diana varnaitė

Laukiant popiežiaus Pranciškaus vizito svarstoma atnaujinti Kauno arkikatedrą baziliką, tam reikėtų nuo 300 iki 500 tūkst. eurų, sako Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė. Papildomai lėšų šventovei sutvarkyti prašyti neplanuojama, jas planuojama paimti iš Jono Pauliaus II-ojo piligrimų kelio programos.

Laimėjęs Lukiškių aikštės memorialo projektas dar turi būti derinamas su akredituotu paveldosaugininku, penktadienį nusprendė Vyriausybėje sudaryta komisija dėl Lukiškių aikštės memorialo. Sprendimų, ar memorialas gali atsirasti aikštėje, ar jį reikėtų keisti, tikimasi kitą savaitę.

Lukiškių aikštės sutvarkymui suburta Vyriausybės komisija kviečiasi Vilniaus savivaldybės atstovus, paveldosaugininkus, konkursą laimėjusio memorialo autorius tartis, kaip suderinti paveldosauginius reikalavimus ir siekį pastatyti partizanų bunkerį ir mišką primenantį memorialą.

Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovė Diana Varnaitė pritaria idėjai, kad Vilniaus Žaliojo tilto skulptūros būtų perduotos Lietuvos dailės muziejui. „Taip, mes visada šnekėjome, kad pats kūrinys vis tiek turi būti saugomas, bet nebūtinai eksponuojamas viešojoje erdvėje. Jei jis atsidurtų tam tikroje saugykloje, tai būtų pozityvu.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovai tvirtina, kad būtent Kultūros paveldo departamento (KPD) sprendimas įtraukti buvusius Kelių policijos pastatus į Kultūros paveldo registrą, sustabdė mažmeninės prekybos tinklo valdytojos „Lidl Lietuva“ planus statyti administracinį pastatą. Jie teigia palaikantys KPD siūlymą pastato vertingąsias savybes nustatinėti per architektūros konkursą. „Savivaldybės nuomone šiuo metu pastatas vertybė nėra, jo vertingosios savybės nenustatytos.

Į prezidentę su prašymu kreipęsis „Lidl“ liko be atsakymo. Bendrovė dar praeitais metais įsigijo pastatą su viena  paskirtimi, tačiau iš karto po privatizacijos nuspręsta, kad apleistas statinys gali būti kultūrinė vertybė. Tad jau metus laiko „Lidl“ negali nei griauti, nei tvarkyti aplinkos šalia  buvusio Lietuvos Kelių policijos pastato Giraitės gatvėje.

Šiandien Užupio bendruomenė surengė įspėjamąjį piketą prie Kultūros paveldo departamento (KPD) dėl statybų istorinėje miesto dalyje. Piketuotojai įsitikinę, kad Vilniaus miesto istoriniame centre, įrašytame į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, ir toliau vyksta statybos, kuriomis paminami įstatymai ir bjaurojamas sostinės senamiestis.

 Vilniaus Žaliojo tilto skulptūrų teisinės apsaugos antradienį nepanaikinusios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos kadencija baigiasi po kelių mėnesių, šį klausimą greičiausiai vėl spręs nauja ekspertų grupė, sako Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovė Diana Varnaitė.

Kultūros paveldo departamente (KPD) antradienį posėdžiavusi Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba pavedė Kultūros paveldo centro specialistams įvertinti sovietinių Žaliojo tilto skulptūrų menines savybes. Taip sprendimas dėl Žaliojo tilto skulptūrų išbraukimo iš Kultūros vertybių registro nukeltas bent iki kito tarybos posėdžio.

Sprendimą, ar išbraukti Vilniaus Žaliojo tilto skulptūras iš kultūros vertybių registro, paveldosaugininkai turėtų priimti iki Kalėdų, sako Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovė Diana Varnaitė. Anot jos, dėl Žaliojo tilto skulptūrų spręs viena iš penkių KPD sudarytų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų. Dėl Kauno Aleksoto tilto simbolių artimiausiu metu analogišką sprendimą turėtų priimti Kaune veikianti vertinimo taryba. „Yra toks sutarimas, kad ne vėliau, kaip iki Šv.

 Kultūros paveldo departamentas (KPD) su specialistais svarstys, ar verta palikti Vilniaus Žaliojo tilto bei Kauno Aleksoto tiltų skulptūras saugomų kultūros vertybių registre, sako departamento vadovė Diana Varnaitė. Skulptūras išbraukus iš vertybių registro, jas būtų galima nuimti. Kaip BNS sakė D.Varnaitė, tokiai idėjai apsvarstyti būtų rengiama specialistų konferencija, tai galėtų vykti jau šią vasarą ar rudenį.

