Pasaulyje nerimsta aistros dėl Baracko Obamos išrinkimo JAV prezidentu. Vieniems jis - „nelaimė“ ir „baltaodžių civilizacijos galas“, kitiems - žmogus, sugebėsiantis išvesti Jungtines Valstijas iš krizės. Tokiu jį laiko ir šių metų Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas.
Lenkijoje „Teisės ir teisingumo“ partijos parlamentaras nepagailėjo rasistinių įžeidimų išrinktajam JAV prezidentui. Seime Arturas Gorskis išvadino B.Obamą „juoduoju užsislėpusiu komunistu“ ir „naivuoliu, kurio išrinkimas neabejotinai pamalonins „Al Qaedą“, pridurdamas, kad B.Obamos išrinkimas yra „nelaimė“ ir „baltaodžių civilizacijos galas“.
Kadangi šis žmogus yra prezidento Lecho Kaczynskio bendražygis ir artimas jo brolio Jaroslawo sąjungininkas, partijos vadovybei teko išplatinti pareiškimą, kad ji „jokiu būdu nepritaria parlamentaro Gorskio nuomonei“.
„Juodukas Baltuosiuose rūmuose“
Skandalas kilo ir Austrijoje, kai 61 metus žurnalistu dirbęs Klausas Emmerichtas, kuris buvo ir Austrijos valstybinio transliuotojo ORF korespondentas Vašingtone, vienoje pokalbių laidoje pareiškė: „Nenorėčiau, kad Vakarų pasauliui vadovautų juodaodis. Jeigu sakysite, jog ši pastaba rasistinė, atsakysiu - taip, be abejo... Amerikiečiai yra tokie pat rasistai, kaip ir anksčiau. Tikriausiai dabar jų popieriai labai prasti, jeigu taip ryžtingai... pasiuntė juoduką ir juodukę, tiesa, labai gražią juodukę, į Baltuosius rūmus.“
Nors ORF atsiribojo nuo žurnalisto nuomonės ir pareiškė esanti prieš bet kokią diskriminaciją, K.Emmerichtas tebetvirtina nesigailintis dėl savo žodžių ir vėlesniuose interviu kalbėjo dar griežčiau. Austrijos dienraštyje „Der Standard“ B.Obamos pergalę jis pavadino „nepaprastai didelį nerimą keliančiu įvykiu“, nes „juodaodžiai nėra pakankamai politiškai civilizuoti“, o laikraštyje „Die Presse“ išspausdintame interviu žurnalistas pareiškė, kad B.Obama turi „velnišką talentą nepaprastai veiksmingai pateikti savo retoriką“.
JAV šlovės diena
Šių metų Nobelio premijos laureatas P.Krugmanas B.Obamos išrinkimą vertina visiškai kitaip. Laikraštyje „The New York Times“ jis rašo: „2008 metų lapkričio 4-oji amžiams įeis į istoriją kaip šlovės diena. Jei pirmojo Afrikos amerikiečio prezidento išrinkimas jūsų nesujaudino, jeigu jūsų skruostu nenuriedėjo ašara ir jūs nepajutote pasididžiavimo savo šalimi, kažkas jumyse negerai.“
„Ar šie rinkimai iš tiesų taps posūkio tašku dabartinėje JAV politikoje, ar iš tiesų B.Obama gali pradėti naują pažangios politikos erą?“ - klausia garsusis ekonomistas ir pats atsako perfrazuodamas B.Obamos žodžius: „Taip, jis gali!“
Vis dėlto daug politologų ragina B.Obamą plačiai neužsimoti, nes Amerika vis dar yra konservatyvi šalis ir rinkėjai nubaus demokratus, jei šie pasuks į kairę. Kiti teigia, kad finansų ir ekonominė krizė naujajam prezidentui nepalieka erdvės pradėti kad ir sveikatos apsaugos reformos. „Tikėkimės, kad Obamai užteks proto šį patarimą ignoruoti“, - rašo P.Krugmanas, pridurdamas, jog kiekvienas, kuris abejoja, kad pagrindinės politinės jėgos persirikiavo, gali pažiūrėti į Kongresą. Po 2004 metų rinkimų kalbėta, kad Amerikoje prasidėjo labai ilga, o gal ir nuolatinė respublikonų dominavimo era. Tačiau demokratai ėmė susigrąžinti prarastas vietas, pirmiausia atgaudami 12 vietų Senate ir daugiau kaip 50 - Atstovų Rūmuose. Dabar abiejuose rūmuose jų yra daugiau nei kada buvo respublikonų per 12 jų dominavimo metų.
