Politikos apžvalgininkai ir energetikos ekspertai sako, kad pirmasis ir visada labiausiai tikėtinas Rusijos ginklas yra dezinformacija, propaganda ir siekis išgąsdinti.
Tai, pasak jų, ne ką mažiau veiksmingas dalykas, nei realūs veiksmai, nes visuomenė Lietuvoje yra įsitempusi, nerami, aktyviai seka tai, kas vyksta Ukrainoje, bijo panašių dalykų Lietuvoje. Būtent todėl didžiausia dovana Rusijai būtų isterija Lietuvoje.
Energetine prasme Rusija Lietuvai pakenkti negali, nes mes beveik viską nuo jų jau esame atsijungę, o norėdami mus išjungti iš BRELL elektros tinklo pirmiausia turėtų susitvarkyti savo tinklą, o ir išjungimas būtų gera paskata mums greičiau prisijungti prie kitų tinklų.
Tiesa, Rusija kovoja ne tik savo ir mūsų dezinformacijos frontuose, melagingų tekstų ir kaltinimų Lietuvai nebūtais dalykais pasipylė ir užsienio spaudoje, ypatingai stengiasi italų propagandiniai leidiniai. Visgi politikos analitikai ir dezinformacijos specialistai vieningi, griausmingos kalbos visų pirma yra bauginimas, nors jų nereiktų nuvertinti, nes Rusija, kaip rodo istorija, mėgsta ne tik kalbėti.
Signataras Albinas Januška savo „Facebook“ paskyroje, reaguodamas į kilusį sąmyšį dėl Kaliningrado, rašė, kad tai geriau kalbėti apie ateitį, o ne apie tai, ko Rusija nori, bet negauna. Anot jo, nereikia ir nuvertinti grėsmės, tikėti, kad Rusija daug kalba, bet mažai padarys.
Nenuvertinkime grėsmės
„Rusijos ultimatumų nei Lietuva, nei NATO nevykdys, todėl diskusija ar reikėjo, ar nereikėjo kai kurias prekes stabdyti vykdant sankcijas ir vežant į Kaliningradą, tai jau istorinė diskusija ir bet kokios detalės tampa naratyvų kovos detalėmis. Grįžti atgal neįmanoma. Todėl atsakingiems politikams geriau būtų orientuotis į ateitį, o ne aiškintis tarpusavyje. Nes jei dabar sugrįžtume atgal, sekantis reikalavimas bus leisti vežti karinę ginkluotę arba kareivius iš arba į Kaliningradą. Nepamirškime to“, – svarsto A. Januška. Anot jo, „nereikia drebėti ir pasiduoti, bet nereikia ir nuvertinti grėsmės“.
„Jei mes tik viską aiškinsime kaip Rusijos propagandinę akciją ir nuvertinsime realią grėsmę, tai kodėl mes turime tikėtis, kad NATO Lietuvoje turi turėti brigadą? Jei visa tai tik propaganda, tai kam rūpintis gynyba? Susiklostė paradoksali situacija, kad atnaujinant NATO strategiją prieš NATO Madrido susitikimą, Lietuva yra priversta derėtis su kai kuriomis NATO šalimis (kaip ir Ukraina dėl ginklų), dėl savo apginamumo lygio.
Neatrodo, kad visos šalys teisingai suvokia situacijos rimtumą, o kai kurie mūsų valstybės pareigūnai per greitai skuba „parduoti“ nepriimtiną kompromisą už pergalę. Kompromisai remiasi logika, kad Rusija yra jau tiek silpna, kad nebepavojinga. Tai netiesa, tai klaida.
Todėl verta pasinaudoti šita „Kaliningrado tranzito krize“ ir įrodyti NATO, kad mums reikia nebe brigados, o kaip minimum divizijos plius labai rimtos oro ir priešraketinės gynybos. <...> Turi būti aišku Rusijai, kad į bet kokius ultimatumus Ukrainos karo kontekste bus atsakyta NATO ryžtingu gynybiniu atsaku“, – rašė jis.
Energetiškai mūsų nepagąsdins
Energetikos ekspertas Romas Švedas sako, kad energetine prasme Rusija negali mums grasinti, nes neturi svertų. Tiesa, Kaliningradas taip pat nėra mūsų „saugus bilietas“, nes regionas yra visiškai energetiškai autonomiškas ir nuo dujų tranzito per Lietuvą – nepriklausomas.
