ekonomika

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) praėjusių metų gruodžio pabaigoje siekė 19,3 mlrd. eurų – 4,1 proc. daugiau nei tuo pat metu 2019-aisiais. Sukauptos TUI sudarė 39,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).  Vidutiniškai vienam šalies gyventojui gruodžio pabaigoje teko 6912 eurai TUI, teigiama Statistikos departamento pranešime. Didžiausi investuotojai ir toliau yra Švedija (3,6 mlrd. eurų), Estija (2,8 mlrd. eurų) ir Nyderlandai (2,1 mlrd.

Į labdaros valgyklas jau dabar traukia vis didesnės skurstančiųjų minios. Labdaros organizacijos priverstos didinti maisto užsakymus ir kviečia Vyriausybę atsikvošėti – skubiai gelbėti skęstančiuosius skurde. Vilniaus socialinės pagalbos ir integracijos centre „Betanija“ – nemokamų pietų ir maisto produktų dalijimo metas. Ten atėjusiam Vytautui 62-eji metai. Kiemsargiu dirbęs vyras nuo gruodžio neteko darbo.

Lengvatas žadanti naikinti valdžia pasiūlė įvesti dar vieną papildomą lengvatą. Tokiu keliu eina valdantieji konservatoriai su Ingrida Šimonyte priešakyje. Jie siūlo įvesti lengvatinį, devynių procentų pridėtinės vertės mokestį kavinėse ir restoranuose pagamintam maistui. Tiesa, konservatoriai nė nežada, kad dėl to naudą pajus klientai ir mažės patiekalų kainos – lengvata, tarsi subsidija, gelbėtų tik patį verslą. Opozicija siūlymo palaikyti nežada, kritikuoja jį ir ekonomistai.

Sėkmingas biudžeto surinkimas, kai per du mėnesius pajamos beveik 180 mln. eurų viršijo prognozę, rodo, kad Lietuvos ekonomikos situacija, nepaisant kai kurių sektorių problemų, yra geresnė nei buvo prognozuota planuojant šių metų biudžetą, teigia analitikai. „Matome, kad biudžeto surinkimo prognozė viršijama visose pagrindinėse pajamų srityse. Didelė dalis papildomai surinktų pajamų tenka vasario mėnesiui ir jos, kiek liečia PVM ir akcizus, atspindi sausio mėnesio pardavimus.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata, kurią svarstoma suteikti nuo pandemijos itin nukentėjusiam maitinimo sektoriui, galėtų būti taikoma ir panašiai nukentėjusiems kultūros atstovams – atlikėjams bei kūrėjams, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Valstybės subsidijos iš 70 mln. eurų paramos paketo labiausiai nuo karantino ribojimų nukentėjusiems verslams bus pradėtos mokėti balandį, suderinus su Europos Komisija, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Subsidijoms labiausiai nuo COVID nukentėjusioms įmonėms numatėme 70 mln. eurų. Ji (priemonė – BNS) yra derinama su Europos Komisija ir startas yra balandį. Siekiame padėti labiausiai nukentėjusioms įmonėms, toms, kurių apyvarta krito 60 proc.

Nors visus praėjusius metus Lietuva ir visas pasaulis gyveno pandemijos sąlygomis, tačiau pastaruoju metu galima įžvelgti teigiamų tendencijų. Tiesa, kai kuriems ekonomikos sektoriams kurį laiką dar bus sunku. Apžvelgdamas Lietuvos ir pasaulio ekonomikos padėtį ir artimiausias prognozes, apie tai antradienį pasakojo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Vyriausybės siūlomi mokesčių keitimai turėtų būti pateikti Seimui per rudens sesiją, o įsigalioti jie galėtų ne anksčiau kaip 2023-iaisiais. Vienas iš galimų keitimų – dalies gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo nustatymo perdavimas savivaldai, sako premjerė. „Dėl mokesčių – mes labai tikimės, kad tokie pasiūlymai bus pateikti šio rudens sesijai.

