Tai BNS trečiadienį patvirtino LAT atstovė Rimantė Kraulišė.
„Skundas gautas rugsėjo 29 dieną, priimtas spalio 16 dieną“, – BNS teigė ji.
LAT atstovės teigimu, kasaciniu skundu akcininkai siekia, kad būtų panaikintos Klaipėdos apygardos teismo rugpjūčio 1-osios ir Lietuvos apeliacinio teismo rugsėjo 14-osios nutartys, o ieškinio priėmimo klausimas būtų perduotas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Abu teismai nutarė, kad ieškinys turi būti teikiamas Danijos teismui.
Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis sako, kad šis ginčas yra svarbus visiems smulkiesiems akcininkams, kuriems apsunkinama galimybė ginti savo teises.
„Jeigu formuotųsi tokia praktika, kad ginčai dėl akcijų keliasi į užsienio jurisdikciją, tai lemtų, kad smulkieji akcininkai faktiškai negali įgyvendinti savo teisių, tai dėl to svarbus yra šis procesas“, – BNS sakė V. Plunksnis.
„Bylinėjimasis net ir Lietuvoje yra pakankamai daug lėšų ir laiko reikalaujantis procesas, tai jeigu tektų kreiptis dėl Lietuvos bendrovių akcijų išpirkimo į užsienio teismus, tai iš esmės tik vienetai tų smulkiųjų akcininkų galėtų tomis teisėmis pasinaudoti“, – aiškino jis.
Trys fiziniai asmenys, bendrovė „Grinlita“ bei viešoji įstaiga „Investicijos ir teisė“ teismo prašė skirti ekspertizę dėl „DFDS Seaways“ akcijų kainos bei nustatyti teisingą kainą, rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.
Pasak jų, DFDS, kontroliuojanti daugiau kaip 95 proc. bendrovės akcijų, pradėjo privalomą bendrovės akcijų išpirkimo procesą, už akciją siūlant 0,63 euro, jas išperkant nuo šių metų birželio 12 iki liepos 24 dienos.
Bendrovė birželio 15 dieną pateikė smulkiesiems akcininkams bendrovės „Verslavita“ atliktą verslo vertinimo ataskaitą, tačiau, pasak jų, akcijos išpirkimo kaina buvo nustatyta netinkamai, ji buvo per maža, o norint ją tiksliau įvertinti, jie prašė susipažinti su ataskaitos priedais.
V. Plunksnio teigimu, pernai pakeistas Akcinių bendrovių bendrovių įstatymas, gerinantis smulkiųjų akcininkų apsaugą, taip pat nenumato galimybės jiems ginčus spręsti užsienyje.
„Mano supratimu, kai tas įstatymas buvo keičiamas, tai aiškinamuosiuose raštuose buvo aiškiai pasakyta, kad įstatymu norima pagerinti smulkiųjų akcininkų apsaugą. Buvo norima pagerinti, bet aš tuose projektuose sumanymo, kad – kreipkitės į užsienį – nematau“, – BNS sakė V. Plunksnis.
V. Plunksnis taip pat sako, kad įstatymo pakeitimais siekta akcininkų sąlygas sulyginti su akcijų biržose kotiruojamų įmonių akcininkais, o tokiu atveju ginčai gali būti nagrinėjami Lietuvoje.
„Iš esmės taip, kaip įstatymas surašytas ir į kokius kitus įstatymus referuojama, (...) tai, mano supratimu, įstatymo leidėjas norėjo pritaikyti analogiją, kaip yra su listinguojamomis bendrovėmis. Asociacija yra laimėjusi ginčą prieš Rusijos „Eurochem“ ir daugelį kitų, tai visi ginčai su listinguojamomis bendrovėmis vykdavo Lietuvoje ir klausimų nekilo“, – sakė jis.
Pagal pernai lapkritį Seimo priimtas Akcinių bendrovių įstatymo pataisas nustatyta, jog daugiau kaip 95 proc. nelistinguojamos įmonės akcijų įsigijęs investuotojas gali reikalauti, jog smulkieji investuotojai privalomai parduotų turimas akcijas.
elistinguojamos įmonės akcijų įsigijęs investuotojas gali reikalauti, jog smulkieji investuotojai privalomai parduotų turimas akcijas.
