„Lietuvos energijos“ Vilniuje bei kartu su Suomijos „Fortum Heat Lietuva“ Kaune statomas kogeneracines jėgainės Saulius Skvernelis ketvirtadienį Seime pavadino korupciniais projektais.
S. Skvernelis: jėgainių projektai gali būti sustabdyti
Komentuodamas Energetikos ministerijos pasirašytą taikos sutartį su „Danpower“, premjeras tvirtino, kad Vokietijos investuotojų projektai buvo nepalankūs atliekų deginimo jėgaines Vilniuje ir Kaune tuo metu jau planavusiai „Lietuvos energijai“. Tai jis pareiškė konservatoriaus Jurgio Razmos paklaustas, kaip vertina jo pasiūlymą parlamentinei Antikorupcijos komisijai pavesti atlikti taikos sutarties su „Danpower“ aplinkybių tyrimą.
„2014 metais grupė draugų, kurioje yra buvę Vyriausybės patarėjai, „Lietuvos energija“, darbuotojai, kurie darbuojasi specialiosiose tarnybose, sugalvoja, kad Lietuvai labai svarbu padaryti du abejotinos reikšmės gyventojus nuodijančius projektus – statyti šiukšlių deginimo gamyklas. Šitiems dviem korupciniams projektams, mano galva, trukdo konkurencija, ypač Kaune, laimėta skaidriu būdu“, – parlamentarams ketvirtadienį aiškino S. Skvernelis.
„Tada atsiranda raštelis–skundelis, kuriame pasakoma, kad, žinote, tie leidimai išduoti, galbūt, pažeidžiant pateiktą dokumentaciją, ir suabejoja, pagalvokite, apie energetinių projektų vystymą ir kvotų laimėjimą aukcione, galbūt reikėjo koreguoti detalųjį planą. To raštelio pagrindu Energetikos ministerija ir pavaldžios įstaigos po maždaug trejų metų nuo išduoto leidimo priima sprendimą atimti ir skatinančią kvotą, ir panaikinti išduotą leidimą“, – kalbėjo premjeras.
Konservatoriaus Mykolo Majausko paklaustas, koks likimas laukia Kauno ir Vilniaus jėgainių projektų, premjeras neatmetė galimybės, jog jie gali būti sustabdyti.
„Jeigu bus reikalinga stabdyti šituos projektus, jie bus ir sustabdyti (...) Tai, kas aiškėja su šitais projektais, kiekvieną dieną arba kiekvieną savaitę tikrai kaupiasi ta informacija ir ji yra tokia, kad dėl šių projektų abejonių kyla tikrai daug“, – tvirtino S. Skvernelis.
Jis pripažino, kad jo vadovaujama Vyriausybė nuo jos kadencijos pradžios jautė spaudimą tęsti „Lietuvos energijos“ projektus.
„Mes patyrėme spaudimą nuo pat pirmos kadencijos dienos prisidengiant kilniais tikslais, kad šiukštu šie projektai turi judėti į priekį, nes mūsų rinkimų kampanijos metu buvo išsakytos abejonės dėl tikslingumo, dėl nekenksmingumo žmonių sveikatai, ypatingai kalbant apie Vilnių, kur yra šalia miesto, iš esmės statoma mieste“, – kalbėjo premjeras.
Ž. Vaičiūnas: „Danpower“ rodė iniciatyvą tartis dėl taikos sutarties
J. Razma atlikti parlamentinį taikos sutarties su „Danpower“ pasiūlė, portalui 15min.lt ketvirtadienį pranešus, jog Vyriausybė nuslėpė tiesą apie milijonus eurų kainuosiančią taikos sutartį su verslininkų Rakauskų ir Vokietijos „Danpower“ valdoma energetikos įmone „Danpower Baltic“, kuriai už abejotinų pretenzijų atsisakymą ketinama sumokėti apie 18–25 mln. eurų.
Žurnalistinį tyrimą atlikusio 15min.lt teigimu, pirmąjį Energetikos ministerijos ir „Danpower“ taikos sutarties, kurią trečiadienį jau galutinai patvirtino teismas, projektą paruošė ne Energetikos ministerija, o verslininkai – jie dar 2017 metais siekė susitarti ir gauti milijoninę paramą Kauno elektrinei.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas Seime pripažino, kad „Danpower“ akcininkai iš Vokietijos ir anksčiau rodė iniciatyvą tartis dėl taikos sutarties.
„Vokietijos pusė turbūt ne kartą ir anksčiau interesą rodė tartis ir ieškoti civilizuotų sprendimų. Iš esmės kol medžiaga buvo teisme, ir 2016 metais, ir 2017 metais aš turėjau susitikimus. Iš esmės tuo metu nematėme poreikio tartis, nes klausimai buvo teisme“, – parlamentarams aiškino ministras.
Pasak jo, reikalai pajudėjo šiemet, kai teisme buvo priimtas galutinis „Danpower“ palankus sprendimas dėl elektrinės Vilniuje.
„Tai buvo akivaizdu, kad ir kiti teismai, kurie pralaimėti, pavyzdžiui, „Foksitos“ (Kauno bendrovė „Foksita“ – BNS) atveju, kiti projektai labai aiškiai rodė, kad yra didelė tikimybė, kad pralaimėsime ir Kauno atveju. Todėl buvo racionalus sprendimas ieškoti taikos“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Jis pabrėžė, kad inicijuoti taikos derybas su „Danpower“ buvo nelengva: „Kita pusė traktavo, kad visi teismų procesai yra laimėti“.
