danpower baltic

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) trečiadienį nusprendus iš esmės nagrinėti bylą dėl Vokietijos bendrovės „Danpower“ skatinamojo elektros tarifo Kauno jėgainėje, teismas atidėjo jos nagrinėjimą – jis bus tęsiamas kitą savaitę, rugsėjo 25 dieną.

 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį rengia pirmąjį žodinį posėdį atnaujintoje byloje dėl Vokietijos bendrovės „Danpower“ skatinamojo tarifo elektrai Kauno jėgainėje. Šis teismas liepos mėnesį neskundžiama nutartimi nusprendė kol kas nepatvirtinti Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) ir „Danpower“ taikos sutarties.

Vokietijos energetikos kompanija „Danpower“ sutinka atidėti taikos sutartyje valstybės numatytų įsipareigojimų įgyvendinimą ir neprieštarauja visos sutarties paviešinimui. Sutartimi, be kita ko, bendrovei atstatomas skatinamasis elektros gamybos tarifas jėgainei Kaune.

Viešoje erdvėje netylant įtarimams dėl galimų premjero sąsajų su verslininkais ir įmone „Danpower Baltic“, Saulius Skvernelis tikina, kad valstybės anksčiau pradėti vystyti projektai – neva neskaidrūs, o atliekų deginimui šiukšlių neužteks. Sąvartynų vadovai sako esantys apstulbinti tokių premjero žodžių ir tvirtina, kad bent jau sostinei šiukšlių tikrai pakaks.

Dvi „abejotinos reikšmės“ ir „gyventojus nuodijančios“ šiukšlių deginimo gamyklos Vilniuje ir Kaune kai kuriems buvusiems Vyriausybės patarėjams, „Lietuvos energijos“ ir specialiųjų tarnybų darbuotojams buvo svarbiau nei Vokietijos energetikos bendrovės „Danpower“ projektas, todėl šią įmonę jie nutarė eliminuoti, pareiškė premjeras.

Teismas patvirtino Energetikos ministerijos ir Vokietijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „Danpower“ taikos sutartį, kuria valstybė pasižada laikytis savo ankstesnių įsipareigojimų, o investuotojai atsiima su tuo susijusius milijoninius ieškinius. Sprendimą priėmė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), ketvirtadienį pranešė „Danpower“. Tai BNS patvirtino ir teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.

Vokietijos energijos gamybos bendrovei „Danpower“ pasirašius taikos sutartį su Energetikos ministerija, pagal kurią ji gautų didesnį elektros tarifą Kauno jėgainėje, ekspertai ir verslininkai teigia, kad miesto šilumos vartotojai dėl to turėtų laimėti, tuo metu elektra gali kiek pabrangti.

Energetikos ministerija ir Vokietijos kapitalo energijos gamybos įmonė „Danpower Baltic“ vėliausiai antradienį turėtų paskelbti, ar joms pavyko taikiai susitarti dėl bendrovės veiklos Vilniuje ir Kaune. Abi pusės kovo pradžioje kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT) prašydamos atidėti bylos svarstymą dėl įmonės „Danpower Baltic Taika elektrinė” leidimo plėtoti elektros gamybos pajėgumus Kaune.

Kovo pradžioje netikėtai paskelbtas Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno sprendimas inicijuoti taikos derybas su Vokietijos bendrove „Danpower“ dėl kogeneracinių elektrinių projektų Vilniuje ir Kaune sulaukė prieštaringų vertinimų. Tokio žingsnio rėmėjai sako, kad kompromiso paieškos – pigesnis ir palankiai investuotojų vertinamas sprendimas. Kritikai stebisi, kad taikos sutartis pasiūlyta po ministerijos pergalės pirmosios instancijos teisme.

BNS pateikia svarbiausias Lietuvos verslo, energetikos ir finansų sritis, kurios šiais metais bus agentūros dėmesio centre. Alkoholio rinkos pokyčiai. Nuo sausio įsigalioja Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos – bus gerokai apribota alkoholio prekyba, vartojimas ir reklama, todėl gamintojai ieškos galimybių vartotojams kitaip pristatyti savo produkciją.

Vilniuje atliekų ir biokuro jėgaines ketinusi statyti Vokietijos ir Lietuvos kapitalo energijos gamintoja „Danpower Baltic“ bando sustabdyti europinę paramą valstybės valdomos „Lietuvos energijos“ statomai 350 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinei jėgainei. Pati įmonė tikina, kad kelia klausimą, kodėl Europos Komisija skyrė paramą be konkurso, jeigu pati „Danpower“ sutiktų statyti objektą vien savo lėšomis.

Vilniuje „Danpower Baltic“ biokuro katilinės statybų aikštelėje įmūryta simbolinė atminimo kapsulė – jau kitą šildymo sezoną šioje vietoje iš lietuviško biokuro planuojama gaminti šilumą sostinės gyventojams. Statoma biokuro katilinė taps dar vienu nepriklausomu šilumos gamintojų Vilniuje, prisidedanti kuriant ir skatinant konkurenciją sostinės šilumos ūkyje.