Gintaras Lučinskas Lietuvoje gerbiami visų valstybių ir tautų karių kapai, nepriklausomai nuo to, kas ir kada juose buvo palaidoti. Mirtis – niekam išlygų nedarantis teisėjas. Ypatingo visuomenės dėmesio ir ne tik nevienadienio rūpesčio turi sulaukti Lietuvos karių, šaulių, partizanų kapai. Tai valstybės piliečiai, kurie žuvo savo žemėje, gindami savo Tėvynę. Žuvusio už savo šalies laisvę kapas turi tapti šventa vieta visiems laikams.

Seimo narys Evaldas Jurkevičius kreipėsi į Kultūros paveldo departamento direktorę Dianą Varnaitę dėl reikalavimų atlikti papildomus archeologinius tyrimus Klaipėdos piliavietės teritorijoje. Uostamiesčio spauda jau kurį laiką skelbia, kad dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) reikalavimų stringa pradėtas piliavietės statybų leidimų procesas. Stringant procesui, gali likti nepanaudoti 3 mln. litų, skirti šiemet numatytiems piliavietės tvarkymo darbams.

Kaip ir kasmet, valstybė kompensuoja privatiems kultūros paveldo savininkams dalį asmeninių lėšų, skirtų jų valdomų kultūros paveldo objektų paveldosaugos tvarkybos darbams. Ši programa veikia nuo 2006 metų. Praėjusiais 2011 metais Kultūros paveldo departamentas kompensavimui skyrė 500 tūkst. litų. Tarp gavusiųjų valstybės lėšas – keturių dvarų savininkai.

Pradedamas restauruoti valstybės saugomas liaudies meno paminklas – medinė Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia. Šiame kultūros paveldo objekte ne tik vyksta sakralinės apeigos, bet ir įsikūręs Bažnytinio meno muziejus. Tačiau dėl avarinės pastato būklės jis pastaruoju metu buvo uždarytas. Stelmužės bažnyčią valdo Zarasų rajono savivaldybė, kuri aktyviai rūpinosi jos atgaivinimu.  Savivaldybės pastangomis iš Kaimo plėtros programos restauravimui buvo gauta 690 tūkstančių litų.

Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovė Diana Varnaitė įsitikinusi, kad iš kultūros paveldo apsaugos sistemos būtina pašalinti valstybės tarnautojus, kurie į ją atėjo ne tarnauti visuomenei, ginti kultūros paveldo ir viešojo intereso, o turėdami savanaudiškų tikslų. Ji, beje, pasirašė įsakymą, kuriuo iš pareigų atleido ir ilgalaikį KPD Vilniaus teritorinio padalinio vedėją Rimantą Bitiną.

Jau šiomis dienomis Kražių Švč.Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčioje restauratoriai pratęs tvarkybos darbus. Anksčiau buvo restauruoti bažnyčios bokštai ir stogas, o dabar imamasi šventovės fasadų. Kultūros paveldo departamentas šiems darbams skyrė 285 tūkst. litų iš Lietuvos respublikos ir Šv.Sosto paveldotvarkos darbų programos. 50 tūkstančių litų pridėjo Kelmės rajono savivaldybė, 2 tūkst. litų – Kražių parapija. Dar 800 tūkst.

Restauruotas Tytuvėnų (Kelmės rajonas) bernardinų vienuolynas praėjusį šeštadienį lankytojams atvėrė duris. Didžiausio susidomėjimo sulaukė vienuolyne įkurtas Šiaulių vyskupijos bažnytinio paveldo muziejus. Vienuolynas artėja prie 400 metų Į Tytuvėnus pasižiūrėti, kaip atrodo restauruotas vienuolynas, kokie eksponatai rodomi ten įkurtame Šiaulių vyskupijos muziejuje praėjusį šeštadienį suvažiavo ir suėjo daugybė žmonių, neabejingų kultūros paveldui, istorijai, praeičiai.

Iš karto po Naujųjų metų Aušros vartų komplekse pradėtas remontas, kuriam leidimą davė Kultūros paveldo departamentas, tačiau remontą liepta sustabdyti. Nustatyta, kad atliekant darbus koridoriuje ir laiptinėje, vedančioje į koplyčią, buvo naikinamas vertingas paveldas. Pasak Kultūros paveldo departamento direktorės, Aušros vartų komplekse atliktas toks remontas, kokio senamiestyje ir saugomo paveldo zonoje apskritai negali būti.