Maitinimo paslaugoms pradėjus taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį, šio sektoriaus įmonės galėtų didinti atlyginimus darbuotojams ir kompensuoti žaliavų brangimą, prognozuoja Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.     Asociacijos vadovai Evalda Šiškauskienė ir Gediminas Balnis sako, kad maitinimo sektoriui padėti „nėra geresnio laiko kaip dabar“.   „Ir didelė pagalba, ir subsidija ir dar kiti dalykai.

Į Lietuvos rinką planuojantis žengti Vokietijos žemų kainų prekybos tinklas „Aldi“ domėjosi galimybe įsigyti vieną didžiausių šalies mažmeninės prekybos tinklų „Norfa“, tačiau pokalbiai derybomis neužsibaigė, teigia „Norfos” įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis. „Buvo susisiekęs su mumis tikrai, bet tokio konkretaus pasiūlymo nesame gavę. Jeigu sąžiningai, dabar tikrai nebeatmenu, ar tai buvo prieš, ar po Naujųjų metų, bet neseniai“, – BNS sakė D. Dundulis.

Pasaulio šalys su koronaviruso pandemija kovoja skirtingai. Tai lemia, kad atotrūkis tarp skirtingų valstybių ir jų verslo sektorių didėja. Pasak ekonomisto, Europos Sąjunga (ES) ir Lietuvos ekonomika atsigaus tik kitais metais. „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, šiemet ekonominis pavasaris Europoje kol kas atidedamas, o atotrūkis tarp skirtingų pasaulio valstybių vis labiau auga. „Krizės pradžia visoms šalims buvo vienoda, o išėjimas iš jos bus skirtingas.

Lietuvai tebegyvenant karantino sąlygomis ir daliai verslo vis dar negalint veikti, „Luminor“ banko analitikas ragina valstybę nepavėluoti į atsidarymo „traukinį“.  Banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pataria valdžiai orientuotis ne į statistiką, o užsibrėžti konkrečius atlaisvinimo tikslus: tarkime, po Velykų atidaryti viešąjį maitinimą lauke ir laikytis šio tikslo, nebent epidemiologinė situacija būtų visiškai bloga.

Pandemija didina Lietuvos, o kartu ir kiekvieno iš mūsų skolas. Jau esame valstybės vardu skolingi kiekvienas po 8 tūkst. eurų, tačiau Vyriausybei tai – ne riba, ketina ir toliau skolintis papildomus milijardus eurų. Tuo metu smulkieji ir vidutiniai verslininkai didina spaudimą Vyriausybei. Jau grasina ne tik teismais Lietuvoje, bet ir skundžiasi Briuseliui. Darbdavių konfederacija skundžia Vyriausybę Briuseliui dėl galimai diskriminacinių verslo ribojimų per karantiną.

Lietuvių vartojimo įpročiai artėja prie vakarietiškų. Mažėja išlaidų dalis mastui, o štai pramonės prekėms ir paslaugoms išleidžiame vis daugiau. Kai kurie ekonomistai tai laiko pažangos ženklu, reiškiančiu, kad pinigų užtenka jau ne tik būtiniausioms prekėms. Visgi daug žmonių skundžiasi, kad pensijų ir atlyginimų augimo nespėja pajusti – tenka išleisti brangstančioms prekėms ir paslaugoms. Vilkaviškyje gyvenantys Palubinskai – vidutinė 4 asmenų šeima.

Antra pandemijos banga didina įtampą darbo rinkoje. Sustojo verslai, vyksta etatų mažinimai ir darbuotojų atleidimai. Tačiau darbo teisės ekspertė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos lektorė Rasa Grigonienė sako, kad nepaisant sudėtingos situacijos kai kuriems sektoriams, Darbo kodekso (DK) reikalavimai nepasikeitė, o net ir atsidūrę sudėtingoje situacijoje dėl etatų mažinimo ar atleidimo, žmonės neturėtų panikuoti.

