dvišaliai santykiai

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius penktadienį Vilniuje susitinka su į Lietuvą atvykstančia naująja Estijos užsienio reikalų ministre Keit Pentus-Rosimannus. Jie ketina aptarti dvišalius santykius bei regioninį bendradarbiavimą, padėtį Ukrainoje, santykius su Rusija, energetikos projektų įgyvendinimą ir kitus aktualius klausimus. K. Pentus-Rosimannus užsienio reikalų ministre tapo lapkričio 17-ąją, iki tol ėjo aplinkos ministro pareigas.

Lenkijai minint nepriklausomybės metines, Olštyne Lietuva atidarė naują garbės konsulatą, kuris svarbūs šalių visapusiškam bendradarbiavimui, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba. Lenkija mini 94-ąsias nepriklausomybės metines. Ankstesniais metais prezidentė Varšuvoje viešėjo, tačiau šiemet pranešė nedalyvausianti dėl neatidėliotinų su vidaus politika susijusių klausimų.

Ataskaitoje, kuri skirta ekonominiams santykiams bei saugumo klausimams tarp JAV ir Kinijos, anoniminis šaltinis iš amerikiečių specialiųjų tarnybų pateikė tokią išvadą: „Kinų prasiskverbimas į gynybos sistemas yra pavojingas JAV karinėms pajėgoms“. Kartu pridūrė, kad Kinija yra didžiausia grėsmė kibernetinėje erdvėje. Ir čia sunku ginčytis.

Lenkijos politologai, vertindami rinkimų Lietuvoje rezultatus, džiaugiasi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) iškovotais  mandatais ir tai vadina istorine sėkme. Politikos apžvalgininkai daug vilčių deda į socialdemokratus ir tikisi, kad šie, jei bus daugumoje, bent jau diskutuos Lietuvos lenkų tautinei mažumai svarbiais klausimais. Lenkijos politikos apžvalgininkai sako, kad kairiųjų pergalę galima buvo nuspėti – rinkėjai, išvarginti taupymo, patikėjo geresnio gyvenimo pažadais.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Turkijos prezidentą Abdullah Gulą nacionalinės šventės – Respublikos paskelbimo dienos – proga. „Turkija visada vaidino nepaprastai svarbų vaidmenį, užtikrindama Artimųjų Rytų regiono saugumą ir stabilumą. Turkijos pastangos ir indėlis išlieka nepaprastai svarbūs ir šiandien, todėl noriu palinkėti Jums daug ištvermės ir stiprybės siekiant taikios regiono raidos.

Lietuvos ir Lenkijos istorikai, diplomatai, žurnalistai šį savaitgalį susitiko Druskininkuose. Rūpi dvišaliai santykiai Politiko ir publicisto Jerzy Giedroyco vardu pavadintą forumą  penktadienį, spalio 5 d., pasvekino prezidentas Valdas Adamkus. Jis dalyvavo diskusijoje su Europos Parlamento užsienio reikalų komisijos vicepirmininku, profesoriumi Ryszardu Legutko. Tema  – „Lietuva ir Lenkija.

Pirmadienį Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus kvietimu Vilniuje su oficialiu vizito lankysis Vengrijos Vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas. Abiejų šalių Premjerų susitikimuose planuojama aptarti dvišalius santykius, aktualius ES darbotvarkės klausimus, energetinį saugumą, istorinės atminties klausimus, bus svarstoma, kaip prisidėti prie demokratijos ir stabilumo skatinimo ES kaimynystėje.

Europos Sąjungos (ES) plėtros komisaras Stefanas Fuele paragino Serbiją „pastebimai pagerinti“ savo santykius su Kosovu. Tai yra pagrindinis prioritetas Serbijai, pareiškė jis po susitikimo su šios šalies vicepremjere Suzana Grubješič, praneša agentūra AFP. Tik tai leis Serbijai pasiekti pažangos kelyje į ES, ketvirtadienį žiniasklaidos atstovams Briuselyje kalbėjo komisaras. S. Grubješič patikino, kad naujoji Serbijos vyriausybė spartins reformų tempą.

Lietuvoje lankosi JAV Valstybės departamento Europos ir Eurazijos reikalų skyriaus, Šiaurės Europos ir Baltijos šalių biuro direktorius Dereckas Hoganas. Tai jau trečiasis diplomato vizitas Lietuvoje. Susitikimuose su aukščiausiais Lietuvos valstybės pareigūnais D. Hoganas aptars dvišalius santykius ir energetinio saugumo klausimus. Šiuos bei kitus aktualius NATO klausimus diplomatas taip pat aptars su studentais ir kitais suinteresuotais žmonėmis.

Švedijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį paskelbė, kad šalies ambasada Baltarusijoje sulaukė grasinimų, nukreiptų prieš Baltarusijoje esančius Švedijos piliečius, pranešė AFP.

