DFDS Seaways

Investuotojai kritikuoja Lietuvos teismo sprendimą, jog smulkieji Danijos kapitalo Klaipėdos keltų bendrovės „DFDS Seaways“ akcininkai dėl per mažos pagrindinio akcininko – Danijos bendrovės DFDS – pasiūlytos privalomojo akcijų išpirkimo kainos turi kreiptis į šios šalies teismus.  Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius sako nesuprantantis, kodėl ginčai dėl Lietuvos bendrovių akcijų išpirkimo pagal šalies įstatymus turėtų rūpėti užsienio teismams.

Klaipėdos uoste užbaigta krantinių rekonstrukcija, kuriomis naudojasi koncerno „Achemos grupė“ įmonė Centrinis Klaipėdos terminalas. Uosto teigimu, po rekonstrukcijos terminale bus galima priimti didesnius nei iki šiol laivus. Centrinio Klaipėdos terminalo vadovo Karolio Grigalausko teigimu, užbaigus rekonstrukciją, bendrovė yra pasiruošusi priimti mega ro-ro keltus, kurie statomi keltų kompanijos užsakymu ir Klaipėdoje turėtų būti kitais metais.

Aiškėja daugia detalių apie iš Švedijos į Klaipėdą plaukusio kelto iškritusius du lietuvius. Jų gelbėti mestos didžiulės pajėgos. Pakelti sraigtasparniai, dingusių vyrų ieškojo ir kelto įgula. Deja, paryčiais gelbėtojai paskelbė, kad gyvų lietuvių rasti nebesitiki. Lietuvos policija dėl incidento pradėjo tyrimą. Ketvirtadienį Klaipėdos apskrities vyr.

Iš Švedijos į Lietuvą plaukusio kelto antradienio naktį iškrito ir dingo du lietuviai, BNS pranešė „DFDS Seaways“ atstovas Baltijos šalims Vaidas Klumbys. „DFDS seaways“ įmonei priklausantis keltas „Optima Seaways“ iš Karlshamno uosto išplaukė 20 val. Lietuvos laiku“, – sakė V. Klumbys. Jis sakė, kad apie 22.50 val. gauta informacija, kad du žmonės iškrito už borto. Buvo pradėta gelbėjimo procedūra, laivas apsisuko grįžo į vietą, kur iškrito du žmonės.

Danijos kapitalo keltų bendrovės „DFDS Seaways“ keltas „Regina Seaways“, po spalį patirto incidento Baltijos jūroje iki šiol plaukiojantis su vienu varikliu, vasarį turėtų pradėti dirbti su dviem varikliais. „Kol kas laivas dirba su vienu varikliu, yra pradedami paruošiamieji darbai naujo variklio surinkimui, sugedusio variklio surinkimas prasidės sausio viduryje“, – BNS patvirtino „DFDS Seaways“ atstovas spaudai Vaidas Klumbys.

Danijos kapitalo keltų bendrovės „DFDS Seaways“ keltas „Regina Seaways“ po praėjusią savaitę patirto incidento Baltijos jūroje toliau plaukioja, tik kitu maršrutu ir su vienu varikliu. Iki incidento „Regina Seaways“ plaukiojo maršrutu Klaipėda–Kylis, o pirmadienį laivas išplaukė iš Klaipėdos į Karlshamną Švedijoje ir laikinai plaukios šiuo maršrutu, BNS pranešė „DFDS Seaways“ atstovas spaudai Vaidas Klumbys.

Danijos kapitalo keltų bendrovės „DFDS Seaways“ keltas antradienį patyrė incidentą Baltijos jūroje, sugedus varikliui, o priežastys dar nustatomos. Bendrovė rengiasi remontuoti keltą, taip pat ieško papildomo kelto, kad būtų kompensuoti dėl incidento sumažėję krovinių gabenimo pajėgumai. „Mes jau patiriame spaudimą dėl pajėgumų sumažėjimo Klaipėdos–Kylio maršrute. Paprasčiau yra su keleiviais, nes dabar ne atostogų sezonas ir laivai nėra užpildyti, tačiau krovinių gabenimui trūksta pajėgumų.

Iš Vokietijos į Klaipėdą plaukusiame „DFDS Seaways“ kelte „Regina Seaways“ antradienį kilęs gaisras lokalizuotas, žmonės per incidentą nenukentėjo. Kitą dieną po nelaimės gali kilti klausimų: o kokias teises turi keliaujantys keltais? „Įprasta manyti, kad turistai teises turi tik keliaudami avialinijomis. Taip yra dėl viešojoje erdvėje vyraujančių istorijų. Bet ir keltų linijų keleiviai turi teises ir gali reikšti pretenzijas laiku nepasiekę tikslo.

