„Darydami dar vieną nuolaidą valstybei, nevykdžiusiai savo ankstesnių įsipareigojimų užsienio investuotojams, neprarandame vilties, kad galėsime dirbti Lietuvoje su ilgalaike atsinaujinančios energetikos strategija, aiškiomis ir visiems vienodomis taisyklėmis, žodžio ir įstatymų viršenybe“, – pranešime sakė „Danpower“ finansų direktorius Burkhardas Vogelis (Fogelis).
„Danpower“ informavo ministeriją sutinkanti pratęsti sutartyje numatytą rugpjūčio 1 dienos terminą, iki kurio valstybė turėjo atstatyti 2013 metais suteiktą, bet 2015 metais panaikintą skatinimo tarifą biokuro elektrinei Kaune. Pasak bendrovės, neatstačius šio tarifo, „Danpower“ įgautų visas teises į derybose atsisakytą skatinimo tarifą Vilniaus biokuro jėgainės projektui, kurį galutine ir neskundžiama nutartimi yra patvirtinęs teismas.
Gegužę sudarytą taikos sutartį su Energetikos ministerija Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) jau yra patvirtinęs dviejose bylose. Tačiau šios sutarties dalimi tapusio taikos susitarimo su Valstybine energetikos inspekcija (VEI) teismas nepatvirtino, nutaręs išsiaiškinti, ar bendrovei atstatomas skatinamasis tarifas iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto lėšų nepažeidžia viešojo intereso. Teismas atnaujino bylos nagrinėjimą ir surengs žodinį posėdį. Jis planuojamas spalio mėnesį.
Remiantis taikos sutartimi, Vokietijos ir Lietuvos kapitalo bendrovė „Danpower Baltic“ gautų leidimą gaminti elektrą jau pastatytoje ir veikiančioje kogeneracinėje jėgainėje Kaune, 12 metų mokant 9,7 euro cento už kilovatvalandę (KWh) (be PVM) tarifą, kaip numato 2013 metais aukcione laimėta 5 megavatų (MW) elektros skatinimo kvota.
Fiksuotas tarifas būtų dengiamas iš VIAP fondo – bendrovė per metus gautų iki 1,5 mln. eurų, o per 12 metų – apie 18 mln. eurų.
Daliai šalies politikų keliant klausimus dėl galimybių paviešinti Energetikos ministerijos ir „Danpower“ taikos sutartį, B. Vogelis patvirtina, kad investuotoja tam neprieštarauja.
Opoziciniams konservatoriams kreipusis į premjerą su prašymu paviešinti Vyriausybės taikos sutartį su „Danpower“, Saulius Skvernelis antradienį teigė, kad iš esmės neprieštarautų tokiam sprendimui.
Fiksuotą tarifą Kaune šių metų pavasarį atgavo kita nepriklausoma šilumos gamintoja „Foksita“, turinti kogeneracinę jėgainę. LVAT balandį galutinai priėmė „Foksitai“ palankų sprendimą ginče su inspekcija.
2013 metų birželį skatinimo kvotų aukcioną su fiksuotu tarifu 12-kai metų laimėjo 5 bendrovės: „Foksita“, „Eurovistos servisas“, „Geco-Taika“, „SSPC-Vilnius“, „SSPC-Taika“ (dabar „Danpower Baltic Taika elektrinė“ Kaune).
„Danpower Baltic“ Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų, jai priklauso 6 biokuro katilinės Kaune, Vilniuje ir Joniškyje bei viena kogeneracinė jėgainė Kaune.
Po 50 proc. „Danpower Baltic“ akcijų valdo Vokietijos „Danpower“ ir vienų „Kesko Senukų“ savininkų Augustino ir Artūro Rakauskų bei jų partnerio Alvydo Žabolio valdoma įmonė „Geco investicijos“.
Grupę sudaro pagrindinė bendrovė ir jos valdomos antrinės įmonės „RAZ SPV22“, „Danpower Baltic Taika elektrinė“, „Danpower Pakalniškių“, „Geco-Taika“, „Energijos investicijos“, „Geco Druskininkai“, „RAZ SPV21“, „GA Joniškis“ (50,003 proc.), „Marivas“, „Duke Capital“, „Danpower Baltic Biruliškių“, „Danpower Baltic Paneriškių“, „Danpower Baltic Zietelos“ ir „Danpower Baltic Taika“.
„Danpower“ priklauso Hanoverio savivaldybės komunalinių paslaugų įmonei „Enercity AG“, kurios metiniai pardavimai siekia 2,3 mlrd. eurų.