„Net ir anksčiau, kai vos prasidėjo karas, buvo aišku, kad Kaliningrado veiksnys nėra pavojingas Lietuvai energetine prasme. Dujų tranzitas per Lietuvą nei mums reikalingas, nes turime terminalą, nei jiems. <...> Kitų būdų, kaip Rusija galėtų pakenkti Lietuvai šiomis dienomis iš esmės nėra, kol tai nėra karas. Civiliniame sektoriuje to tikrai nėra, nes ir mūsų elektros sektorius turi daug jungčių, tiek ir dujų. Va kaip tik paleidome naują jungtį su lenkais, turime terminalą, yra dujų saugyklą, turime jungtį su suomiais, tai čia viskas yra gerai“, – sakė energetikos specialistas.
Rusija Kaliningrade taip pat įgyvendino projektą, kuriuo užtikrino Kaliningrado energetinę autonomiją, taigi jiems mūsų taip pat nereikia.
„Kaip anksčiau manyta, kad Kaliningradas yra tas draudimo polisas mums, nes per mus vyksta dujų tranzitas, tai dabar nebėra. Nes Rusija Kaliningrade pasistatė lygiai tokį pat SGD terminalą. Net pajėgumas toks pat. Kaliningradas turi požeminę dujų saugyklą, elektrą gamina patys, turi tris dujines ir vieną anglinę elektrinę, ten instaliuotos galios yra didesnės nei Kaliningrado poreikis. Anglį jie gali per jūra atsivežti, dujas – per jūrą.
Taigi, energetine prasme jie autonomiški. Tai, kad jiems skauda tie tranzito ribojimai, tai kitas dalykas. Bet energetiškai jie gali gyvuoti be poreikio per Lietuvą tranzitu imti dujas ir elektrą.
Teoriškai, pasak R. Švedo, Rusija mus gali atjungti nuo BRELL elektros sistemos, bet, pasak mūsų Litgrid vadovo, Lietuva galėtų su kitomis Baltijos šalimis pereiti į autonominį darbą ne BRELL sistemoje.
„Klausimas tėra kaštai, tai nėra gyvybės ar mirties klausimas. Tai gal tik paskatintų Lietuvos atsijungimą nuo BRELL ir sinchronizacijos procesus, nes tai galėtų vykti greičiau. <...> Kad mus atjungtų ir patys rusai turi padaryti namų darbus, turi savo sistemą viduje užžiedinti, jie tai ir daro. Šia prasme tai nėra veiksnys, kuris mums keltų grėsmę“, – kalbėjo R. Švedas.
Bijome per daug ir per garsiai
Politologė, profesorė Dovilė Jakniūnaitė sako, kad didžiausia žala, kokią šiuo metu mums gali padaryti Rusija yra panikos, kilusios pas mus eskalavimas.
„Didžiausias įrankis, kurį Rusija turi ir kuris yra paveikus – pagąsdinti. Jiems patinka kalbėti, kaip čia viskas labai blogai, koks blogas elgesys prieš Rusija, tinka iš esmės bet kas. Ir jie kuria taip emocinį foną, kurį paaštrina ir vietos komentatoriai , tai susikuria toks baisus emocinis fonas. Tai nėra menkas dalykas. Jis, kaip dabar paaiškėjo, sukeliamas nesunkiai. Atrodė, kad gal jau įtampa nurimo, ateina vasara ir štai vėl Rusija. Žmonės įsitempia, ir Rusija prie to, žinoma, prisideda. Man atrodo, kad baimės sukėlimo įrankis rusų rankose yra labai svarbus“, – kalbėjo profesorė.
Anot profesorės, gal kas nors dar paaiškės ir finansiniuose reikaluose, kokia nors žala, bet tai, kas jau padarytą, ta sukelta baimės, nepasitikėjimo banga, yra Rusijos nuopelnas.