Apie pusšimtis vaikų iš Lietuvos ir Latvijos savaitgalį nuotoliniu būdu vykusiame tarptautiniame „MiniBoss“ startuolių forume pristatė savo unikalias idėjas verslininkams. Jaunųjų vizionierių akiratyje atsidūrė labai brandžios ir rimtos problemos, tokios kaip emocinė sveikata, ekologija, socialinė atskirtis, pandemija, kurių sprendimui jie pateikė ne tik kūrybiškus, bet labai inovatyvius sprendimus.

Lietuvoje visiškai nutrūkus elektros tiekimui, šalies ekonomika patirtų 170 mln. eurų nuostolių per dieną, sako energetikos viceministras. Albino Zananavičiaus teigimu, todėl už maždaug 100 mln. eurų planuojami įrengti energijos kaupikliai finansiniu požiūriu pasiteisins.  „Jeigu įvyksta visiškas elektros energijos nutraukimas, mūsų nuostoliai visai Lietuvos ekonomikai siekia 170 mln. eurų per dieną. Tai, lyginant su visais projekto kaštais – apie 100 mln.

Patvirtintas beveik 2 trln. JAV dolerių vertės pagalbos paketas JAV įkvėpė investuotojus, o akcijų rinkas paskatino šturmuoti naujas aukštumas, rašoma pranešime spaudai.  Pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500” mėnesio viduryje priartėjo prie simbolinės 4000 punktų ribos, kurios dar niekada nebuvo kirtęs. Europoje žadama toliau taikyti skatinančią pinigų politiką, tuo metu Kinijos valdžia imasi pastangų tvariam augimui akcijų rinkose užtikrinti.

Pasaulio ekonomika 2021-aisiais, palyginti su 2020 metų rezultatu, paaugs 4,7 proc., prognozuoja Jungtinių Tautų Konferencija prekybos ir vystymo klausimais (UNCTAD). „Tikimasi, kad šiais metais pasaulis sukurs 4,7 proc. didesnį nei pernai bendrąjį vidaus produktą“, – teigiama ketvirtadienį Ženevoje paskelbtoje UNCTAD ataskaitoje. Jos autoriai primena, jog naujoji prognozė pranoksta pernai rugsėjį skelbtąją (4,3 proc.

Pieno žaliavos kaina, mokama Lietuvos stambiesiems ūkiams, užkopė į rekordines aukštumas, aplenkdamos Europos Sąjungos (ES) kainų vidurkį.  Pasak tris didžiąsias šalies pieno perdirbimo bendroves – „Pieno žvaigždes“, Vilkyškių pieninę ir „Rokiškio sūrį“ – vienijančios asociacijos Pieno centras vadovo Egidijaus Simonio, net ir negaliojant vadinamajam Pieno įstatymui, pernai ūkininkams už pieną buvo mokama aukšta kaina ištisus metus.

Apgyvendinimo sektoriaus pelnas ir pajamos 2020 metais traukėsi daug drastiškiau nei maitinimo, remdamasis Statistikos departamento duomenimis nurodo portalas vz.lt. Pasak jo, restoranams praėję metai buvo pelningi, nors pelnas, palyginti su 2019 metais, ir susitraukė keliskart, o apgyvendinimo verslas paniro į nuostolius.

Dėl nepagrįsto ir diskriminacinio Lietuvos Vyriausybės vykdomo ūkinės veiklos reguliavimo karantino metu Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) pateikė skundą Europos Komisijai (EK), penktadienį pranešė konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

Išeinant iš krizės Lietuvai itin svarbu jau šiemet suteikti postūmį investicijoms, sako Lietuvos laisvos rinkos instituto (LLRI) vadovė. Elena Leontjevos teigimu, 2008-2009 metų krizė parodė, kaip svarbu iškart po pirminio smūgio skatinti investicijas, nes tai padeda greičiau išlipti iš ekonominės duobės. „Nuosmukis tęsiasi dar bent trejetą metų, kai pasibaigia tas pirmas postūmis. Pagrindinė priežastis yra investicijų stoka.

