„Šiemet Lietuva sau leido įsivelti į daug įvairių užmojų diplomatinių frontų, tačiau teigiamo rezultato kol kas nematyti. Antai metų pradžioje, po neatsakingo energetikos ministro komentaro, susvyravo santykiai su Latvija, vėliau sekė bandymas tarpininkauti politinėje krizėje Sakartvele, peraugęs į dar didesnį konfliktą.
Ten Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas iš esmės pradėjo vykdyti savo asmeninę, o ne valstybės diplomatiją. Išeities konflikte su Baltarusija nesiseka rasti jau daugiau nei metai, paskutinės batalijos su Kinija, panašu, didesnio palaikymo nesulaukia ir Europos Sąjungoje, kur iš esmės keisti savo politikos Kinijos atžvilgiu neketina“, – socialdemokratų surengtoje diskusijoje apie Lietuvos užsienio politiką kalbėjo diskusijos moderatorius, LSDP narys Laurynas Šedvydis.
Valdantieji paspendė sau spąstus?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė, politologė Dovilė Jakniūnaitė pasidžiaugė, kad socialdemokratai inicijavo diskusiją apie užsienio politiką, nes, anot jos, anksčiau iniciatyvą rodė tik konservatoriai.
D. Jakniūnaitė teigė, kad valdančiajai koalicijai pasiskelbus, kad vykdys vertybinę užsienio politiką, ji pasispendė sau spąstus, nes labai sunku būti nuosekliais.
„Pasispęsti sau spąstai, kurie sukėlė kritiką, bet kita vertus, gal ir gerai, tokiu būdu buvo sudaryta galimybė daug giliau svarstyti, kas yra ta Lietuvos užsienio politika“, – kalbėjo profesorė.
Istorikas, Lietuvos istorijos instituto daktaras, vyresnysis mokslo darbuotojas Vladas Sirutavičius teigė, kad tarptautiniuose santykiuose lieka vis mažiau taisyklių, o konfliktiškumas tarp Rytų ir Vakarų daro didelę įtaką ir Lietuvos užsienio politikai.
„Jeigu žiūrėtume per šią prizmę, tai mūsų užsienio politika puikiai įsirašo. Tiesiog nuostabiai. Kas mus Vakaruose kur nors peikia? Visi tik giria. <...> Bet paklauskime kitaip, kur racionalumas šioje užsienio politikoje? Mes kalbame apie vertybes, o kur racionalumas čia yra? Kas yra naudingas, kas nenaudinga, ką mes iš to gauname?“ – klausė V. Sirutavičius.
Pasak jo, užsienio politikos tikslas yra, kad valstybė ir visuomenė būtų saugesnės, tačiau didėjant konfliktiškumui, politikų pasisakymai, tarp jų V. Sirutavičius išskyrė ir prezidento Gitano Nausėdos retoriką, įgyja liūdnas formas.
Signataras apie konfliktą su Kinija: čia klaida ir nesąmonė
Diplomatas, Kovo 11-osios akto signataras Vytautas Plečkaitis nesutiko, kad konservatoriai yra keliamų konfliktų užsienio politikoje kaltininkai.
„Konfliktai yra keliami didžiųjų valstybių. Manyčiau, kad mažosios valstybės nelabai gali iškelti įdomius, didelius konfliktus. Tačiau iš tikrųjų tos pasekmės dažniausiai yra nenumatomos. Užsienio politika turėtų būti racionali, pasverta ir atitinkanti mūsų valstybės interesus“, – kalbėjo V. Plečkaitis.
Jo teigimu, Lietuvos interesai yra būti NATO, Europos Sąjungos dalimi, būti saugia. Diplomato teigimu, Lietuvos interesas neturėtų būti konfliktas su Kinija.
„Ar čia mūsų interesas erzinti Kiniją ir pyktis su ja? Aš manau, kad čia yra kompetencijos stoka užsienio politikoje šiuo klausimu. Žinome, kokia padėtis, kodėl mūsų pavyzdžiu niekas nepasekė?“ – klausė V. Plečkaitis.
Jis priminė, kad Lietuva vienintelė pasitraukė iš „17+1“ formato.
„Lenkija yra, Čekija yra, visa Vidurio ir Rytų Europa yra. Mes išstojome, o kas po to? Kokia nauda, kad mes išstojome. Ar ne geriau tęsti dialogą, ieškoti naudos, kažkaip pateisinti tą? Mūsų niekas neparėmė šiame žingsnyje“, – sakė Kovo 11-osios akto signataras.
Kalbėdamas apie Lietuvos vykdomą politiką Taivano atžvilgiu, V. Plečkaitis svarstė, kad arba mūsų šalį kažkas stumia tai daryti, arba Lietuvos politikai nesuvokia Kinijos vaidmens pasaulyje.
„Čia tokie niuansai, bet jie rodo esmę. Konservatoriai padarė klaidą su tuo Taivanu ir dabar patys galvoja, kaip iš tos klaidos išeiti. Nenorima prisipažinti, kad padaryta klaida. Kiek tenka kalbėti su buvusių diplomatų arba užsienio reikalų ministrų, visi pripažįsta, kad tai klaida, čia nesąmonė, kam reikėjo tą Kiniją erzinti. Man atrodo, čia jokia vertybinė politika“, – teigė V. Plečkaitis.
