Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas istoriniu vadina pasiektą susitarimą dėl Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių.
"Po konflikto metų ir užsitęsusių derybų praėjusį trečiadienį popiet buvo pasirašytas susitarimas, kad būtų išsaugotos senosios žydų kapinės Vilniuje, (...) pripažįstant jas istoriniu paveldu, saugomu pagal Lietuvos teisę", - rašoma Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto pranešime spaudai.
Komitetas pažymi, kad buvo labai sunku pasiekti susitarimą dėl kapinių ribų. Pranešime spaudai pažymima, kad žydų kapinėms yra garantuota visiška apsauga, be to, yra nustatyta vadinamoji buferinė zona, kuri supa kapines.
Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas ir jo Rabinų valdyba sako aktyviai dalyvavusi procese, nustatant žydų kabinių ribas ir jas patvirtinant. Praėjusį sekmadienį specialiame posėdyje Rabinų valdybos nariai diskutavo apie visas sutarimo detales ir joms pritarė.
Sutarimas užtvirtintas praėjusį trečiadienį Vilniuje renginio, kurį žydai vadina Didžiąja ceremonija, metu. Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto pirmininkas Rabis Šlesingeris (Rabbi Schlesinger) šį įvykį apibūdino kaip taikos ir teisingumo aktą, artėjant prie geresnio pasaulio.
Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas tikisi, kad šis įvykis taps pavyzdžiu kaip derybų ir abipusio sutarimo paieškos keliu gali būti sprendžiami opūs žydų kapinių apsaugos klausimai Europoje.
Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė yra sakiusi, kad su žydais pritarta kapinių teritorijos ir apsaugos zonos riboms, sutarta toliau bendradarbiauti dėl kapinių įamžinimo bei paveldosauginių sąlygų. Anot D. Varnaitės, tolesnis kapinių likimas priklausys nuo Vilniaus valdžios ir Vyriausybės institucijos žingsnių dėl įamžinimo sąlygų parengimo ir vietos sutvarkymo. Teritorijoje bus pažymėtos buvusios žydų kapinės, carinių laikų tvirtovė, Karmelitų kapinės. Kapinėms įamžinti artimiausiu metu ketinama skelbti konkursą.
"Turime mąstyti, kaip atrodys ta vieta. Tai turėtų priminti kapines, jos turi būti pagarbiai prižiūrimos. Kaip ir mūsų įstatymuose pasakyta, visos laidojimo vietos turi būti viešosios pagarbos vietos.(...) Čia ne vienos dienos darbas. Pagaliau tikrai neišgirdome iš žydų bendruomenės, kad būtų reikalaujama, kaip esame įpratę, kažkokių didelių memorialų. Ta vieta tiesiog turi būti pagerbta - kad būtų želdiniai, kad nebūtų agresyviai niokojamos kapinės, bent žolė būtų užsėta", - sakė KDP vadovė.
Ji taip pat akcentavo, kad teritorijose KPD išduos leidimus rengti renginius, atitinkančius memorialinę dvasią. Į tokias rekomendacijas turėtų atsižvelgti ir Sporto rūmų vadovai.
Žydų kapinės Vilniaus centre veikė nuo 16 amžiaus. Jos uždarytos 18 amžiuje, o 1950-aisiais metais sovietų valdžia jas išardė.
Ginčai dėl to, kurioje vietoje buvo XIX a. viduryje uždarytos žydų kapinės, tęsiasi nuo 2005 metų, kai grupė JAV žydų bendruomenės atstovų pasipiktino, anot jų, buvusių žydų kapinių vietoje Vilniaus centre vykstančiomis Karaliaus Mindaugo apartamentų statybomis. Vasario pabaigoje JAV Kongreso Užsienio reikalų komitetas dėl šių statybų priėmė rezoliuciją, kurioje kritiškai vertinamas Lietuvos neveiklumas ir nesugebėjimas saugoti istorinės atminties objektų.