Lietuva už 3,75 mln. eurų perleido Liuksemburgui dar 250 GWh atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) statistikos. Pinigai bus skirti tolesnei žaliosios energetikos plėtrai Lietuvoje, energetikos moksliniams tyrimams bei inovacijoms, pranešė Energetikos ministerija.

Pirmojo karantino metu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl pagrindinių grėsmių jų turtui atskleidė, kad žmonės dažniausiai baiminasi vagysčių (43 proc.) ir gaisro keliamo pavojus (38 proc.). Be to, net 2 iš 3 gyventojų tuo metu tikėjosi, kad dėl pandemijos vagysčių skaičius padidės.

Lietuvos augalininkystės ir sodininkystės ūkių pajamos dėl pandemijos smarkiai nekrito, sako žemės ūkio ministras. Išvadą, pasak Kęstučio Navicko, kad sektorius nepriskiriamas prie nukentėjusių, ministerija daro remdamasi oficialia statistika, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir ūkių bei įmonių duomenimis.    Tuo metu Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė tikina, kad nukentėjo beveik visi smulkūs augalininkystės ir sodininkystės ūkiai.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad koronaviruso pandemijos pasekmės Lietuvos ekonomikai bus ilgalaikės, daliai verslų bus sunku atsigauti, o kai kurie jų, pavyzdžiui, konferencijų turizmas, gali iš esmės pasikeisti.

Prasidėjus pandemijai smulkusis verslas skolinosi daugiau – 2020 m. II pusmetį vidutinė paskolos suma, lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 75 proc. – iki 13,3 tūkst. eurų, rodo alternatyvaus finansuotojo „Noviti finance“ duomenys. Spaudos pranešime pažymima, kad vis dėlto neretai nutinka, kad ne visi verslininkai išmano kredito įstaigų finansavimo subtilybes, todėl dažnai gauna mažesnes paskolas, o kartais visai netenka galimybės pasiskolinti.

Finansų ministerija siūlo išplėsti milijardinio Pagalbos verslui fondo funkcijas, kad jo parama būtų teikiama ne tik vidutinėms ir didelėms įmonėms, o visoms nuo pandemijos nukentėjusioms ir likvidumo problemų turinčioms bendrovėms, negaunančioms jokios valstybės pagalbos.   Vyriausybė siūlymą svarstys trečiadienį.

Antrajame Vyriausybės pagalbos pakete numatytos 100 tūkst. eurų subsidijos lubos labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiam verslui gali būti padidintos, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Kadangi subsidijų portfelis antram etapui yra 70 mln. eurų, tai įdėtos lubos 100 tūkst. eurų, nes resursai riboti.

Prezidentas Gitanas Nausėda į Lietuvos banko valdybos pirmininkus svarsto teikti centrinio banko valdybos narį Gediminą Šimkų arba savo patarėją Simoną Krėpštą. Apie tokius ketinimus Prezidentūra informavo kai kuriuos Seimo narius, BNS antradienį pranešė trys informuoti šaltiniai. Prezidento atstovai ir pats G. Šimkus BNS komentuoti kandidatūrą atsisakė. Pagal Konstituciją, prezidentas teikia Seimui tvirtinti Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą.

Nuo karantino suvaržymų ypač nukentėjusių viešbučių, restoranų, turizmo ir sporto bei sveikatingumo įmonių atstovai antradienį susirinko į „paskutinę vakarienę“ – protesto akciją, kuria siekia parodyti, kad be valstybės paramos nebeturi galimybių išgyventi.  Akcija vyksta Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – pagrindinėse miestų aikštėse juodomis staltiesėmis užtiesti kavinių staliukai, paklotos viešbučių lovos, o prie jų – laidotuvių vainikai ir gedulo žvakės.