Dar rudens pradžioje Klaipėdos miesto savivaldybė kreipėsi į aukščiausias šalies valdžios institucijas, kad šios padėtų suderinti penkis 50 milijonų litų vertės investicinius projektus su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniu padaliniu. Nuo to laiko du projektai iš mirties taško pajudėjo, tačiau dar trijų įgyvendintojai šokinėja kaip mergaitės per gumytę, bandydami įveikti vis naujas paveldosaugos kombinacijas.

Rugsėjo 26 d. Žemaičių dailės muziejuje (M.Oginskio rūmuose) Plungėje vyks tarptautinis mokslinis seminaras „Istorinių parkų ir sodų paveldas: atgaivinimas, pritaikymas ir priežiūra“. Jame tyrinėtojai ir paveldo specialistai iš Lietuvos ir Lenkijos aptars dviejų kaimyninių šalių istorinių parkų paveldo klausimus.

Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas istoriniu vadina pasiektą susitarimą dėl Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių. "Po konflikto metų ir užsitęsusių derybų praėjusį trečiadienį popiet buvo pasirašytas susitarimas, kad būtų išsaugotos senosios žydų kapinės Vilniuje, (...) pripažįstant jas istoriniu paveldu, saugomu pagal Lietuvos teisę", - rašoma Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto pranešime spaudai. Komitetas pažymi, kad buvo labai sunku pasiekti susitarimą dėl kapinių ribų.

Paveldosaugininkams atlikus patikrinimą nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko Arūno Burkšui priklausančiuose poilsio namuose „Inkaro kaimas“ Naglių g. 26, Nidoje vienas iš korpusų pastatytas neteisėtai. Todėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė kreipėsi į prokuratūrą dėl viešoji intereso gynimo, prašydama panaikinti šio sklypo detalųjį planą bei kitus dokumentus.

Vyriausybė pirmadienį pritarė Kultūros paveldo departamento (KPD) parengtoms Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių riboms ir nustatė apsauginę jų teritoriją. Pagal šį planą nei Karaliaus Mindaugo apartamentai, nei kiti pastatai nepatenka į kapinių zoną.

Gotikinės Šv. Onos bažnyčios Vilniuje remontui valstybė šiais metais skyrė beveik 763 tūkst. litų, dar 230 tūkst. Lt prisideda Vilniaus arkivyskupijos kurija. Šiuos skaičius pateikė Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė Seimo nario dr. Manto Adomėno iniciatyva pirmadienį surengtoje apskritojo stalo diskusijoje. Sukviesti įvairių institucijų atstovus paskatino žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie Šv.

Vienas iškiliausių Lietuvos gotikinių šedevrų - sostinės Šv.Onos bažnyčia baigia sugriūti. Nėra pinigų. Tačiau Vilniaus širdy nesustodama auga nauja bažnyčia - Valdovų rūmai. Vadinasi, pinigų yra. Senovė griūva Vilnius šiemet turistus nustebins griūvančiais architektūros šedevrais.  Mat avarinės būklės gotikinė Šv. Onos bažnyčia kol kas nebus restauruojama.

Į Kultūros paveldo departamento direktorės pareigas teismo sprendimu sugrąžinta buvusi šio departamento vadovė istorikė Diana Varnaitė. Prieš pustrečių metų tuometinis kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas D. Varnaitę atleido motyvuodamas tuo, kad valdininkė leidusi darkyti UNESCO saugomą Vilniaus senamiestį, pranešė Lietuvos televizijos „Panorama“. Griežtus papeikimus sušvelninęs teismas nutarė, kad Kultūros paveldo departamento direktorė buvo atleista neteisėtai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) penktadienį paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) sprendimą, kuriuo į pareigas grąžinta Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Keturiolika visuomeninių organizacijų rinkimus į Valstybės kultūros paveldo komisiją vadina neskaidriais, todėl ragindami juos atšaukti išsiuntė skundus aukščiausiems Lietuvos vadovams. Visuomenininkus stebina, kad Paveldo komisiją rinko pasižymėję nejautra istoriniam palikimui asmenys. „Esame pasipiktinę kovo 21 d. įvykusiais rinkimais į Valstybinę kultūros paveldo komisiją nuo visuomeninių organizacijų.

Šiandien turėtų paaiškėti naujasis Kultūros paveldo departamento vadovas. Dėl šio posto konkuruoja šeši asmenys, siejami su didžiausiomis šalies partijomis. Manoma, kad mažiausiai galimybių tapti institucijos vadovu turi nepartiniai konkurso dalyviai.. Šiandien turėtų paaiškėti naujasis Kultūros paveldo departamento vadovas. Dėl šio posto konkuruoja šeši asmenys, siejami su didžiausiomis šalies partijomis.