S. Skvernelis parlamentaras teigė, kad prieš kelis mėnesius dėl „Danpower“ situacijos kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Generalinę prokuratūrą „sprendimams priimti“.
„Tame tarpe procese dalyvauja Vokietijos investuotojas („Danpower“ – BNS), kas tie kiti akcininkai, man nei šilta, nei šalta. Tada per diplomatinius kanalus kreipiamasi į Vyriausybę su klausimu, kas įvyko, ar tai teisėta, lygiagrečiai prasideda teismai – septyni: penki nacionaliniai investuotojų ir du arbitražai. Tada Vyriausybei yra pavedama išsiaiškinti situaciją ir ieškoti sprendimo būdų valstybei pirmiausia nepatirti žalos, atstatyti reputaciją“, – Seime kalbėjo S. Skvernelis.
Ž. Vaičiūno atstovė spaudai Aurelija Vernickaitė BNS sakė, kad Vokietijos kompanija siūlė taikiai tartis ir ankstesnei Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei 2016 metais.
15min.lt: taikos sutartį parengė verslininkai
15min.lt teigimu, portalo turimi dokumentai verčia abejoti Ž. Vaičiūno teiginiais, kad jis pats sugalvojo derėtis su „Danpower“. Konfidencialiuose laiškuose S. Skverneliui Vokietijos įmonės atstovai rašė, esą jaučiasi nuskriausti ir jų viltys dūžta. Jie įkalbinėjo politikus sėsti prie derybų stalo.
Teigaiam kad dar 2017-ųjų liepą S. Skvernelis gavo konfidencialų laišką iš „Danpower“ atstovo Sveno Schmiederio, o 2017-ųjų rugsėjį premjero patarėjas Lukas Savickas ir Energetikos ministerijos kanclerė Agnė Amelija Kairytė susitiko su „Danpower“ atstovais.
L.Savickas pripažino, jog iš verslininkų gavo ir preliminarų taikos susitarimą. 15min.lt teigia turintis šį dokumentą, o jo esmė yra tokia pati, kaip ir pasirašytos taikos sutarties – verslininkai siūlė atsisakyti savo ieškinių mainais į milijoninę paramą jų elektrinei Kaune.
S. Skvernelis portalui pripažino, jog taikos idėja iš verslininkų atkeliavo į Vyriausybę, o tada buvo perduota Energetikos ministerijai.
„Tie ketinimai, kurie buvo išsakyti susitikimuose su investuotojų atstovais ir ambasadorių atstovais Vyriausybėje, buvo perduoti Energetikos ministerijai ir Energetikos ministerijai ieškoti geriausių sprendimų Lietuvai“, – 15min.lt sakė S. Skvernelis.
Tuo metu Ž. Vaičiūnas, 15min.lt toliau tvirtino pats sugalvojęs derėtis su „Danpower“.
„Taip. Konsultavausi su ministerijos teisininkais. Įvertinus teismo sprendimą, yra racionalu ir logiška eiti tokiu keliu. Ir tai buvo bendras mano ir mano komandos darbas“, – sakė energetikos ministras.
Anot 15min.lt, be kito ko, Vilniaus ir Kauno projektai yra lietuvių verslininko Artūro Rakausko ir jo tėvo Augustino Rakausko verslo planas, prie kurio vėliau prisidėjo ir vokiečiai, be to, tik Kaune ir tik iš dalies.
Pernai žiniasklaidoje buvo rašoma apie tariamus S. Skvernelio ir verslininkų Rakauskų ryšius, bet 15min .lt nepavyko rasti įrodymų. Pats S. Skvernelis 15min.lt paneigė, kad Artūras Rakauskas yra jo draugas, bet pripažino pažįstąs verslininką: „Nėra jis mano senas draugas, nei naujas draugas. Žmogus, kurį aš pažįstu, bet jis nėra draugas.“
„Lietuvos energijos“ projektai jau įgyvendinami
„Lietuvos energija“ jau pradėjo įgyvendinti 345 mln. eurų vertės Vilniaus, o kartu su Suomijos kapitalo bendrove „Fortum Heat Lietuva“ - 150 mln. eurų vertės Kauno jėgainės projektą. Suomijos „Fortum“ taip pat valdo atliekų deginimo gamyklą Klaipėdoje.
Vilniuje atliekų deginimo ir bendrus technologinius įrenginius už 178,29 mln. eurų stato Vokietijos įmonės „Steinmuller Babcock Environment“ ir Lenkijos statybų grupės „Budimex“ konsorciumas. Biokuro deginimo įrenginius už 149,65 mln. eurų įrengs Lenkijos energetikos objektų statytoja „Rafako“.
190 mln. eurų paskolą jėgainės statyboms yra skyręs Europos investicijų bankas (EIB), dar 153 mln. eurų paramą suteikė Europos Komisija (EK).
Kauno jėgainės pagrindinius statybos darbus už 33,6 mln. eurų atliks viena didžiausių Lietuvoje statybos bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST).
Jėgainei už 75 mln. eurų įrangą tieks Vokietijos, Suomijos, Prancūzijos ir Čekijos bendrovės. Atliekomis kūrenamą katilą pagamins ir įrengs Vokietijos kompanija „Baumgarte Boiler Systems“ kranus – Suomijos koncernas „Konecranes Finland“, dūmų valymo įrenginius – Prancūzų LAB, garo turbiną – Suomijos „Siemens“ Lietuvos filialo ir Čekijos „Siemens“ konsorciumas.
Abiejų projektų valdymą konsultuoja vienos didžiausių Europoje inžinerijos grupių AF Suomijos, Estijos ir Lietuvos padaliniai.
Planuojama, kad Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o Kauno – 2020 metais.
