die presse

Buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius, austrų „Die Presse“ interviu metu svarstydamas apie Lietuvos sprendimą siųsti Ukrainai ginkluotę, prilygino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „gopnikams“ (Rusijoje paplitusi, kalinių žargoną, treningus, alkoholį ir saulėgrąžas vartoti mėgstanti publika - red. past.). „Vakarų sostinėse kalbama, kad štai, jeigu jūs siunčiate jiems letalią ginkluotę, tai tuo provokuojate Rusijos armiją.

Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM) antradienį provokacija pavadino Lietuvos karinę paramą Ukrainai ir pareiškė, kad ji kenkia konflikto sprendimo paieškoms.

„1924 metais 53 metų Vladimiras Leninas iš pradžių prarado gebėjimą kalbėti ir galėjo ištarti tik vieną kitą žodį, paskui jam paralyžiavo dešinę kūno pusę, vyrą kamavo traukuliai, ir sausio 21 dieną jis mirė.

1972-ųjų metų sausio 24 dieną du žvejai nedidelėje Ramiojo vandenyno saloje Guame aptiko liesą, purviną žmogų, ant kranto dėliojusį žvejybos tinklą, rašo „Die Presse“. Kai jie šį žmogų nugabeno į policijos komisariatą, jis prisistatė kaip Ikio Sioiti, imperiškosios Japonijos kariuomenės karys, praneša Inopressa. Jis buvo išsiųstas į Guamą 1942 metais. 1944 metais saloje išsilaipino Jungtinių Valstijų kariai. 19 tūkstančių japonų buvo nužudyti. Tie, kuriems pavyko išgyventi, pabėgo į džiungles.

Sovietų Sąjungos žlugimo 20-ečio proga buvęs jos prezidentas Michailas Gorbačiovas davė interviu Austrijos leidiniui „Die Presse“.  M. Gorbačiovas neigia, kad imperiją išlaikyti bandė įsakymais šaudyti Vilniuje per sausio 13-ąją, rašo delfi.lt. M.Gorbačiovo teigimu, kai atmosfera Vilniuje pavojingai įkaito, buvo surengtas Federacijos tarybos posėdis, kuriame buvo nuspręsta ten išsiųsti trijų respublikų atstovus, kurie turėjo rasti politinį kompromisą.

Lietuvai politinį solidarumą išreiškė ir šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujanti Lenkija. Atsakingieji už Sausio 13-osios įvykius privalo būti teisiami, pareiškė jos pareigūnai. „Mes esame pasiryžę organizuoti Austrijos ir Lietuvos teisingumo ministrų susitikimą“, - rašoma Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, kurį cituoja „Die Presse“. Lenkijos pareigūnai pažymėjo, kad klausimai, susiję su Europos arešto orderiu, priklauso Europos Komisijos jurisdikcijai.

Izraelio karinė žvalgyba mano, kad Iranas jau peržengė „branduolinį slenkstį“, tačiau su tuo nesutinka JAV žvalgybos tarnybos, rašo Austrijos dienraštis „Die Presse“. Izraelio karinės žvalgybos vadovo Amoso Yadlino teigimu, Teheranas jau sukaupė šimtus kilogramų mažai įsodrinto urano ir tikisi išnaudoti derybas su Vakarų šalimis, kad laimėtų daugiau laiko atominei bombai pasigaminti.

Iš trijų Baltijos valstybių Latvija pirmoji neatlaikė pasaulinės ekonomikos krizės. Praėjusį penktadienį prezidentas Valdis Zatleras priėmė ministrų kabineto vadovo Ivaro Guodmanio atsistatydinimo prašymą. Kartu pasitraukė ir visa Vyriausybė. Jau pirmadienį šalies vadovas pradėjo formuoti naują kabinetą, tačiau tai nėra toks paprastas užsiėmimas. Agentūrai AP jis užsiminė, kad, siekiant atkurti politinę tvarką, gali prireikti pirmalaikių Saemos (parlamento) rinkimų.

Bejėgiškumas ar veikiau jo regimybė yra tikroji Vakarų diplomatijos jėga, nes dialektikos tėvynė – Vakarai tiesiog pagal apibrėžimą privalėjo tos dialektikos išmokti geriausiai. Tarkime, bendradarbiavimo derybų su Rusija atnaujinimo atvejis. Lapkričio 10-ąją ES priimtas  sprendimas atnaujinti derybas sulaukė kokių tik nori antraščių ir vertinimų. Britų „The Wall Street Journal“ konstatavo, kad Bendrija negali arba nelabai nori bausti Rusiją už konfliktą su Gruzija.

Pasaulyje nerimsta aistros dėl Baracko Obamos išrinkimo JAV prezidentu. Vieniems jis - „nelaimė“ ir „baltaodžių civilizacijos galas“, kitiems - žmogus, sugebėsiantis išvesti Jungtines Valstijas iš krizės. Tokiu jį laiko ir šių metų Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas. Lenkijoje „Teisės ir teisingumo“ partijos parlamentaras nepagailėjo rasistinių įžeidimų išrinktajam JAV prezidentui.

 Briuselyje pirmąkart įteiktos Europos Parlamento žurnalistikos premijos. Jos skirtos žurnalistams, savo darbuose iškėlusiems svarbius europinius klausimus, taip pat paskatinusiems gilintis į ES institucijų veiklą bei Sąjungos politiką. Šiemet premijas laimėjo Austrijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Rumunijos, Suomijos ir Vokietijos žurnalistai. Premijos skirtos keturiose kategorijose – spaudos, radijo, televizijos bei internetinės žiniasklaidos.

