dovilė jakniūnaitė

Rusiją šokiravo kraupti teroro ataka – penktadienį smogikai šturmavo Maskvos priemestyje esantį teatrą. Jiems atidengus ugnį buvo nužudyta daugybė žmonių – Rusijos valdžios duomenimis, žuvo 137 žmonės, daugiau kaip 180 buvo sužeisti. Šeštadienį atsakomybę už ataką prisiėmė Islamo valstybė – tiesa, iki šiol nėra aiškus atakos motyvas.

Besiruošdamas JAV prezidento rinkimams, Donaldas Trumpas pasirodė ne vienoje valstijoje. Po jo kalbų save prilyginant nukankintam Rusijos opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui, grasinant neginti NATO šalių, kurios nesilaiko finansinių įsipareigojimų, bei respublikonams eilinį kartą vetuojant paramos Ukrainai paketą, D. Trumpo populiarumas išaugo. Lietuvos ekspertai pabrėžė, kad pareiškimai neprivalo reikšti pažado, tačiau jo pergalė Europoje galėtų reikšti politinį žemės drebėjimą.

Per pastarąjį mėnesį iš Kremliui ištikimo Rusijos elito pasipylę grasinimai apie branduolinio ginklo panaudojimą Vakarus privertė sunerimti. Tačiau Lietuvos politologės ramina – tai tušti grasinimai, kurių tikslas yra kurstyti baimę Europoje. Anot eksperčių, tai yra sena taktika, kurią Rusija naudoja ilgus dešimtmečius. Mokslininkė, saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė teigia, jog nuolatiniai ir vieši pareiškimai apie branduolinį karą yra sena Rusijos retorika.

Šių metų spalio 7 dieną „Hamas“ teroristai pradėjo karą prieš Izraelį. „Hamas“ yra Palestinos islamistų sukarinta grupuotė, kuri valdo Gazos Ruožą. Grupuotė yra prisiekę sunaikinti Izraelio valstybę  Apie tai, ar galima sunaikinti „Hamas“ naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė ir karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis.

Šiemet gegužės 9-ąją rusai mini kitaip nei iki šiol – šeši Rusijos regionai, laikinai okupuotas Krymas ir 21 Rusijos Federacijos miestas saugumo sumetimais atšaukė Gegužės 9-osios Pergalės dienos paradus, o paradas Maskvoje – su vienu tanku ir be aviacijos pasirodymo. Kaip vertinti tokią Putino šventę ir ar gegužės 9-osios proga galimi ypatingi rusų puolimai, laidoje „Dienos komentaras“ pasakojo politologė, profesorė Dovilė Jakniūnaitė.

Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu pasmerkė Pekino pratybas greta Taivano krantų ir perspėjo, kad „atrodo, kad jie bando ruoštis karui prieš Taivaną“. Ar Kinija greitu metu pradės invaziją į Taivaną? Kokios pozicijos laikysis Europa? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Matas Maldeikis ir VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Seime kilusi iniciatyva stabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymus bei sprendimų priėmimus dėl Lietuvos pilietybės suteikimo buvo pasitikta dviprasmiškai – nemažai kam ji sukėlė pasipiktinimą. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ savo nuomonę šiuo klausimu išsakė atlikėjas ir istorijos entuziastas Marijonas Mikutavičius ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Dovilė Jakniūnaitė.

Lietuvoje lankosi Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili. Pernai Europos Sąjungai suteikus kandidatės statusą Moldovai ir Ukrainai, Sakartvelas liko už brūkšnio. Prezidentė tikisi, kad artimiausiu metu ir Sakartvelas gaus galimybę tapti Europos dalimi. Politologai abejoja, kad narystė jau ranka pasiekiama.

Baltarusija praėjusį antradienį netikėtai surengė savo ginkluotųjų pajėgų patikrinimą, pranešė šalies gynybos ministerija. Pratybos vykdomos tiek prie Lietuvos, tiek prie Ukrainos sienos. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis ir VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė paaiškino, ką tai reiškia ir ar turėtume tai suprasti kaip grėsmę mūsų valstybei.

Baltarusija antradienį netikėtai surengė savo ginkluotųjų pajėgų patikrinimą, pranešė šalies Gynybos ministerija. Pratybos vykdomos tiek prie Lietuvos, tiek prie Ukrainos sienos. Ką reiškia šie veiksmai? Ar Lietuvai reikėtų sunerimti dėl kaimynės elgesio? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis ir VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vladimiro Putino ideologas Aleksandras Duginas atsisveikino su šeštadienį automobilyje susprogdinta savo dukterimi Darja. Liedamas ašaras jis sakė, kad propagandistė žuvo už Rusiją, o Putinas jau apdovanojo ją ordinu už drąsą. Tačiau vis daugiau ekspertų teigia, kad tai galėjo būti vidinių konfliktų pasekmė ir signalas kritiškam Duginui. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius ir politologė Dovilė Jakniūnaitė.

Žinia, kad pradedamas riboti tam tikrų prekių tranzitas į Kaliningradą sukėlė sąmyšį. Rusija ėmė grasinti skaudžiomis pasekmėmis, lietuviai nejaukiai muistytis, nes tranzitas į Kaliningradą yra jautri tiek mūsų, tiek Rusijos vieta. Europos Sąjungos politikai, žinodami, kad tai ES sankcijų dalis, Lietuva ėmėsi palaikyti tik įsisiūbavus žodžių karui, o rusiškoji propaganda pykčių spjaudosi ne tik Rusijoje, bet ir užsienio žiniasklaidoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Kokie pagrindiniai šalies vadovo kalbos akcentai? Kam prezidentas skyrė pagyras, o kam išsakė kritiką? Prezidento metinį pranešimą naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje vertins Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė.

