„Padėtis šiuo metu yra tikrai kur kas geresnė nei pernai pavasarį, nepaisant to, kad susirgimų turime daugiau. Didžiausią su pandemija susijusią „Sodros“ išlaidų dalį sudaro išmokos vaikus prižiūrintiems tėvams. Ir nors mokyklų ir darželių dabar yra uždaryta tiek pat kiek pirmojo karantino metu, bet nedarbingumą dėl vaikų priežiūros turinčių tėvų dabar yra kur kas mažiau“, – BNS sakė J. Varanauskienė.
„Sodros“ duomenimis, nedarbingumo pažymėjimą šeimos nario priežiūrai dabar turi 20 tūkst. žmonių, daugelis jų prižiūri darželinukus ar pradinukus. Tuo metu per pirmąjį karantiną jų skaičius nuolat siekė 50-60 tūkstančių.
Pasak J. Varanauskienės, tam įtakos turi ir prie karantino sąlygų geriau prisitaikę verslai, kuriems pavasarį neigiamos įtakos turėjo dėl pasaulyje uždarytų sienų sutrikusios logistikos grandinės.
„Dabar matome, kad fabrikai dirba, gamyba vyksta, o didesnį neigiamą suvaržymų poveikį jaučia į paslaugas orientuotas, vadinamasis pramogų sektorius. Todėl vaikų priežiūros problemas tėvai dabar tikriausiai sprendžia kitomis priemonėmis, kai tuo metu pirmojo karantino metu nedarbingumo išmoka už vaikų priežiūrą jiems buvo kaip kompensacija dėl negaunamų darbinių pajamų“, – aiškino J. Varanauskienė.
Tačiau šiuo metu daugiau gyventojų nedirba dėl ligos ar saviizoliacijos – jų yra 8,5 tūkst. Per pirmąjį karantiną tokių nuolat buvo iki 5 tūkstančių.
J. Varanauskienės teigimu, socialinio draudimo įmokas prašančių atidėti įmonių šiuo metu taip pat yra mažiau nei pavasarį, be to, pirmojo karantino poveikį patyrusių įmonių įsiskolinimai pastebimai sumažėjo.
Šiuo metu beveik 5 tūkst. įmonių yra pateikę „Sodrai“ prašymus netaikyti sankcijų, o jų įsipareigojimų suma siektų apie 45 mln. eurų. Tuo metu per pirmąjį karantiną „Sodra“ per VMI buvo gavusi daugiau nei 12 tūkst. prašymų netaikyti sankcijų.
Pasibaigus pirmajam karantinui COVID-19 poveikį patyrusių įmonių skaičius siekė 20 tūkst. o jų skola – 155 mln. eurų. Šiuo metu 15 tūkst. įmonių yra skolingos apie 130 mln. eurų, iš jų 5,7 tūkst. įmonių yra atidėjusios 117 mln. eurų. Likusios įmonės skolas sumokėjo.
Po pirmojo karantino didžiausios skolos, įskaitant ir atidėtas įmokas, išliko prekyboje – beveik 30 mln. eurų, gamyboje – 31 mln. eurų, transporto ir logistikos, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose – po maždaug 14 mln. eurų. Paaugo statybos įmonių skolos, kurios perkopė 10 mln. eurų.
Pasak J. Varanauskienės, palankios yra ir darbuotojų priėmimų ir atleidimų tendencijos. Nors kovo-gruodžio mėnesiais atleistų darbuotojų yra 12 tūkst. daugiau nei priimtų į darbą, kovo-birželio mėnesiais jų buvo net 24,5 tūkst. Pasibaigus pirmajai karantino bangai balansas pasikeitė – liepos-gruodžio mėnesiais į darbą priimta 12,5 tūkst. darbuotojų daugiau nei atleista.
Nors gruodį 11 tūkst. darbuotojų daugiau atleista, nei priimta, tačiau, anot „Sodros“, tai yra sezoniškumo įtaka – 2019-ųjų gruodžio mėnesį taip pat 13 tūkst. daugiau darbuotojų buvo atleista nei priimta.
„Aš manau, kad tikrasis antrojo karantino poveikis pasimatys tik jam pasibaigus, kai įmonėms jau reikės pradėti mokėti įmokas. Ir jei tuomet nebus kažkokių subsidijų, pasimatys, kiek įmonių susidurs su klausimu tęsti veiklą ar ne“, – sakė J. Varanauskienė.
Darbuotojų, esančių neapmokamose atostogose šiuo metu taip pat yra mažiau nei pirmojo karantino pradžioje. Kovo-balandžio mėnesiais vienu metu neapmokamose atostogose buvo 13–14 tūkst. darbuotojų, šiuo metu šis skaičius siekia 7-10 tūkst., nors švenčių laikotarpiu buvo išaugęs iki 15-20 tūkstančių.