Duodamas interviu Austrijos laikraščiui „Die Presse“, Serbijos užsienio reikalų ministras Vukas Jeremičius pareiškė, kad jo šalis nesiruošia sekti Rusijos pavyzdžiu ir pripažinti Pietų Osetijos bei Abchazijos respublikų nepriklausomybės. Serbija, V. Jeremičiaus teigimu, dėkoja Rusijai už paramą sprendžiant Kosovo statuso klausimą, tačiau turi savo nepriklausomą užsienio politiką ir niekieno pavyzdžiu sekti nenori.

Suomija, iki šiol labai saugojusi savo neutralumą, svarsto apie galimybę įstoti į NATO. Šią netikėtą žinią Suomijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Stubbas pasakė Austrijos dienraščiui „Die Presse“. Ir net neslėpė, kad šis sprendimas susijęs su baime prieš Rusiją. A. Stubbo nuomone, tikėjimas, kad Rusijos intervencija į Gruziją neturės įtakos Suomijos saugumui, yra „ne iš šios planetos“. „Šiuo metu svarstoma apie galimybę įstoti į sąjungą.

Ko daugiau atneš EURO - 2008 – kūdikių ar infarktų? Futbolo batalijos skatina gimstamumą ir šienauja sirgalių gyvybes. Medikams ne naujiena, kad nacionalinių rinktinių žaidimo kokybė tiesiogiai susijusi su miokardo infarktų skaičiumi. Kardiologijoje net prigijo terminas „futbolo infarktas“: statistika liudija, kad per praėjusius 20 metų per varžybas stadionuose nuo širdies priepuolio mirė 230 žmonių. Kita vertus, futbolo sukeltos aistros padeda gerinti demografinę situaciją. „Balsas.

Naftos brangimas pasaulio rinkose – nuo 20 iki daugiau kaip 130 dolerių už barelį mažiau kaip per dešimtmetį – tempia žemyn visą globalinę ekonomiką ir kartu gyventojų pragyvenimo lygį. Imta kalbėti apie pasaulinę krizę, arba XXI amžiaus „didžiąją depresiją“, kuri paliečia stipriausias ekonomikas, pavyzdžiui, JAV arba ES šalių ūkį, bet ypač skaudžiai smogia trečiojo pasaulio valstybėms.

Daugumoje šiltnamiuose auginamų olandiškų daržovių trūksta vitamino C, nustatė mokslininkai. Olandai tampa vis apkūnesni, tačiau kenčia dėl vitaminų stokos. Tokią šokiruojančią išvadą neseniai paskelbė dietologai ir šalyje veikiančios ekologinės organizacijos.

Šaldytuvas, primenantis bičių korį, skalbimo mašina, skalbianti be miltelių. Naujoji dizainerių karta pristato ekologiškus 2020-ųjų metų buitinius prietaisus. Ateities buitinė technika kuriama  atsinaujinančių natūralių sistemų pavyzdžiu, rašo Austrijos dienraštis „Die Presse“. Šis principas matomas gamtoje: miške galima iškirsti tik tiek medžių, kiek paskui bus galima atsodinti. Kitaip miškas išnyks. Svarbu, kad eikvojami gamtos ištekliai spėtų natūraliai atsinaujinti.

Sirijos prezidentas Bašaras al-Assadas interviu Austrijos dienraščiui „Die Presse“ pareiškė, jog Sirija 2001 metais atmetė pasiūlymą įsigyti branduolinių ginklų, ketvirtadienį skelbia „Haaretz.com“.B. al-Assado teigimu, 2001 metų pradžioje į Sirijos vyriausybę kreipėsi asmuo, pasivadinęs Khanu, ir pasisiūlė parduoti branduolinę technologiją. B. al-Assado teigimu, su Khanu nebuvo susisiekta iš dalies dėl to, jog baimintasi galimos Izraelio specialiųjų tarnybų diversijos.

Masinės migracijos laikais Europa puikiai numano, ką reiškia tautų kraustymasis. Tūkstančius metų  ji kentė karingų klajoklių įsiveržimus, ir daugybę kartų vietinės gentys kaip ratilai sujudintame vandens telkinyje turėdavo sklisti į visas puses, kad išsigelbėtų.

Tarptautinėse finansų rinkose išpūstas milžiniškas spekuliacinių naftos sandorių burbulas gali sprogti jau kovo mėnesį, kartu su savimi nusitempdamas ir naftos kainas, mano tarptautiniai ekspertai. Naftos kainos, užuot šovusios į viršų ir įveikusios 100 dolerių kartelę, ko iki šiol buvo baiminamasi, gali staiga pasukti žemyn, rašo Austrijos dienraštis „Die Presse“. Londono bendrovės „Sanford C. Bernstein“ analitikai tikisi, kad naftos kotiruotės mažų mažiausiai nukris 30 proc.

Artėjanti Kovo 11-oji nejučia paakino atsigręžti į dar nenutolusią Vasario 16-ąją. Žinoma, pirmiausia tai kiekvieno žmogaus savaip suvokiama asmeninė, individuali šventė. Dalis žmonių jaučia vidinį poreikį istorinėse ar tradiciškai su šia diena susietose vietose pabūti drauge su kitais bendrapiliečiais. Tačiau didžiuma gyventojų, dėl vienokių ar kitokių priežasčių nedalyvaujančių viešuose sambūriuose, šiokį tokį šventės dvelksmą gali patirti tik iš radijo ar televizijos laidų.