Prezidento rinkimai - politinis referendumas
Šie prezidento rinkimai tapo referendumu politinės filosofijos prasme - ir pažangi filosofija juose nugalėjo. Šio fakto svarba ypač išryškėja lyginant paskutinę ir prieš 4 metus vykusias rinkimų kampanijas. 2004-aisiais prezidentas George‘as W.Bushas nuslėpė savo tikruosius ketinimus, pirmiausia pristatydamas save kaip tautos gynėją nuo gėjų santuokų ir teroristų. Todėl net jo rėmėjai sutriko, kai greitai po rinkimų G.W.Bushas paskelbė, kad svarbiausias jo prioritetas - socialinio saugumo privatizavimas. Tai buvo visiškai ne tai, ko tikėjosi žmonės balsuodami už G.W.Bushą. Ir ta buldozerinė privatizavimo kampanija greitai virto farsu.
B.Obama savo rinkimų kampaniją pirmiausia orientavo į sveikatos apsaugą bei mokesčių sumažinimą vidurinei klasei ir jų padidinimą turtingiesiems. Dėl to Johnas McCainas savo oponentą išvadino socialistu ir „perskirstytoju“, bet Amerika vis vien balsavo už B.Obamą, taip parodydama, kad juo pasitiki.
Ar ekonominė krizė leis įgyvendinti planus?
P.Krugmanas rašo, jog niekas neabejoja, kad krizę įveikti kainuos brangiai. Finansų sistemos gelbėjimas neabejotinai kainuos daugiau, nei tam jau skirta pinigų. Bet verkiant reikia, kad vyriausybė labiau remtų didėjančią gamybą ir darbo vietų išlaikymą.
Neabejotina ir tai, kad kitais metais federalinio biudžeto deficitas gali pasiekti 1 trilijoną dolerių, bet tai bus laikinai, nes ekonomiką apėmė depresija. Tačiau P.Krugmanas pabrėžia, kad jokiu būdu nereikia atsisakyti sveikatos apsaugos reformos, nes net jei ją pavyktų greitai įteisinti įstatymu, jos rezultatai pasijus ne anksčiau kaip 2011 metais. Be to, ekonomikos krizė jau savaime atveria duris pažangiems veiksmams.
„B.Obamos administracija neturėtų lenktyniauti su Busho administracijos įpročiu viską pasukti taip, kad svarbiausias taptų ginčas dėl politinių prioritetų. Recesija? Ekonomikai reikia pagalbos - sumažinkime mokesčius turtingiesiems. Atsigavimas? Mokesčių sumažinimas turtingiesiems davė naudos - toliau eikime šia kryptimi“, - rašo Nobelio premijos laureatas ir primena Franklino Delano Roosevelto per antrąją inauguracinę kalbą pasakytus žodžius: „Mes visada žinojome, kad nemoralu beatodairiškai rūpintis tik savimi, dabar žinome, kad tai galioja ir ekonomikai.“
Šiandien šie žodžiai kaip niekada teisingi. Dabar atėjo laikai, kai ekonomikai gerai tai, kas moralu, todėl teisinga krizės metu padėti tiems, kuriems labiausiai to reikia, per sveikatos apsaugos sistemą ir išlaikant darbo vietas. Tai daug efektyvesnis stimulas ekonomikai nei kapitalo pelno mokesčio sumažinimas. Jei valstybė ir vietos valdžia galės teikti būtinas viešąsias paslaugas tiems, kam to labiausiai reikia, pavyks apriboti nedarbą ir ekonomikos nuosmukį.
„Pažangūs veiksmai, pavadinkime juos Naujuoju kursu, dabar ne tik ekonomiškai įmanomi, bet ir ekonomiškai būtini. Todėl svarbiausia, kad B.Obama neklausytų žmonių, kurie jį gali paversti nieko neveikiančiu prezidentu. Jis gavo politinį mandatą ir šalia jo stovi puikūs ekonomistai. Todėl vienintelis dalykas, kurio jam reikia bijoti, tai pati baimė“, - baigia straipsnį P.Krugmanas.