Balandį pasibaigianti Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko kadencija galėtų būti neilgam pratęsta, suteikiant galimybę išsamesnei diskusijai su pretendentais į šias pareigas, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas. Pasak jo, V. Vasiliausko kadencija baigiasi balandžio 7 dieną, tačiau kol kas Seimas nei formaliai, nei neformaliai neturi jokių indikacijų, ką Prezidentūra siūlys į šias pareigas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad šiais metais pajamas deklaruoti už 2020 m. turi 267 tūkst. individualią veiklą vykdančių gyventojų, iš kurių 58 tūkst. jau pateikė metines pajamų mokesčio deklaracijas su mokėtina 11 mln. eurų GPM suma, rašoma sprendime spaudai.

Darbas svetur žavi savo galimybėmis: per trumpą laiką pavyksta uždirbti visų metų lietuvišką atlyginimą viršijančias pajamas. Tačiau tai – dar ne viskas: dalyvaujant mokesčių susigrąžinimo procese, piniginę papildyti gali įspūdingos sumos, rašoma praneišme spaudai. Apie šią galimybę informuoti toli gražu ne visi lietuviai, tačiau sėkmės istorijų irgi netrūksta. Sužinojo atsitiktinai Pirmoji 2021-ųjų pusė sutampa su mokestinių metų pradžia.

Antradienį sukankant lygiai metams nuo pirmojo karantino šalyje paskelbimo, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija įvairiuose Lietuvos miestuose rengia protesto akciją „Paskutinė verslo vakarienė“. Asociacijos teigimu, per metus maitinimo bei apgyvendinimo verslas nesulaukė jokios Vyriausybės paramos, todėl dalis įmonių bankrutuos.

Pernai kilusi pandemija privertė mus iš naujo pažvelgti į asmeninius finansus – 7 iš 10 Lietuvos gyventojų teigia dar geriau supratę santaupų svarbą, parodė „Swedbank“ tyrimas. Tokie kriziniai laikotarpiai yra geras metas apie pinigus kalbėti su vaikais, nes tai turi didelės įtakos jų ateičiai, rašoma pranešime spaudai. Vaikystėje kalbėję apie finansus, daugiau nei 70 proc. žmonių ateityje gerokai stabiliau valdo savo finansus, skirtingai nei tokių pokalbių neturėję.

Norint įsigyti krepšelį mėgstamų produktų, bet tikintis nepermokėti, gali tekti pasidomėti, kokios nuolaidos ir kurioms prekėms taikomos tam tikrose prekybos vietose, rašoma pranešime spaudai. Tačiau kovą atliktas didžiųjų prekybos tinklų prekių kainų palyginimo tyrimas nustatė, kurių prekybos centrų siūlomos prekės pasižymi žemesnėmis kainomis net ir be specialiai skelbiamų akcijų.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dešimties metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 3086 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 20 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,075 procento. Ši emisija pradėta platinti 2019-ųjų rugpjūčio 26 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione šių metų vasario 1 dieną obligacijų parduota už 45 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,058 procento.

Šiandien paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad nepaisant pandemijos iššūkių, daugėjo aukštesnius atlyginimus gaunančių gyventojų, rašoma pranešime spaudai. Palyginti su 2019 m. spalio mėnesio duomenimis, pernai Lietuvoje gerokai – net beveik 9 proc. punktais sumažėjo gaunančių daugiau nei mėnesinį minimalų atlyginį, bet mažiau nei 800 eurų darbuotojų dalis. Beveik 1 proc. punktu mažesnė buvo ir 801–1000 eurų gaunančių darbuotojų dalis. Tačiau sparčiai – net 4 proc.

Lietuvoje pernai spalį 9,9 proc. darbuotojų uždirbo minimaliąją mėnesinę algą (MMA) arba mažiau, iš jų dauguma dirbo ne visą darbo laiką. 607 eurų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį siekė 112,1 tūkst., iš jų 86,8 tūkst. dirbo ne visą darbo laiką, pranešė Statistikos departamentas. Per metus MMA ar mažiau uždirbusių darbuotojų skaičius sumažėjo 7,3 tūkst., 2019-ųjų spalį (tuomet MMA buvo 555 eurai) jų dalis siekė 10,4 procento.

