficialiais duomenimis, 2019 metais šis rodiklis buvo 13,1 proc., o 2016 metais – 14 proc., trečiadienį pranešė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovai. Pasak VMI viršininkės Editos Janušienės, tolerancija šešėliui Lietuvoje vis dar išlieka didelė. „Mūsų apklausos duomenimis, 30 proc. įmonių vadovų pateisina šešėlį, o 50 proc.

Lietuvoje įvedus antrą karantiną, kuro kainos nepasiekė rekordinių žemumų, kaip buvo galima matyti praėjusį pavasarį, kuomet litras dyzelino ar benzino nekainavo nė 1 euro. Vien per kelis mėnesius nuo praėjusio lapkričio pradžios iki šio sausio pabaigos kuro kainos Lietuvos degalinėse ūgtelėjo apie 6–7 proc., arba 7–15 centų už litrą. Specialistai kuro kainų augimo priežastis įvardija skirtingas. Viena jų – pastaruoju metu kylančios pasaulinės naftos kainos.

Lietuvos ekonomikos metinis nuosmukis paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo mažiausias iš 11-kos duomenis jau paskelbusių Europos Sąjungos valstybių, rodo Eurostato duomenys. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) spalio–gruodžio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu metu 2019 metais, smuko 1,3 proc., tačiau palyginti su trečiuoju ketvirčiu, augo 1,2 proc. ir tai buvo didžiausias augimas tarp 11-kos šalių.  Iš 11 valstybių ekonomika per metus labiausiai susitraukė Ispanijoje – 9,1 proc.

SEB banko duomenimis, pernai gyventojams būstui suteiktų paskolų suma padidėjo 7 proc., o paskolų skaičius ūgtelėjo 3 procentais. Pandeminiais metais būsto paskolų smukimas buvo pastebimas tik pavasarį, pirmojo karantino metu. Antrasis karantinas rudenį ir vėlesnis jo sugriežtinimas pastebimos įtakos gyventojų skolinimuisi būstui nepadarė.

Vieno milijardo vertės Pagalbos verslui fondą valdanti Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) siekia supaprastinti reikalavimus įmonėms gauti fondo pagalbą. Taip norima pagelbėti kuo daugiau bendrovių, įskaitant ir mažesnes.   VIVA siūlo pakoreguoti fondo finansavimo kriterijus, kad į paskolas galėtų pretenduoti įmonės, turinčios maždaug 50 darbuotojų pagalbos suteikimo metu, o ne per paskutinius dvejus metus, kaip reikalaujama dabar.

Lapkritį įvestas ir gruodį sugriežtintas antrasis karantinas „Sodrai“ turi mažesnę įtaką nei pirmasis karantinas pernai pavasarį, teigia „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė. „Padėtis šiuo metu yra tikrai kur kas geresnė nei pernai pavasarį, nepaisant to, kad susirgimų turime daugiau. Didžiausią su pandemija susijusią „Sodros“ išlaidų dalį sudaro išmokos vaikus prižiūrintiems tėvams.

JAV ekonomika pernai susitraukė 3,5 proc., kai dėl COVID-19 pandemijos sustojo dideli verslo ir kasdienio gyvenimo sektoriai, rodo ketvirtadienį paskelbti vyriausybės duomenys. Tai buvo didžiausias JAV ekonomikos susitraukimas nuo pat 1946 metų, pranešė JAV Prekybos departamentas.

Trečiadienį Vyriausybė pratęsė karantiną ir gyventojų judėjimo tarp savivaldybių ribojimą iki kovo pradžios. Nors karantinas pratęstas dar mėnesiui, premjerė Ingrida Šimonytė akcentuoja, kad tai nereiškia, jog jis visą mėnesį bus vienodai griežtas. Anot Vyriausybės vadovės, karantino švelninimas bus vykdomas palaipsniui, kiekvieną savaitę iš naujo vertinant epidemiologinę situaciją šalyje.

Lietuvoje Vyriausybei siūloma pratęsti karantiną iki vasario 28 d. Iš karantino ketinama išeiti palaipsniui, atsižvelgiant į sergamumą Covid-19 šalyje. Prioritetinėmis sritimis bus laikoma sveikatos apsauga, švietimo paslaugos bei atlaisvinimai verslui. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pirmadienį savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo informacija, kokius siūlymus ji teikia Vyriausybei. Pateikiame visą ministrės įrašą, publikuotą socialiniame tinkle.