Lenkijos spauda savo pranešimuose apie premjerų susitikimą Varšuvoje cituoja tik Lietuvos Ministro Pirmininko pasisakymus Lenkijos žiniasklaidai ir susitikimo vietoje susirinkusių keliolikos triukšmingų demonstrantų grupelės šūkčiojimus bei plakatus, kurie skelbė, kad „Lietuvos valdžia plėšia lenkų žemę, naikina švietimą ir sėja neapykantą“. Premjerų susitikimo proga Lenkijos visuomenė turi galimybę dar kartą išgirsti Lietuvos Vyriausybės vadovo požiūrį į Lietuvos ir Lenkijos santykius bei bendr...

Premjeras Andrius Kubilius Varšuvoje su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku aptarė dvišalius politinius ir ekonominius santykius ir regioninius energetikos projektus. Tačiau Lietuva ir šįkart negavo atsakymo, ar Lenkija dalyvaus naujos atominės jėgainės  projekte. Po susitikimo su Donaldu Tusku LTV „Panoramai“ Lietuvos premjeras sakė, kad, nepaisant kai kurių nesutarimų, bendri Lietuvos ir Lenkijos energetikos ir transporto projektai juda į priekį.

Už Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykius atsakingi abiejų valstybių politikai, todėl neaišku, ar net ir išsprendus tautinių mažumų klausimą jie kardinaliai pasikeistų, mano Europos Parlamento narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. „Sunku man pasakyti, kadangi aš negaliu atsakyti už mūsų šalies vadovybę. Rudenį bus išrinktas naujas Seimas, bet Prezidentei dar liko pora metų kadencijos.

Lietuva, nors ir išgyvenusi skaudžią istoriją, turi vykdyti Rusijos atžvilgiu „naująją Ostpolitik“  ir taip padėti įgyvendinti Europos Sąjungos interesą – suartėti su didžiąja Rytų strategine partnere, mano Europos Parlamento narys Justas Vincas Paleckis. „Lietuva, be abejo, jautriausiai reaguoja, nes yra pasienio valstybė ir turi tokią skaudžią istoriją, tačiau vis dėlto Rusija buvo ir bus ES strateginė partnerė.

Šiomis dienomis lenkų spaudoje pasirodė publikacijų, kuriose skelbiama, kad Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, esą santykiuose su Lietuva „naujo atsivėrimo“ galima tikėtis tik po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų. O kai kurie Lenkijos diplomatai, spaudos teigimu, net užsimena apie svarstymus perkelti NATO oro policijos misiją iš Lietuvos į Estiją. Kas nutiko, kad artimų kaimynų santykiai per kelerius pastaruosius metus tapo įtempti? – Balsas.

Pritariu politikos apžvalgininkui Kęstučiui Girniui, pavadinusiam prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą nevykti į Lenkijos prezidento inicijuotą susitikimą su Baltijos šalių vadovais apmaudžiu nesusipratimu. „Manau, kad reikia kalbėtis net ir su priešais, jau nekalbant apie sąjungininkus. O Lenkija yra ir NATO, ir Europos Sąjungos partneris“, – sakė K.Girnius. Pridurkime – istorinė ir geografinė kaimynė.

Latvijos Saeimos narys Romualdas Ražukas trečiadienį sakė, kad per pastaruosius metus Latvijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo. R. Ražukas vadovauja Saeimos gupei, atsakingai už bendradarbiavimą su Lietuvos Seimu. Jis sakė, kad ryšiai tarp dviejų šalių gyventojų susilpnėjo, o valdantysis elitas nebėra toks atviras kaip anksčiau. Saeimos narys kalbėjo per susitikimą, kurio tikslas – aptarti ataskaitą apie Lietuvos ir Latvijos santykių ateitį.

Lenkai nori mokyti lietuvius, bet patys nekalba apie lietuvių švietimo situaciją Lenkijoje, sako Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas, vertindamas dvišalius santykius. „Reikalo esmė yra ta, ir, mano įsitikinimu, mūsų bičiuliai lenkai nori mus mokyti ir iš mūsų reikalauti ir to, ko mes kai kur ir nepadarėme, reikia tai pripažinti, ir kur mūsų yra pakankamai padaryta, bet jie kitaip įsivaizduoja. Tuo tarpu nekalba arba beveik nekalba apie tai, kokia yra lietuvių švietimo padėtis Lenkijoje.

Buvusi pirmojo Pietų Korėjos dama Lee Hee-Ho išvyko š Pchenjaną atiduoti paskutinės pagarbos mirusiam Šiaurės Korėjos vadovui Kim Jong-Ilui. Lee Hee-Ho, kurios vyras Kim Dae-Jungas stengėsi gerinti Šiaurės ir Petų Korėjų santykius, yra aukščiausio rango asmuo, kuriam Pietų Korėja leido išvykti į Šiaurę. Iš viso per gedulo laikotarpį dėl Kim Jong-Ilo mirties iš Pietų Korėjos į šiaurinę kaimynę leista vykti tik dviems delegacijos.

Po praėjusį penktadienį Trakuose įvykusio Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų grupių susitikimo, kurį inicijavo abiejų šalių premjerai, Lenkijos nacionalinio švietimo ministerija pareiškė, kad Lietuvos Švietimo įstatymas visgi diskriminuoja lenkų mažumos moksleivius. Anot nacionalinio švietimo ministerijos, mūsų šalies Švietimo įstatymo nuostatos dėl valstybinės kalbos egzamino ir lietuvių kalbos mokymo tautinių mažumų mokyklose pažeidžia Lietuvos lenkų moksleivių interesus.