Ekstremaliomis karo sąlygomis ryžtą ir drąsą parodęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau spėjo užkariauti daugelio širdis. Tačiau komunikacijos ekspertai pabrėžia – tokie lyderiai atsiranda tik tokiu metu, kai pasaulyje egzistuoja tik dvi spalvos – balta ir juoda. Apie Zelenskio lyderystę ir retorinius sugebėjimus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo komunikacijos ir viešojo kalbėjimo trenerė Neringa Bliūdžiūtė ir politologė Dovilė Jakniūnaitė.

Maskva šeštadienį pareikalavo Baltijos šalių imtis priemonių Rusijos ambasadoms apsaugoti po to, kai vasario pabaigoje Vilniuje buvo užpultas rusų diplomatas. Ekspertų teigimu, toks reikalavimas nieko nestebina, esą taip norima įsitraukti „į pralaimimą kovą Vakarų informacinėje erdvėje“ ir išnaudoti visas esamas ir buvusias istorijas savo naudai. Jie kartu su premjere Ingrida Šimonyte perspėja gyventojus laikytis rimties ir visais būdais vengti provokacijų.

Lietuvos užsienio politika pastaruoju metu nuskambėjo plačiai ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Konfliktas su Kinija dėl Taivano, įtampa santykiuose su migrantais Lietuvą užtvindžiusia Baltarusija, kylančios kibirkštys su Latvija dėl energetinių klausimų. Socialdemokratai kaltina valdančiuosius konservatorius, kad jie Lietuvą įvėlė į ne vieną diplomatinę kovą, tačiau nenumatė galimų neigiamų pasekmių.

Pirmasis Baltijos šalių prezidentų ir Donaldo Trumpo susitikimas – reikšmingas Lietuvai, prašančiai JAV didesnių saugumo garantijų regione. Tačiau analitikai mano, kad bet koks konkretus JAV pažadas Lietuvai jau būtų stebuklas, o patį vizitą, nepaisant aukšto jo statuso, laiko greičiau simboliniu. Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai antradienį Vašingtone susitinka su JAV vadovu D. Trumpu. Sutikimo metu daugiausiai dėmesio turėtų sulaukti saugumo klausimai.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino metinė kalba nuskambėjo kaip niekad karingai ir pasaulio lyderiai, ko gero, ištempė ausis. Ypač suklusti privertė kalbos apie neva pranašesnę nei Vakarų ginkluotę. Tačiau lietuvių analitikų teigimu, V. Putino kalba tėra agitacija prieš artėjančius rinkimus ir dar vienas bandymas įbauginti Vakarus. Praėjusią savaitę V. Putinas pateikė savo metinę ataskaitą Federalinei tarybai.

Vos tik nuaidėjo JAV prezidento rinkimų rezultatai, kilo klausimas, kokiu keliu pasuks dvi pasaulio gigantės Rusija ir JAV – taps draugėmis ar grėsmingomis priešėmis. Laikas parodė, kad šalys turi ieškoti sutarimo daugeliu tarptautinių klausimų, tačiau tai ne visada pavyksta. Kokių siurprizų kitąmet tikėtis iš Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino? Per Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos santykius perbėgo ne viena katė.

Katalonai neketina nuleisti rankų dėl savo trokštamos nepriklausomybės nuo Ispanijos – tai jie parodė sekmadienį vykusiame referendume, kur už nepriklausomybę balsavo 90 proc. rinkėjų. Tačiau ar tikrai rezultatas neginčijamas ir kuo jis atsilieps Europos Sąjungai? Nuo pat ankstyvo sekmadienio ryto Katalonijoje šimtai balsavimo teisę turinčių rinkėjų rinkosi prie balsavimo apylinkių, norėdami išsakyti savo nuomonę dėl regiono atsiskyrimo nuo Ispanijos.

Prireikė viso labo metų, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakeistų savo požiūrį ir užuot sakęs, kad NATO valstybės neturėtų tikėtis automatiškos JAV pagalbos, tvirtintų, kad užatlantės galiūnė „labai saugo šį regioną“. Negana to, pasakęs, jog JAV pasirūpintų Baltijos jūros regiono saugumu, jis pridūrė norintis išlaikyti draugiškus santykius su Maskva.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per metinę spaudos konferenciją aiškiai leido suprasti, kad Donbaso regionas turi priklausyti Ukrainai ir nebeminėjo Novorosijos, pažymi Lietuvos politologai. „Pagrindinė žinia yra ta, kad labai aiškiai pasakyta, kad jokios Novorusijos nebus. Buvo ir anksčiau apie tai sakęs, bet taip aiškiai, kaip šįkartą, nebuvo. Net į tą klausimą, kur tiesiogiai apie Novorusiją uždavė, jis net pavadinimo nepaminėjo.

Maskva ribojimus Lietuvos transportui pasienyje galėjo įvesti reaguodama į prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimą, kad Rusija yra teroristinė valstybė, sako politologė Dovilė Jakniūnaitė. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė sakė neabejojanti, kad automobiliai iš Lietuvos ėmė strigti dėl politinių priežasčių. „Ką labiausiai norisi sieti, tai prezidentės paskutinius pareiškimus, nes kažko ypatingesnio paskutiniu metu nebuvo.

Nors Lietuvoje netikima Rusijoje pasigirdusių pasiūlymų įšaldyti diplomatinius santykius su Vilniumi realumu, pabrėžiama, kad net jei tokie grasinimai būtų įgyvendinti, tai nereikštų visų dvišalių santykių nutraukimo, rašo „Verslo žinios“. Diplomatinių santykių nutraukimas reikštų, kad iš tos šalies atšaukiamas ambasadorius ir šios šalies diplomatinis atstovavimas pažeminamas iki beveik simbolinio lygmens.