Signataras išskyrė ir problemą, kad prezidentas G. Nausėda ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nekalba vienu balsu užsienio politikos klausimais.
„Kiek man teko girdėti, pasitaiko tokių atvejų, kai URMas priima sprendimus ad hoc ir pateikia tai prezidentūrai. Ir prezidentūrai nėra kur dingti, tik glaistyti tuos išsišokimus“, – pasakojo V. Plečkaitis.
Nesusipratimu jis įvardijo ir prezidentūros kovą su URM dėl nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje, dėl kurio Lietuvoje jau metus nesutariama.
Paluckas: Lietuva tapo konfliktiška ir tai nieko gero nežada
Seimo Europos reikalų komiteto narys, socialdemokratas Gintauto Palucko nuomone, niekas nemodeliuoja, kokių pasekmių sukels Lietuvos užsienio politika, ar tai atvers naujas rinkas lietuviškoms prekėms, ar taip bus sudarytos naujos koalicijos, kurios Lietuvai gali būti naudingos ateityje.
„Turime užsienio politiką, kuri stokoja racionalaus fundamento“, – įsitikinęs G. Paluckas.
Politiko teigimu, Lietuva pastaruoju metu yra stipriai arši ir konfliktiška, veliasi į konfliktus.
„Prie to prisideda ir segmentacija užsienio politikoje. Prezidentas ieško savęs, užsienio reikalų ministras turi savo planą, tuo metu Seime mes turime atskirą užsienio reikalų respubliką, kuri mėgina apsiginkluoti savais instrumentais.
<...> Vyksta tam tikras rungimasis, mano galva, ir toje konfliktiškoje ir taisyklių stokojančioje aplinkoje Lietuvai, jeigu toliau tai tęsis, nieko gero nežada“, – sakė G. Paluckas.
„Mes sugebėjome per metus sukurti tų konfliktų ir atidaryti naujų frontų, kurių iki šiol nebuvo. Ir niekas nesupranta ir negali paaiškinti, kam viso to reikėjo, kur už to slypi racionalus visuomenės, šalies interesas, kurį mes mėginame realizuoti užsienio politikos priemonėmis“, – pridūrė jis.
Teigė, kad dėl Baltarusijos kaltinti konservatorių nereikia
D. Jakniūnaitė teigė, kad nesąžininga šiame kontekste kalbėti apie konfliktą su Baltarusija ar migrantų antplūdį, nes prie šios situacijos neprivedė konservatoriai.
„Tai šiek tiek nesąžininga. Galime pritempti, bet tai nebūtų korektiška. Klausti šioje vietoje, ar mums būtų naudinga stabili, rami, ekonomikos naudą teikianti Baltarusija su Lukašenka, čia toks klausimas, kuris, man atrodo, Lietuvoje konsensusas lyg ir teoriškai yra, kad mums nenaudinga tokia valstybė“, – teigė profesorė.
„Tai ne vienos Vyriausybės sprendimų pasekmė“, – pridūrė D. Jakniūnaitė.
Turi pastabų dėl Baltarusijos
Visgi kiti diskusijos dalyviai turėjo pastabų valdantiesiems dėl santykių su Baltarusija. G. Paluckas kritikavo Užsienio reikalų ministerijos sprendimą akredituoti baltarusių demokratinę atstovybę ir taip suteikti statusą Sviatlanos Cichanouskajos komandai.
„Kam to reikėjo? Formalų palaikymą opozicijai esame išreiškę ne kartą. Kodėl paskelbiame valstybės vadove asmenį, nors negalime tiksliai konstatuoti, kas laimėjo Baltarusijos prezidento rinkimus?“ – klausė G.Paluckas.
V.Sirutavičius šiam sprendimui taip pat negailėjo kritikos. Eksperto teigimu, šis sprendimas ne tik perteklinis, bet net ir komiškas.
„Sviatlana Cichanouskaja yra ne vienintelė opozicijos lyderė, kiti yra Lenkijoje. Taip pat reikia turėti galvoje, kad nemažai opozicijos lyderių dabar sėdi Baltarusijos kalėjimuose“, – konstatavo V. Sirutavičius.
Sako, kad konfliktų su Kinija tik didės
Kalbėdama apie įtemptus santykius su Kinija, D. Jakniūnaitė pažymėjo, kad visame pasaulyje konfliktiškumas su Kinija tik didės.
„Dabar mes nematome Europos Sąjungos partnerių noro palaikyti tą nusistatymą prieš Kiniją, yra labai didelis atsargumas. Bet, man atrodo, pagal tai, kaip dabar dėliojasi ši politinė konfigūracija, mes matysime įtampų didėjimą įvairiuose aspektuose.
Tiek kovojant dėl duomenų, dėl technologijų. Šiame kontekste Lietuvai ilgainiui nepasirodys kaip klaidingą kelią pasirinkusi valstybė. Dėl Taivano yra atskira linija, bet bendrą nuostatą reikia įvertinti“, – kalbėjo profesorė.
„Labai sudėtinga geopolitinė situacija yra, bet ne mes diktuojame madas ir tą reikia suprasti. Mes turime pasirinkti tokioje sudėtingoje situacijoje savo kelią, kuris būtų mums mažiausiai sudėtingas, labiausiai saugus ir racionalus“, – sakė V. Plečkaitis.