„Kalbant apie galimą Rusijos užpuolimą ir neva pretekstu naudojama Kaliningradą. Tai svarbu paminėti, kad pretekstas iš esmės gali būti bet koks. Jei yra sprendimas, tai bus ir pretekstas. O dėl Rusijos smulkių provokacijų, tai taip, jos visada galimos, bet mūsų saugumo ir gynybos pajėgos turi būti tam pasiruošę“, – sakė D. Jakniūnaitė.
Rusija pyksta dėl visų sankcijų, užsiima saviimportu, priemonių pakeitimu, blokavimais. Tai papildomas elementas, bet mums pavojingiau , anot politikos ekspertės, yra mūsų pačių nerimas ir nestabilumas, nei konkretūs kokie nors Rusijos veiksmai.
„Mes jiems tiesiogiai turime didesnį imunitetą, nei savo pačių emocinei būsenai dėl Rusijos“, – sakė ji, pridūrusi, kad pasiruošti šiai Rusijos informacinei audrai buvo galima iš anksto.
„Mano klausimas žmonėms, kurie su tuo dirbo ir žinojo, kodėl mes apie tai pradėjome kalbėti tą pačią dieną, kai tai nutiko? Kodėl bent savaitę anksčiau nebuvo galima apie tai pranešti? Kodėl to nebuvo padaryta? Žinant, kad tokių klaidų jau buvo, neinformavimo jau buvo. <...> Šiandien ministrė pirmininkė aiškiai viską sudėliojo, bet banga jau atėjo“, – svarstė politikos mokslų specialistė.
Jei norės, viską panaudos prieš mus
Komunikacijos ekspertas, parašęs knygą apie propagandą Viktoras Denisenko sako, kad audra dėl Kaliningrado tranzito nėra toks paprastas dalykas. Pasak jo, nutinka taip, kad mes gana greitai pasiduodame Rusijos naratyvams ir propagandai.
„Pirmiausia pasakota, kad Lietuva blokavo tranzitą ir provokuoja Rusiją, nors mes nieko neblokuojame, o tik įgyvendiname sankcijas. <...> Suprantama, kad Rusija ir jos veiksmai Lietuvoje kelia įtampą ir nerimą, baimė yra natūrali, ypatingai matant, kas vyksta Ukrainoje. Visgi mes dažnai pamirštame, kad Lietuva yra NATO narė. Grubiai tariant, reikia stebėti Kremliaus propagandos naratyvus, bet nereiktų panikuoti anksčiau laiko, to Kremlius ir siekia.
Vakar stebėjau viešąją erdvę, kas kalbama Rusijoje, kaip reaguotajam pas mus. Man, kaip komunikacijos specialistui, stigo balanso ir racionalaus reagavimo. Suprantama, kad Kremlius siekia spaudimo ir jei Lietuvoje kiltų panika Maskva būtų patenkinta. Mes dažnai reaguojame emocingai ir tik paskui uždavinėjame klausimus, kiek yra pavojaus, ką tai galėtų reikšti?“, – sakė V. Denisenko, patikinęs, kad reikia reaguoti ramiau, nes sukelti paniką nėra sunku, nes žmonės ir taip gyvena įtampoje.
Rusija gali turėti ne vieną tikslą, ji gali norėti psichologiškai paveikti žmones, kelti baimę, nepasitikėjimą valdžios institucijomis. Taip pat garsūs pasisakymai yra skirti ir Rusijos vidaus auditorijai, parodyti, kokia Maskva galinga, kaip čia skriaudžia Kaliningradą.
„Įgyvendinant naują sankcijų etapą Rusija negali nutylėti. Ji reaguoja ir tai daro savo stilistikoje. Pačiu blogiausiu atveju, jei Rusija ryžtųsi kokiam nors žingsniui link Lietuvos, tai tie pasisakymai gali būti naudojami, kaip pasiteisinimas. Štai, Lietuva pažeidė, tai mes reagavome. Visgi žiūrint logiškai, vargu ar Rusija tai sau galėtų leisti“, – sakė V.Denisenko.
Jis tikino, kad visam tam, kas vyksta, buvo galima pasiruošti, nes tai – nieko naujo. Rusija žinojo, kad taip bus, mes žinojome, kad taip bus. Tai ne vakar priimtas sprendimas. Beveik buvo galima numatyti, kaip Rusija reaguos, galima buvo numanyti, kaip reaguos, kuo manipuliuos.
