Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis inžinierius Anton dirba nuotoliniu būdu, dalyvauja nuotoliniame susitikime, kur analizuoja Vilniaus gatvių projektus, šiuo konkrečiu atveju, Pilaitės mikrorajone.
„Darbas iš namų jau yra tapęs labai įprastu. Tuo laikotarpiu, kai vasarą buvo grįžę šiek tiek į biurą, tai net ir tuo laikotarpiu ne vieną, ne dvi dienas per savaitę teko dirbti iš namų. O šiaip pirmos savaitės yra labai sunkios ir ta adaptacija. Dabar atrodo, kad taip ir yra ir atrandi privalumų ir trūkumų“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis inžinierius Anton Nikitin.
Anton pasakoja, kad nuotolinis darbas leidžia laisviau planuoti savo dienotvarkę, kartais rytais galima ilgiau pamiegoti, tačiau yra ir kita medalio pusė.
„Atrodo, kad darbo diena tampa ilgesnė, nes nori suspėti daugiau padaryti ir čia kiekvienam, matyt, skirtingai, bet, mano atveju, darbo diena pailgėjo. Atrodo, kad jau namie esi, laisvalaikio neturi, kaip daug praleisti, tiesiog užpildai ilgesniu darbo kiekiu“, – tęsia jis.
Baltijos šalyse naujausi tyrimai rodo, kad dėl pandemijos staiga masiškai pradėtas taikyti nuotolinis darbas sukėlė daug iššūkių. Viena iš ryškiausių tendencijų: kritęs darbo produktyvumas. Išnykus riboms tarp darbo ir namų, žmonės per valandą nuveikia mažiau, dėl to tenka dirbti ilgiau.
„Mūsų produktyvumas krenta. Dirbdavo anksčiau 8 valandas, o kritus mūsų produktyvumui dirba 9 valandas, bet padarome tą patį“, – teigia „Swedbank“ ekonomistė Greta Ikelytė.
Produktyvumą labiausiai mažina gyvo bendravimo su kolegomis trūkumas, rūpinimasis buitimi darbo metu, darbui reikalingos įrangos trūkumas, motyvacijos stoka ir mažamečiai vaikai. Dėl ilgesnių darbo valandų ir pasikeitusių darbo sąlygų beveik trečdalis žmonių patiria didesnį stresą, kuris kenkia sveikatai.
„Žmogaus sveikata nuo to kenčia, nes ilgalaikis stresas sukelia ne tik tai nuotaikos ar psichikos sutrikimus, bet tai daro įtaka ir tokiems susirgimams kaip širdies kraujagyslių, cukrinio debeto ar onkologiniams, vėžiui“, – kalba psichologas Raimundas Alekna.
Psichologas Justinas Burokas sako, kad yra žmonių, kurie sugeba prisitaikyti prie susidariusius situacijos, išlaikyti darbo ritmą, o kartu ir tinkamai pailsėti.
„Yra dalis žmonių, kurie sugeba prisitaikyti ir išlaikyti darbo ritmą ir kartu geba tinkamai pailsėti. Kita dalis, mes matome, yra bendrai padidėjęs nerimo lygis, plius darbas iš namų, tai, kad tu neturi betarpiškos kontakto prisideda prie papildomos įtampos jautimo. Tas pervargimas atsiliepia, kad nėra entuziazmo, nesinori daryti kažką, nesinori siekti bendrų tikslų“, – sako jis.
Estams sekasi geriau
Tyrėjai tai pat pastebėjo, kad iš visų Baltijos šalių mažiausiai problemų kilo Estijai, kurios gyventojai buvo labiau įpratę dirbti iš namų. Iki pandemijos penktadalis Estijos gyventojų kartais dribdavo iš namų. Tuo metu Lietuvoje šia galimybe pasinaudodavo vos vienas iš 20-ies.
„Estai turėjo daugiau tos patirties, lankstumo derinant darbą iš namų, iš ofiso, tikėtina, kad ta patirtis galėjo duoti tokį lengvesnį adaptacijos periodą“, – aiškina „Swedbank“ personalo tarnybos vadovė Agnė Jonaitytė-Karalienė.
Didžiausia dalis, beveik pusė apklaustųjų ateityje, pasibaigus pandemijai nori derinti skirtingas vietas, dirbti ir iš namų ir ofise.
„Ta nauja realybė bus tokia, kad mes turėsime hibridines komandas, kada dalis žmonių bus namuose, dalis bus ofise. Bus iššūkis užtikrinti pasitenkinimą, įsitraukimą, infrastruktūros klausimai atsiras, ar tikrai reikia tokių ofisų plotų, kokius turime dabar, nes ne toks pats kiekis darbuotojų dirbs ofisuose kaip anksčiau“, – tęsia A. Jonaitytė-Karalienė.
„Tikrai nebus taip kaip buvo, mes taip pat matome, kad mūsų didžioji dauguma norės kompleksinio darbo. Dalis iš namų, dalis iš ofiso. Darbuotojų bus mažiau ofise, tai yra bendros erdvės, kur tu gali ateiti ir dirbti neturėdamas atskiro savo kabineto“, – sako „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovė Gintarė Belousienė.
Lietuvos verslas jau dabar įgyvendina darbo organizavimo naujoves. Pavyzdžiui, bendrovė „Vilniaus Šilumos tinklai“, kur 30 procentų darbuotojų dirba tik nuotoliniu būdu, įvedė 4 darbo dienų savaitę.
„Pandemija mus paskatino drąsiau eiti šitos temos link ir leidžia lengviau įgyvendinti 4-ių darbo dienų savaitės projektą, nes šiuo metu mes esame imlesni naujovėms, skatina tam tikrų procesų skaitmenizavimą, prioritetų išskyrimą detalų darbų planavimą“, – aiškina G. Belousienė.
Darbdaviams, kurių pavaldiniai dirba iš namų, psichologai pataria skirti daug tiesioginio dėmesio, su jais nuolat bendrauti. Tai esą mažina patiriamo streso lygį ir didina produktyvumą.