Rytoj bus lygiai metai, kai Lietuvoje buvo paskelbtas pirmasis karantinas. Per šiuos metus pandemija pastebimai darė įtaką gyventojų įpročiams, rašoma pranešime spaudai. Nuotolinio darbo plėtra, prekybos internetu šuolis ir elektroninių atsiskaitymų populiarėjimas – tik keli akivaizdžių pokyčių pavyzdžiai. Prisitaikydami prie naujų sąlygų gyventojai atrado būdų, kaip naudodamiesi technologijomis savo finansinius reikalus gali tvarkyti greičiau ir patogiau, rodo SEB banko duomenys.

Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupė, kurią subūrė Finansų ministerija, jau sulaukė iš ekspertų, verslo ir visuomenės atstovų virš 200 pasiūlymų, ką reikėtų keisti šalies mokesčių sistemoje. Tiesa, pirmoji ministerijos ir kai kurių valdančiosios daugumos atstovų žinutė – skubos nebus, laukia daug diskusijų, o mokestiniai pakeitimai įsigalioti galėtų 2023 metais.

Metinis pramonės augimas Lietuvoje sausį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje sausį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 11,8 proc., daugiau pramonė augo tik Airijoje – 27,5 proc., rodo penktadienį paskelbti Eurostato duomenys. Latvijoje per metus ji augo 2,9 proc., o Estijoje – 1 procentu.  Per mėnesį – sausį, palyginti su gruodžiu – pramonė Lietuvoje augo 2,2 proc., Latvijoje ir Estijoje smuko po 1,5 procento.

Galimas įmonių bankrotų daugėjimas neturėtų stipriai paveikti šalies ekonomikos, prognozuoja Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas.  „Kadangi mūsų ekonomika yra pakankamai lanksti ir atvira, tai nemanau, kad tai būtų toks sukrečiantis faktorius, nes vis dėlto dvi dedamosios svarbiausios Lietuvos ekonomikai – tai eksportas ir vidaus vartojimas.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas teigia, kad mokesčių pertvarka negali būti skubota ir jai parengti reikia laiko.  Vitas Vasiliauskas komentavo Finansų ministerijos darbo grupės planus suformuluoti siūlymus dėl mokesčių lengvatų ir kitų pakeitimų spalio mėnesį.  „Centrinis bankas kaip laikėsi tos pozicijos, kad reikia sisteminio priėjimo, taip ir toliau jos laikosi.

Siekiant paspartinti nuo pandemijos nukentėjusiam verslui teikiamą paramą, reikėtų daugiau komunikuoti ir mažiau tikrinti mikroįmones, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  Tai ji penktadienį aptarė su už paramos skirstymą atsakingų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) vadovais. „Mes paprašėme trijų pagrindinių dalykų – pirmiausiai būti proaktyviems, proaktyviai identifikuoti problemas, technines ar kitokias.

Kovo 16 dieną sueis metai nuo pirmojo karantino pradžios Lietuvoje. Nors per pastaruosius dvylika mėnesių Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas daugiau nei 220 dienų, ekonomika per šį sudėtingą laikotarpį nesugriuvo, ir net priešingai, teigiamai nustebinome ir save, ir visą pasaulį. Tačiau ekonomikos pokyčiai tėra tik viena iš šalies ir kiekvieno gyventojo gyvenimo dėlionės dalių.

Lėtai nuo pandemijos nukentėjusiam verslui teikiama parama nepatenkinta ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį susitiks su už paramos skirstymą atsakingų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) vadovais. Ministerijos pranešime nurodoma, kad A. Armonaitė su VMI viršininke Edita Janušiene ir LVPA vadovu Aurimu Želviu aptars, kaip paspartinti paramos procesą ir užtikrinti operatyvią pagalbą verslui.