Abi pusės kovo pradžioje kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT) prašydamos atidėti bylos svarstymą dėl įmonės „Danpower Baltic Taika elektrinė” leidimo plėtoti elektros gamybos pajėgumus Kaune. Teismas, turėjęs nagrinėti bylą kovo 7 dieną, atsižvelgė į prašymą, šalims siekiant susitarti taikiai, toliau byla bus nagrinėjama balandžio 25 dieną.
LVAT nagrinėja „Danpower“ skundą dėl 2016 metų gegužę sprendimo, neleidusio jai pardavinėti elektros skatinamuoju 12 metų tarifu.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kovo pradžioje sakė, kad nuspręsta išnaudoti galimybę ieškoti sprendimo derybų keliu, nes teismų kelias yra ilgas ir brangus, o vienas iš svarbiausių šios Vyriausybės prioritetų yra investicinės aplinkos gerinimas. Jo teigimu, nepasiekus abi puses tenkinančio sutarimo, bet kada galima grįžti prie teisminio kelio.
„Danpower“ finansų direktorius Burkhardas Vogelis (Burkhardas Fogelis) tuomet sakė, kad derybose priimti sprendimai iš esmės ir lems tolesnius bendrovės veiksmus bei plėtros perspektyvas. Jo teigimu, derybose bendrovė sieks, kad kliūtys įgyvendinti biokuro elektrinės projektą Vilniuje būtų pašalintos, o kilę nesusipratimai dėl skatinamojo elektros supirkimo tarifo Kaune – išspręsti taikiai.
BNS kalbinti su „Danpower“ ir Energetikos ministerija nesusiję teisininkai teigė, kad taikos sutartis – efektyvus būdas išspręsti ginčą. Vis dėlto kai kurie stebėjosi, jog valstybės institucija siekia taikos sutarties, laimėjusi pirmąjį ginčą. kai kurie politikai BNS sakė remiantys Energetikos ministerijos ketinimus susitarti taikiai, o kitiems tokios intencijos sukėlė įtarimų.
Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius ministro Ž. Vaičiūno ketinimą sudaryti taikos sutartį su „Danpower“ vadino nesuprantamu, savo ruožtu Seimo Energetikos komisijos pirmininkas, buvęs Kainų komisijos pirmininkas „valstietis“ Virgilijus Poderys teigė, kad reikia išmėginti taikaus susitarimo kelią. Teigiamo požiūrio į galimą taikos sutartį laikosi ir buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, o Šiaulių savivaldybės tarybos narys Gintautas Lukošaitis, kelioms institucijoms nusiuntęs paklausimą dėl planuojamos sutarties, įsitikinęs, kad ji kenktų viešajam interesui.
„Danpower Baltic“ pirmosios instancijos teisme yra pralaimėjusi jau du ginčus su Energetikos ministerija dėl jėgainės Kaune.
Su „Danpower“ susijusi įmonė „SSPC-Taika“ (dabar – „Danpower Baltic Taika elektrinė“) 2013 metais laimėjo Kainų komisijos skelbtą elektros skatinimo kvotų aukcioną – valstybė įsipareigojo 12 metų iš jos elektrą supirkti po 9,7 cento už kilovatvalandę (rinkos kaina tuomet siekė apie 4 centus). Tačiau vėliau tarifas buvo panaikintas.
Be to, 2015 metais Energetikos ministerija panaikino leidimus bendrovėms „SSPC-Taika“ ir „SSPC-Vilnius“ plėtoti elektros gamybos pajėgumus kogeneracinėse elektrinėse tiek Kaune, tiek Vilniuje, motyvuojant netvarkingais dokumentais.
„Danpower“ bylinėjasi su ministerija ir dėl kogeneracinės jėgainės Vilniuje statybos leidimo. LVAT sausį galutinai panaikino Energetikos ministerijos 2015 metų pavasarį priimtus sprendimus, kuriais sustabdytas, o vėliau panaikintas „Danpower“ 2013 metų lapkritį gautas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.
„SSPC-Vilnius“ prašo Vilniaus apygardos teismo priteisti 16,2 mln. eurų žalos atlyginimą iš Energetikos ministerijos ir „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) už projektui esą sukeltas kliūtis.
„Danpower Baltic“ Vilniuje, Kaune ir Joniškyje valdo šešias biokuro bei vieną kogeneracinę jėgainę Kaune.
Vokietijos „Danpower“ 100 proc. akcijų valdo Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonė „Stadtwerke Hannover“. „Danpower“ Lietuvoje veikiančią bendrą įmonę „Danpower Baltic“ lygiomis dalimis valdo kartu su vieno „Senukų“ savininkų Augustino Rakausko šeimos bei „Žabolio ir partnerių“ valdoma įmone „Geco investicijos“.