Danijos kapitalo Klaipėdos bendrovė „DFDS Seaways“ dažnina keltų reisų skaičių tarp Klaipėdos ir Švedijos Karlshamno uostų, įvesdama naujovę Lietuvos rinkoje – dieninį plaukimą iš Lietuvos į Švediją. Papildomas reisas tarp Klaipėdos ir Karlshamno įvedamas nuo liepos 7 dienos. Kombinuotas keleivius ir krovinius gabenantis keltas „Patria Seaways“ iš Klaipėdos išplauks šeštadienio 8 val., į Karlshamaną atvyks tos pačios dienos 22 val.

Uostamiesčio vairuotojai nebegali pakęsti kilometrinių automobilių spūsčių. Šios susidaro kasdien: tiek rytinio, tiek ir vakarinio piko metu. Iš spūsčių neišsivaduojama dėl užsitęsusių kelio remonto darbų, o situaciją dar paaštrina ir vilkikai. Šie nuo spalio pradžios išrieda iš keltų, atplaukiančių į Centrinį Klaipėdos terminalą. Naujajame, centriniame terminale nuo spalio aptarnaujami į Vokietiją bei Švediją plaukiantys keltai.

Šių metų sausį Centrinis Klaipėdos terminalas, kuris buvo oficialiai atidarytas praėjusių metų vasarą, ir laivybos bendrovė „DFDS Seaways“ susitarė dėl keltų linijos veiklos pradžios. Terminale veiks keleivinių-krovininių keltų tipo linija (Ro-Pax), kuri sujungs Klaipėdos ir Švedijos uostus. Per laivybos liniją Klaipėda-Karlshamnas 2014 metais buvo pervežta daugiau nei 100 tūkst. keleivių, beveik 50 tūkst. keleivinių transporto priemonių ir daugiau nei 100 tūkst. krovininių vienetų.

„Kai oras geras ir rami jūra, kai keltas visiškai pakrautas, daug keleivių, viskas gerai, visi mechanizmai dirba – tada pats didžiausias malonumas išgerti puodelį kavos žiūrint į priekį, grožintis gamta“, – interviu balsas.lt kalbėjo kapitonas Henrikas Žalandauskas. Kaip kilo mintis tapti kapitonu? Gimęs Šiaulių krašte, mokiausi Šiauliuose ir kartais pas mus į svečius atvažiuodavo dėdė iš Klaipėdos, kuris buvo jūrininkas.

Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Laivybos kompanijos ir Klaipėdos uostas Naujųjų laukia su nerimu – nuo sausio įsigalioja Europos Sąjungos (ES) reikalavimas stipriai mažinti laivų keliamą taršą – po Baltijos ir Šiaurės jūras bei Lamanšo sąsiaurį plaukiojantys laivai išmetamą sieros kiekį privalės sumažinti dešimteriopai. Keltų kompanija dėl to net brangina bilietus ir įveda naują mokestį už mašiną. Iki šiol laivų varikliai varyti mazutu.

Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Didžiųjų metų švenčių grįžtantys emigrantai neleidžia atsikvėpti keltų kompanijoms. Beveik visi reisai gruodį – sausakimši. Danų kompanijos „DFDS Seaways“ vadovai sako, kad daugiausia keleivių turi vasarą, bet nemažiau darbingas ir paskutinis metų mėnuo – keltai pilni norinčiųjų Kalėdas ir Naujuosius švęsti Lietuvoje. Nemaža jų dalis – emigrantai.

Prieš pusantrų metų Baltijos jūroje sudegusio kelto „Lisco Gloria“ likučiai dabar parduoti ir jau pjaustomi į metalo laužą, o nukentėję vežėjai iki šiol laukia kompensacijų už sudegusius vilkikus, puspriekabes ir prarastas prekes. Priminsime, kad 2010 metais, naktį iš spalio 8-osios, iš Vokietijos miesto Kylio į Klaipėdą plaukiančiame bendrovės „DFDS Seaways“ kelte „Lisco Gloria“ kilo gaisras. Keltas liepsnojo daugiau kaip 30 valandų. Kas jį sukėlė, aiškinamasi iki šiol.