Pakistane sekmadienį palaidoti 24 per NATO antskrydį žuvę pakistaniečių kariai. Prieš tai žaliai baltomis vėliavomis apdengti karstai su kareivių palaikais gedulo ceremonijai buvo sustatyti ginkluotųjų pajėgų būstinėje šalies šiaurės vakaruose. Šimtai žmonių skandavo „Šalin Ameriką“. Jie taip pat per garsiakalbius ragino pradėti šventąjį karą prieš Jungtines Valstijas. Pakistaniečių kariai šeštadienį žuvo pasienyje su Afganistanu per NATO surengtą oro reidą.

Spalio 4 d. švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ir jį lydinti universitetų rektorių delegacija pradeda darbo vizitą Kazachstano sostinėje Astanoje. Čia ministras G. Steponavičius susitiks su Kazachstano švietimo ir mokslo ministru Bakytžanu Žumagulovu, aukštųjų mokyklų vadovais, nevyriausybinių mokyklų atstovais.

Latvijos Seimui išrinkus naują šalies prezidentą Andrį Berzinį, politilogai pasikeitimų Lietuvos ir Latvijos tarpvalstybiniuose santykiuose neprognozuoja. Jie mano, kad santykiai ir toliau išliks draugiški. Politologas Lauras Bielinis mano, kad santykiai tarp Lietuvos ir Latvijos liks maždaug tokie patys, kokie buvo iki šiol: „Lietuva Latvijos atžvilgiu yra nusiteikusi labai geranoriškai, todėl aš manau, kad užsienio politikos pokyčiai, pasikeitus prezidentui, bus labai nedideli.

JAV Kongreso atstovų vizitai Lietuvoje svariai prisideda prie dvišalių santykių plėtojimo, rodo JAV skiriamą dėmesį Baltijos ir Vidurio Europos šalims, teigė Lietuvos diplomatijos vadovas susitikime su į Vilnių atvykusiais Jungtinių Valstijų senatoriais.

Pastaruoju metu žodžiai „lietuviai“ ir „lenkai“ mirgėte mirga žiniasklaidoje. Temų ratas itin platus: nuo lietuvių ir lenkų santykių Vilnijoje iki Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinių reikalų. Diskusijų triukšme nepamirštami Vytautas ir Jogaila. Lietuvoje išrinktas Europos parlamento narys Valdemaras Tomaševskis pareiškė lietuviams kaip Vilnijos lenkas: „Kur mes turime integruotis? Mes čia gyvename visada.

Ketvirtadienį į Vilnių atvyksta Lenkijos Seimo delegacija. Oficialiai nurodoma, kad vizito tikslas – aptarti Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties nuostatų įgyvendinimą. Manoma, kad dviejų šalių politikų susitikime nemažai dėmesio bus skirta ir daug diskusijų sukėlusiam naujam Švietimo įstatymui, bus diskutuojama apie tautinių mažumų teises.

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai Audronius Ažubalis ir Girtas Kristovskis pasiryžę skatinti dvišalius santykius. Abu ministrai, dalyvaujantys NATO šalių narių vadovų susitikime Lisabonoje, susitiko dvišalio pokalbio penktadienį. A. Ažubalis ir neseniai naujuoju Latvijos užsienio reikalų ministru paskirtas G. Kristovskis sutarė paskirti po vieną aukšto rango atstovą, kurie parengtų ir pateiktų ataskaitą apie konkrečias aktyvesnio dvišalio bendradarbiavimo sritis.

Su darbo vizitu JAV viešinti Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį susitiko su Slovakijos ministre pirmininke Iveta Radičova. Per darbo susitikimą Lietuvos vadovė su Slovakijos premjere aptarė dvišalius santykius, aktualiausius bendradarbiavimo Europos Sąjungoje ir NATO klausimus, Lietuvos pasirengimą kitais metais pirmininkauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

Lenkijos politikai nepagrįstai ir sąmoningai kaitina atmosferą dvišaliuose santykiuose, juos galbūt taip elgtis verčia ir lapkritį vyksiantys savivaldos rinkimai, teigia premjeras Andrius Kubilius. „Mane šiek tiek stebina atskirų Lenkijos politikų šiuo metu, sakyčiau, atrodytų, sąmoningai kaitinama atmosfera ir žeriami visiškai nepagrįsti kaltinimai Lietuvos pusei. Galiu spėti, kad gal tai yra kokie nors Lenkijos vidaus politikos atspindžiai.

Trečiadienį Lenkija sukritikavo Lietuvą, teigdama, kad Lietuva nesilaiko įsipareigojimų tiek etniniams lenkams, tiek investuotojams iš Lenkijos. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis (Radoslaw Sikorski) teigia, kad dvišalius Lenkijos ir Lietuvos santykius gadina neišspręstos dvišalės problemos.