Nepaisant paskelbto griežto karantino, Lietuvos apdirbamosios gamybos sektorius demonstruoja stuburą ir praėjusius metus pabaigė sparčiu augimu, skelbiama pranešime žiniasklaidai.  Statistikos departamento duomenimis, gruodį bendroji pramonės produkcija, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, per metus išaugo 1,4 proc. Tačiau atmetus AB „Orlen Lietuva“ rezultatus, apdirbamosios gamybos rodikliai buvo puikūs.

Į 2021-uosius įžengusiems lietuviams – geroji žinia. Prognozuojama, kad atlyginimai augs, kaip tai buvo kasmet paskutinįjį dešimtmetį, o darbo vietų norintiems dirbti tikrai atsiras. Bet ar tikrai jau galime džiūgauti? Plačiau apie tai domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. „Priklausomai nuo įmonės veiklos srities gali būti, kad atlyginimų augimas tikėtinas nuo 5 iki 10 procentų“, – laidoje „Karštai su tv3.lt“ teigė „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Nuo 2020 metų lapkričio iki sausio vidurio, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, maždaug trečdaliu smuko apie 94 tūkst. smulkių ir vidutinių įmonių apyvarta, iš jų 10 tūkst. ji smuko 100 proc., sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Sausio vidurio duomenimis, 30 proc. apyvartos krytį patiria apie 94 tūkst. įmonių. Tai iš tiesų yra daug“, – Seimo „darbiečių“ frakcijoje penktadienį pranešė A. Armonaitė.

Vertindami prekių ir paslaugų kainų pokyčius 2021 metais finansų analitikai sako, kad sumažėjusią kai kurių vartojimo prekių kainą lėmė mažėjanti paklausa dėl Covid-19 pandemijos. Vis dėlto, prognozuojama, kad šiemet galima tikėtis žymaus kainų paslaugų sektoriuje augimo. Taigi, kokių kainų augimo galima tikėtis šiemet, kiek jis bus žymus ir kam mes turime ruoštis? Ekonominėmis prognozėmis dalijosi ekonomistė Jekaterina Rojaka ir finansų analitikas Marius Dubnikovas „Žinių radijo" laidoje.

Euro zonos verslo aktyvumas sausį sulėtėjo, o pastarasis nuosmukis beveik neabejotinai patvirtina, kad COVID-19 pandemija ir toliau daro žalą ekonomikai, parodė penktadienį paskelbti svarbaus tyrimo rezultatai. Įmonių atidžiai stebimas pirkimų vadybininkų indeksas (PMI), kurį sudaro tyrimų bendrovė „IHS Markit“, yra laikomas anksčiausiu ekonomikos būklės rodikliu, o pastarieji rezultatai patvirtina nuogąstavimus, kad jau metus trunkanti viruso sukelta krizė toliau stiprėja.

Susitikimo su verslą skatinančia organizacija metu, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė aptarė, kaip skatinti eksportą, gerinti verslo aplinką, mažinti biurokratinę naštą įmonėms – pasirengti geram ekonomikos startui po karantino pabaigos, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai. „Labai svarbu, kad dabar karantino suvaržytas Lietuvos verslas tinkamu metu gautų reikiamą impulsą augti. Taigi kartu su teikiama parama rengiamės ir verslo plėtrai pasibaigus karantinui.

Viena didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupė „Swedbank“ nepakeitė Estijos ekonomikos raidos šiais metais prognozės, tuo tarpu Lietuvos ir Latvijos perspektyvos pablogintos, palyginti su pernai lapkritį skelbtomis. 2022-ųjų prognozės pablogintos Lietuvai, pagerintos Latvijai ir Estijai. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) padidėjo 2021 metais prognozė apkarpyta nuo 4 proc. iki 2,7 proc., Latvijos – nuo 3,1 proc. iki 2,8 proc., Estijos – liko 3,1 procento.

Ekonomistai neslepia, kad praėjusių metų pandemijos įtaką jusime dar ir šiemet, tačiau 2021-iesiems ekspertai visgi linkę piešti šviesesnį scenarijų – virusas turėtų atslūgti, o kelis įšaldytus šių metų pradžios mėnesius vėliau turėtų pakeisti spartesnis ekonominis atsigavimas. Tiesa, įspėjama ir dėl galimo kainų didėjimo.